Perl.lt susirašinėjimo sąrašas

Vakar prisiruošiau paskambinti tėčiui į Kauną ir paprašyt kad
perkrautų mano serveriuką, nes jis jau kokią savaitę dingęs iš
Interneto. Na viskas gerai, viskas pasikėlė, viskas veikia. Tad galvoju
pats laikas pakurti mailing listą (susirašinėjimo sąrašą ;) ir CVS.
Pradėjau nuo elektroninio pašto. Kiek suprantu tai dažniausiai tokiems
dalykams naudojamas GNU Mailman, rašytas Pythonu. Per
apt-get susidėt sunkoka, nes man jis bando įgrūst dar ir
senesnę Apache, tad ėmiausi standartinių priemonių grūsti viską iš
pradinių kodų, juolab kad serveriukas ten eksperimentinis. Viskas lyg
pasikūrė, viskas tvarkoj. Kol nepabandžiau nueiti per http ten kur turi
būt archyvuojami laiškai. Serveriukas dirbo suprakaitavęs.
top rodo apkrovas apie 16-18. Po penkių minučių vis tiek
nesulaukiau jokios žinios iš serverio. Aišku Pitonas čia eina per CGI,
aišku RAMo tėra tik 16MB (aš optimistas gi), bet juk Perlinės
programėlės be problemų veikia, ir SWAPe tik keli megabaitai guli :/

Žodžiu su Mailman nieko nebus. Na, idėjiškai tai ir negerai būtų
naudoti Pitono kodą Perliniams reikalams ;) O jei rimčiau tai reikės
pasiieškoti ko nors paprastesnio, arba tiesiog rankutėmis koreguoti
/etc/aliases kai reikės ką nors pridėti prie sąrašo, bei
pasirašyti trumpą Perlinę programėlę pašto archyvavymui. Juk čia nėra
didelė ir daug atminties ryjanti užduotis. Bent jau taip galvojau kol
Mailmano neturėjau ;)

Gobbitas.lt užlenktas

Kaip visada tik atėjęs į darbą peržvelgiu kolegų dienoraščius internete, persiskaitau viską, ir tada, giliai įkvėpęs atsiverčiu
manualus ir kimbu į darbą. O štai šiandien nueinu pasižiūrėti į Gobbito rašliavas ir laukia manęs didelis nusivylimas – „užlenkiau and so on“. Gobbitas buvo turbūt pirmas lietuviškas interneto dienoraštininkas, ir tik po
metų kai jau gyvavo jo dienoraštis, kaip grybai pradėjo augti ir kiti dienoraščiai. Dabar jau irgi po truputį gaunasi taip kaip ir gūdžiais 1996, kai kiekvienas turėdavo svetainę savo katei ir šuniui – lygiai taip ir dabar visi turi turėti dienoraštį. Bet turbūt nedaugelis įsivaizduoja ką reiškia turėti dienoraštį. Kartais reikia nežmoniško užsispyrimo, kantrybės ir dar kažko kad imtum ir parašytum ką nors į dienoraštį. Ir ne šiaip ką nors, o ką nors įdomaus, ką nors kas skaitytoją priverstų juoktis („na gerai tu čia pavarei, kompiuteraste“), piktintis („nesąmonė kad Perlas geriau už PHP!“) ar tiesiog stebėtis („oh, negalvojau kad ir tam yra Perlo modulis“). Tai sunkus darbas.

Paskutiniu metu nors dienoraščių ir pridygo, bet jie manęs per daug nedomina. Vieni jų yra retai atnaujinami, kiti visai nekompiuterastiniai ;) Ypač dienoraščiai prislopo vasarą – niekas neturi laiko sėdėti prie kompiuterio ir rašyti kažką į dienoraštį, nes ir taip yra ką veikti. Gobbitas buvo dienoraščių pradininkas. Bijau kad gali būti taip jog jis gali būti ir dienoraščių užsidarymų pradininkas. Gal būt dienoraščių manijos banga kaip tik šiuo metu pasiekė aukščiausią tašką ir pamažu pradės slūgti paskui save palikdama nebaigtus, pusiau pradėtus, dėmesio stokojančius dienoraščius interneto platybėse. Nors gal ir klystu.