Dar vieno analitiko svetainė

Štai šiandien mano pavaldiniu tapo EnC. Kol kas dar nepradėjau jo versti programuoti Perlu, bet aišku tai mano planuose. Nors visgi pirmas skriptas kurį jis parašė (mano paprašytas ir man diktuojant) buvo perlinis. Daviau visus priėjimus prie mano mieliausio serverio su visais mod_perl ir mod_ruby, HTML::Mason ir PLP (na ir PHP…). Kaip draugui kompiuterastui negalinčiam be IRC pasakiau tą slaptąjį portą per kurį galima pasiekti delfi serverį (mirtingiesiems pas mus
title=”Internet Relay Chat”>IRC uždraustas). Patariau susiinstaliuoti Firebird ir Thunderbird. Naudotis irssi vietoj BitchX. Skaityt dokumentaciją. Žiūrėt į sourcą. Nepasitikėt dokumentacija, o pasitikėt sourcu.

Neigiami dalykai:

• jau pirmą dieną nusižiūrėjo į dizainerę su kuria dirbau iki šiol. Perlininkai taip nesielgia (perlininkai žavėtųsi Perlo modulių gausa, o tik paskui bendradarbėmis).
• Visgi dar įtariu ten silpnokai kol kas Perlo srityje. Nors darbas perlo kol kas nereikalauja, bet bent jau reikia atvest į doros kelią. Žiūrėsim. Kadangi paprašė mano šio Perlinio weblogo kodo tai teigiami poslinkiai matomi. Žiūrėsiu ar sugebės pats instaliuotis.

Teigiami dalykai:

• yra ką mokyt Perlo. Mano pastangos aukščiau minėtą dizainerę išmokyt Perlo subtilybių buvo bergždžios.
• pats pasisiūlė ir padarė man arbatos. Iki šiol tai retkarčiais darydavo tik aukščiau minėta dizainerė.
• visgi yra ofise kompiuteristas, kuris gali dirbti mano darbus (na, jei nespėju aišku – mintis kad kažkas galės lįsti prie mano perlinių skriptų dar šiek tiek mane gąsdina)
• visgi turiu pavaldinį
• vis dar vienintelis ofise turiu rootą

Pagalvojimai apie ateitį: geresni konstruktoriai

Nors šiuo metu dar gal ir nežinote kas yra paveldimumas, bet kažkada
ateityje matyt teks su tuo susidurti. Tam, kad

paveldimumas veiktų kaip turėtų, reikia naudoti bless() su
dviem argumentais. Antruoju argumentu yra

perduodama klasė, į kurią bus „palaiminama“.

Tuo pačiu padarysime konstruktorių lankstesnį, kad būtų jį galima
iškviesti tiek kaip klasės, tiek kaip ir objekto

metodą. T.y. kad būtų galima rašyti:

$as = Asmuo->naujas();
$ji = $as->naujas();

Viskas ką mums reikia padaryti, tai patikrinti ar į konstruktorių
buvo perduota nuoroda (reference) ar ne.

Funkcija buvo iškviesta kaip objekto metodas jeigu buvo
perduota nuoroda – tokiu atveju reikia

sužinoti kas tai per klasė naudojantis funkcija ref(). Jei
perduota ne nuoroda, o paprasčiausias klasės

pavadinimas, tai juo ir naudojamės (tokiu atveju funkcija iškviesta kaip
klasės metodas).

    sub naujas {
        my $perduota = shift;
        my $klase = ref($perduota) || $perduota;
        my $mano  = {};
        $mano->{VARDAS}   = undef;
        $mano->{AMZIUS}   = undef;
        $mano->{KOLEGOS}  = [];
        bless ($mano, $klase);
        return $mano;
    }

Štai ir viskas ką reikia žinoti apie konstruktorius. Jie suteikia
objektams gyvenimą grąžindami nuorodas į supakuotus

nepermatomus daiktus vadinamus objektais. Po to šiuos objektus galima
naudoti iškviečiant jų metodus.

