Apie rojų ir galią

Apie Rojų ir galią Visgi esu ganėtinai atsilikęs nuo naujųjų MySQL technologijų, nes sugebėjau taip viską sugadinti bandydamas pakeisti koduotes, jog praradau keletą dienoraščio įrašų (na, tam tikrus sumaitotus backupus turiu, bet manau, jog neverta jų gaivinti, nes tie įrašai nebuvo labai reikšmingi). Tas MySQL 4.1.7 su savo collations ir kitais naujais dalykais mane įveikė. Gal būtų ir neįveikęs, bet kažkaip nesinori pastaruoju metu pusę dienos praleisti prie manualų, kai tai nesusiję su tais dalykais, kuriuos turėčiau daryti gyvenime. Žodžiu, kol kas prisiekiau sau, kad nelįsiu prie MySQL ir paspjaudęs per petį tikėsiuosi, kad viskas veiks taip kaip dabar veikia (ir nesvarbu, kad MySQL mano, jog čia švediška koduotė)

Vakar užtat baigiau skaityti Roberto Kagano knygą „apie rojų ir galią“, kurioje nagrinėjami Europos ir JAV santykiai. Pasirodo, iki šiol aš buvau tipiškas europietis, kuris mano, jog jėga negalima išspręsti pasaulinių konfliktų ir nuvertinėti kitų šalių rėžimų, kad ir kaip jie tau nepatinka. Iš esmės, knygoje rašoma, kad Europa dabar yra labiau pacifistinė ir norinti viską spręsti per diplomatiją tik dėl to, kad ji neturi stiprios karinės jėgos, kurią visada parūpindavo JAV. Tuo tarpu JAV priešingai, turi didelę kariuomenę, o čia jau galima pritaikyti ir priežodį kai turi plaktuką, tai visos problemos atrodo kaip vinys. Iš tiesų Europa žiūri nepatikliai į Ameriką, nes Europa prarado savo įtaką JAV – Amerika jau nebebijo vykdyti savo planus be Jungtinių tautų saugumo tarybos pritarimo, ar netgi ir be sąjungininkų Europieųių. Amerika mano, kad Europa per daug pasikliauja visokiomis konvencijomis ir teisės aktais, o tai tik užtęsia problemų sprendimą. Kita vertus, Europai tiesiogiai negrąsina jokie Irakai ar Šiaurės Korėjos — visas jų pyktis yra nukreiptas į JAV, tad Europa nelabai ir suvokia grėsmę, kurią kelia šios valstybės. Tuo tarpu kai grėsmė kyla pačiai Europai, kaip kad buvo Kosovo atveju, patys Europiečiai yra linkę nelaukiant Jungtinių tautų pritarimo bandyti įvesti tvarką regione. Tik čia prireikia JAV pagalbos. Autorius mano, jog nei JAV, nei Europos požiūris nebūtinai yra teisingas, ir būtent dabar Europa labai norėtų susilpninti JAV galią, tačiau ji nenori pati prisiimti galingiausios (karinės) valstybės vaidmens. Labai puiki knyga, praplečianti supratimą apie tarptautinius santykius.