Perlo objektai: antra dalis

Pagalvojimai apie ateitį: geresni konstruktoriai

Nors šiuo metu dar gal ir nežinote kas yra paveldimumas, bet kažkada
ateityje matyt teks su tuo susidurti. Tam, kad

paveldimumas veiktų kaip turėtų, reikia naudoti bless() su
dviem argumentais. Antruoju argumentu yra

perduodama klasė, į kurią bus „palaiminama“.

Tuo pačiu padarysime konstruktorių lankstesnį, kad būtų jį galima
iškviesti tiek kaip klasės, tiek kaip ir objekto

metodą. T.y. kad būtų galima rašyti:

$as = Asmuo->naujas();
$ji = $as->naujas();

Viskas ką mums reikia padaryti, tai patikrinti ar į konstruktorių
buvo perduota nuoroda (reference) ar ne.

Funkcija buvo iškviesta kaip objekto metodas jeigu buvo
perduota nuoroda – tokiu atveju reikia

sužinoti kas tai per klasė naudojantis funkcija ref(). Jei
perduota ne nuoroda, o paprasčiausias klasės

pavadinimas, tai juo ir naudojamės (tokiu atveju funkcija iškviesta kaip
klasės metodas).

    sub naujas {
        my $perduota = shift;
        my $klase = ref($perduota) || $perduota;
        my $mano  = {};
        $mano->{VARDAS}   = undef;
        $mano->{AMZIUS}   = undef;
        $mano->{KOLEGOS}  = [];
        bless ($mano, $klase);
        return $mano;
    } 

Štai ir viskas ką reikia žinoti apie konstruktorius. Jie suteikia
objektams gyvenimą grąžindami nuorodas į supakuotus

nepermatomus daiktus vadinamus objektais. Po to šiuos objektus galima
naudoti iškviečiant jų metodus.

Destruktoriai

viskas kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Objekto pradžia yra
konstruktoriaus metodas, o pabaiga –

destruktorius. Destruktorius yra metodas, kuris automatiškai
iškviečiamas tada kai objektas nustoja egzistuoti.

Destruktoriai Perle turi būti pavadinti funkcijos vardu
DESTROY ir naudojami atlikti švarinimo darbus

(uždaryti atidarytas bylas, soketus, ir panašiai)

Kodėl konstruktoriai gali vadintis kaip nori, o detruktoriai ne? Tai
yra būtina todėl, kad konstruktorius iškviečia

pats programuotojas, o destruktoriai yra iškviečiami automatiškai paties
interpretatoriaus (pe rgarbage

collection mechanizmą). Todėl reikia destruktorių vadinti vardu
DESTROY tam kad Perlas žinotų ką

iškviesti. Perlas neduoda garantijų kad DESTROY bus
iškviestas tuoj po objekto sunaikinimo – jis

iškviečiamas kada patogiau pačiam Perlui, todėl destruktoriuje į tai
reikia atsižvelgti.

Kodėl DESTROY rašomas visomis didžiosiomis raidėmis?
Perlas turi tradiciją vadinti visas funkcijas,

kurios bus iškviečiamos pačio interpretatoriaus, o ne programuotojo
vadinti didžiosiomis raidėmis. Panašiai yra su

BEGIN, END, AUTOLOAD bei visais
metodais priklausančiais tie

mechanizmui (žr. perltie dokumentaciją)

Objektinėse kalbose dažniausiai visai nereikia sukti galvos kada bus
iškviestas destruktorius. Jis iškviečiamas tada

kada reikia. Žemo lygio programavimo kalbose, kuriose nėra automatinio
atminties valdymo niekaip neįmanoma padaryti taip,

kad destruktorius būtų iškviestas automatiškai jį sunaikinus – tam
programuotojas pats turi iškviesti desktruktorių

ir atlaisvinti atmintį ir kitus resursus. Perle, ne taip kaip C++,
objektų destruktoriai retai reikalingi, o jei jie ir

reikalingi tai jie iškviečiami automatiškai. Mūsų klasėje
Asmuo mums nereikia destruktoriaus, nes Perlas

pats pasirūpina tokiais paprastais dalykais kaip atminties
atlaisvinimas.

Vienintelė situacija, kai Perlo magija gali nesuveikti gali būti
tokia, kai naudojama duomanų struktūra, rodanti į

pati save:

$sitas-gt;{BETKAS} = $sitas;

Tokiu atveju reikia ištrinti tokią nuorodą į save pačiam, jei
nenorite kad programa naudotų vis daugiau atminties

(memory leak). Tiesa, kai programa baigia darbą, visa atmintis
grąžinama, tad kažkada ji bus

atlaisvinta, išskyrus atvejus kai ji niekada nebaigia darbo.

Comments Closed

4 Comments

  1. ta prasme C++ vis tiek reik daryt delete foo, o perle objektas i6trinamas sutomati6ka kai baigiasi jo bloko galiojimas

  2. note to myself: nerašyti komentarų į savo weblogą prigėrus, nes painiojasi lietuviškos raidės.

  3. Nu nevisi (tiksliau nedaug) objektu kuriami su new =) , o ant steko esantys objektai destruktinami kai iseina is scope`o, taigi destruktorius kvieciamas automatiskai.

Comments are closed.