Destruktoriai

viskas kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Objekto pradžia yra
konstruktoriaus metodas, o pabaiga –

destruktorius. Destruktorius yra metodas, kuris automatiškai
iškviečiamas tada kai objektas nustoja egzistuoti.

Destruktoriai Perle turi būti pavadinti funkcijos vardu
DESTROY ir naudojami atlikti švarinimo darbus

(uždaryti atidarytas bylas, soketus, ir panašiai)

Kodėl konstruktoriai gali vadintis kaip nori, o detruktoriai ne? Tai
yra būtina todėl, kad konstruktorius iškviečia

pats programuotojas, o destruktoriai yra iškviečiami automatiškai paties
interpretatoriaus (pe rgarbage

collection mechanizmą). Todėl reikia destruktorių vadinti vardu
DESTROY tam kad Perlas žinotų ką

iškviesti. Perlas neduoda garantijų kad DESTROY bus
iškviestas tuoj po objekto sunaikinimo – jis

iškviečiamas kada patogiau pačiam Perlui, todėl destruktoriuje į tai
reikia atsižvelgti.

Kodėl DESTROY rašomas visomis didžiosiomis raidėmis?
Perlas turi tradiciją vadinti visas funkcijas,

kurios bus iškviečiamos pačio interpretatoriaus, o ne programuotojo
vadinti didžiosiomis raidėmis. Panašiai yra su

BEGIN, END, AUTOLOAD bei visais
metodais priklausančiais tie

mechanizmui (žr. perltie dokumentaciją)

Objektinėse kalbose dažniausiai visai nereikia sukti galvos kada bus
iškviestas destruktorius. Jis iškviečiamas tada

kada reikia. Žemo lygio programavimo kalbose, kuriose nėra automatinio
atminties valdymo niekaip neįmanoma padaryti taip,

kad destruktorius būtų iškviestas automatiškai jį sunaikinus – tam
programuotojas pats turi iškviesti desktruktorių

ir atlaisvinti atmintį ir kitus resursus. Perle, ne taip kaip C++,
objektų destruktoriai retai reikalingi, o jei jie ir

reikalingi tai jie iškviečiami automatiškai. Mūsų klasėje
Asmuo mums nereikia destruktoriaus, nes Perlas

pats pasirūpina tokiais paprastais dalykais kaip atminties
atlaisvinimas.

Vienintelė situacija, kai Perlo magija gali nesuveikti gali būti
tokia, kai naudojama duomanų struktūra, rodanti į

pati save:

$sitas-gt;{BETKAS} = $sitas;

Tokiu atveju reikia ištrinti tokią nuorodą į save pačiam, jei
nenorite kad programa naudotų vis daugiau atminties

(memory leak). Tiesa, kai programa baigia darbą, visa atmintis
grąžinama, tad kažkada ji bus

atlaisvinta, išskyrus atvejus kai ji niekada nebaigia darbo.

Vat prisireikė man programerio(ės), kuri(s) mokėtų HTML, CSS, bent jau šiek tiek kirstų PHP ir/ar Perl (na, bent vieną iš šitų ;) Darbas puse etato, Vilniuje, ofise, lanksčios darbo valandos. Atlyginimas 400 Lt, tad ieškau pradedančių studenčiokų ar panašiai.

Kaip ir pernai metais, Mark Fowler sudarė perlinį advento kaledorių,
kuris kiekvieną dieną iki Kalėdų pasakos apie vis naują Perlo modulį ir
aiškins kaip jsuo naudotis. Kalendorių galima rasti adresu http://www.perladvent.org/2003/

Objekto vaizdavimas

Dažniausiai Perle Paskalio įrašas arba C struktūra, arba C+ klasė yra
saugoma anoniminio asociatyvaus masyvo (hešo) pavidalu. Taip
saugoti yra patogu, nes heše galima saugoti neribotą kiekį
elementų, kuriuos galima pasiekti per unikalų hešo raktą.

Jeigu tik norite kažko panašaus į C struktūrą, tai galima daryti
taip:

$irasas = {
    vardas   => "Petras",
    amzius   => 21,
    kolegos  => [ "Juozas", "Nikolajus", "Vaidas"],
};

Jeigu norite lengviau perskaitomo kodo, galite hešo raktus
rašyti didžiosiomis raidėmis:

$irasas = {
    VARDAS   => "Petras",
    AMZIUS   => 21,
    KOLEGOS  => [ "Juozas", "Nikolajus", "Vaidas"],
};

Norėdami prieiti prie vardo „Petras“ galite rašyti
$irasas->{VARDAS}, o norėdami gauti kolegų masyvą galite
rašyti @{ $irasas->{KOLEGOS} }.

Labai panaši idėja yra naudojama ir objektams, tik nereikėtų prieiti
prie objekto sudėtinių dalių prieiti tiesiogiai – tam dažniausiai
yra naudojamos specialiai tam parašytos funkcijos. Galima sakyti kad
objektas turėtų būti tiesiog daiktas, prie kurio duomenų reiktų prieiti
tik per specialias jo funkcijas.

Klasės sąsaja

Tarkim, kad turim klasę Asmuo. Štai kaip būtų galima ja
naudotis:

    use Asmuo;

    $jo = Asmuo->naujas();
    $jo->vardas("Petras");
    $jo->amzius(21);
    $jo->kolegos( "Juozas", "Nikolajus", "Vaidas" );

    push @Visi_asmenys, $jo;  # išsaugom objektą vėlesniam naudojimui

    printf "%s turi %d metus.\n", $jo->vardas, $jo->amzius;
    print "Jo kolegos yra: ", join(", ", $jo->kolegos), "\n";

    printf "Paskutinis asmuo yra %s\n", $Visi_asmenys[-1]->vardas;

Kaip matote, klasės Asmuo vartotojas nežino (ir neturi
žinoti) kaip yra saugomi duomenys klasėje Asmuo. Visus
duomenis vartotojas pasiekia tik per metodus (t.y. funkcijas, kurios
priklauso klasei)

Konstruktoriai ir objekto metodai

Tačiau kažkas turi žinoti, kaip duomenys saugomi klasėje, ir
tas kažkas yra pati klasė. Klasė aprašo metodus, kuriais
naudojanti galima prieiti prie prie objekto duomenų. Štai kaip galima
aprašyti klasę Asmuo naudojantis standartiniu duomenų
saugojimo hešo nuorodoje būdu. Aprašysime klasės metoda
naujas(), kuris bus objekto konstruktorius, bei tris
objekto metodus vardas(), amzius() ir
kolegos() per kuriuos bus galima prieiti prie objekte
saugomų duomenų.

    package Asmuo;
    use strict;

    ####################################################
    ## objekto konstruktorius (supaprastinta versija) ##
    ####################################################
    sub naujas {
        my $mano  = {};
        $mano->{VARDAS}   = undef;
        $mano->{AMZIUS}    = undef;
        $mano->{KOLEGOS}  = [];
        bless($mano);           # bet zr. zemiau
        return $mano;
    }

    ##############################################
    ## metodai objektu duomenis pasiekti        ##
    ##                                          ##
    ## Metodai nustato reikšmę, jei perduodamas ##
    ## argumentas, ir tik grąžina reikšmę jei   ##
    ## argumentai neperduodami                  ##
    ##############################################

    sub vardas {
        my $mano = shift;
        if (@_) { $mano->{VARDAS} = shift }
        return $mano->{VARDAS};
    }

    sub amzius {
        my $mano = shift;
        if (@_) { $mano->{AMZIUS} = shift }
        return $mano->{AMZIUS};
    }

    sub kolegos {
        my $mano = shift;
        if (@_) { @{ $mano->{KOLEGOS} } = @_ }
        return @{ $mano->{KOLEGOS} };
    }

    1;  # Tam kad 'use' arba 'require' nesikeiktų

Sukūrėme tris metodus, per kuriuos galima prieiti prie objekto duomenų:
vardas(), amzius() ir kolegos().
Jie labai panašūs. Jei nustato reikšmę jeigu iškviečiami su argumentu,
ir grąžina reikšmę jeigu iškviečiami be argumentų.

Vakar IRC buvau paklaustas, kaip yra daromi objektiniai Perlo moduliai. Parašiau ir paprastą moduliuką, kuris parodo kaip veikia visas Perlo objektiškumas. Štai modulis Modulis.pm:

package Modulis;
use strict;
use warnings;

sub naujas {
    bless {};
}

sub vardas {
    my $self = shift;
    $_[0]     ? $self->{'vardas'} = $_[0]
        : $self->{'vardas'};
}
1;

Modulis prasideda paketo apibrėžimu (package Modulis;) bei aprašo dvi funkcijas (tiksliau vieną funkciją ir vieną metodą). Funkcija naujas sukuria ir grąžina naują objektą Modulis. Tam paprasčiausiai užtenka palaiminti su bless nuorodą į tuščią asociatyvų masyvą (hešą). Metodas vardas gali būti kartu naudojamas tiek reikšmės nustatymui, tiek gavimui. Jei jį iškviesime be jokių parametrų, jis grąžins objekto kintamojo ‘vardas’ (kuris tėra tik įrašas asociatyviajame masyve) reikšmę. Jei šį metodą iškviesime su argumentu, jis priskirs šio argumento reikšmę objekto kintamajam ‘vardas’ (būtent
tai ir atlieka antra metodo eilutė su trinariu ?: operatoriumi – pasižiūri ar perduotas argumentas, ir jeigu taip, tai pakeičia ‘vardas’ reikšmę) Metodas nuo paprastos funkcijos skiriasi tik tuo, kad jam pirmu argumentu yra perduodamas pats objektas. Todėl pirmoji metodo eilutė yra my $self = shift; – ja mes kintamajam $self priskiriam „savo paties objekto“ reikšmę. Toliau $self veikia panašiai kaip $this PHP kalboje.

O štai paprastas pavyzdys kaip naudotis šiuo objektiniu moduliu:

#!/usr/bin/perl -wl
use strict;
use Modulis;

my $a = naujas Modulis; # sukuriam objektą

$a->vardas('Petras'); # užsetinam per metodą
print $a->vardas;     # gettinam per metodą

$a->{'vardas'} = "Vytas"; # užsetinam per kintamąjį
print $a->{'vardas'};     # gettinam per kintamąjį

Pasirodė populiaros Perlo distribucijos Windows platformai href="http://www.activestate.com/Products/ActivePerl/">ActivePerl
versija. Ši versija yra kurta 5.8.1 Perlo versijos pagrindu ir turi
nemažai atnaujintų modulių. Patys didžiausi atnaujinti moduliai yra
XML::Parser ir Archive::Tar. Visi ActivePerl
vartotojai turbūt turėtų atsinaujinti Perlo versijas į šią naująją.

Nagi šiandien tapau 236-uoju Perlmonks šventuoju. Tai vat. Pasigyriau.

Acme::Apache::Werewolf yra naujas ir labai naudingas Perlo modulis, kuris leidžia apsaugoti Apache serverio direktorijas nuo vilkolakių. io modulio pagalba galima uždrausti priėjimą prie Apache direktorijų mėnulio pilnaties metu, tereikia į httpd.conf įrašyti:

<Directory /fullmoon>    PerlAccessHandler Acme::Apache::Werewolf

    PerlSetVar MoonLength 4

</Directory>

Tris kart valio CPAN, nes dabar mano Apachei nebaisūs jokie vilkolakiai.

Šeštadienį buvo išleista 5.6.2 Perlo versija. Perlo 5.6.x šaka nėra mirusi, ji vis dar palaikoma. Pagrindinis šios versijos tikslas buvo galimybė sukompiliuoti Perlą su naujais įrankiais (kaip kad gcc 3.3) ir operacinėmis sistemomis, kurios atsirado jau po Perl 5.6.1 išleidimo (AIX 5 ir Mac OS X). Tuo pačiu buvo atnaujinti ir kai kurie moduliai. Parsisiųsti 5.6.2 galima iš čia.