Dar vieno analitiko svetainė

Aš dar šiek tiek gyvas, nors nerašiau jau čia oj kiek ilgai. Tiesa, mano moblogas lyg ir buvo gyvas per visą tą laiką.

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl nerašiau, buvo laiko stoka, tačiau vien tai pilnai nepaaiškintų šios visiškos abstinencijos nuo internetinių dienoraščių – juk pastarąsias porą savaičių atostogavau ir nieko neveikiau.

Visko esmė glūdi šiek tiek kitur. Kaip daugelis turbūt žino, beveik prieš pusę metų pakeičiau savo veiklos sritį, ir metęs kompiuterastiškus dalykus tapau tuo, kuo ir siekiau tapti nuo įstojimo į universitetą dienos – finansų analitiku. Būdamas kompiuterastu stengiausi būti labai atviras apie tai ką veikiu ir ko išmokstu bei visada šias naujas savo žinias perduodavau šiame dienoraštyje. Pasirodo, kad finansų pasaulis ganėtinai skiriasi nuo kompiuterastinio pasaulio, kuris yra labai atviras žinių dalyboms. Finansų rinkose žinios yra pati savaime prekė, o gal būt tiksliau – priemonė pinigams uždirbti, todėl jomis per daug lengvai nesišvaistoma. Sėkmingas investavimas daugeliu atvejų priklauso nuo tavo požiūrio į bendroves, nuo jų perspektyvų įvertinimo ir kitų sudėtingų dalykų. Pati investicijos sėkmė dažnai užtikrinama analitikų įžvalgos, tačiau gerai nuspėti įmonės vertę ateityje nepakanka – reikia nuspėti geriau nei tavo konkurentai ir kiti investuotojai. Iš šito „nuspėti geriau nei kiti“ ir kyla finansų sektoriaus paslaptingumas ir nenoras dalintis patirtimi, kuris man atrodė vienas didžiausių kontrastų tarp kompiuterastijos ir finansų.

Nesakau, kad man tas paslaptingumas kartais nepatinka, ir netgi nesakau, kad jo yra primygtinai reikalaujama – tiesiog dažniau reikia susimastyti apie tai ką kalbi, ir pasvarstyti ar tai ką sakai atitinka tavo ir tavo įmonės interesus. Patys finansų analitikų pasisakymai ir analizės dažnai yra protingai suregzti proto žaidimai, skirti kitiems rinkos dalyviams – štai koks nors George Soros pasakė, kad nori, jog JAV dolerio vertė kristų – ar tai priimti kaip gryną pinigą ir parduoti dolerį, ar kaip tik ponas G.Soros tikisi, kad visi, išgirdę tokias jo kalbas ims pardavinėti dolerį, o tada jis galės jo daug nusipirkti, kad rinkoje nutilus bangoms, ir viskam atsistojus į savo vietas, galėtų jį brangiai parduoti? Visada galų gale tenka kliautis tik savo analizėmis.

Štai kodėl nerašau savo dienoraščio apie finansus – nes tai skiriasi nuo rašymo apie kompiuterastizmus. O apie kompiuterastizmus šiais laikais nieko nebenusimanau. Nebent tai, kad naujausia perlo versija yra berods 5.8.5, o ką tik išleistas PHP 5.0.1 gal kada nors atsiras ir mano serveriuose. Bet kol kas pakanka ir Perlo.

Pastarosiomis dienomis sklando gana įdomūs gandai, susiję su Microsoft korporacija. Tiesa, įdomūs gandai sklando visada, kai tik kalbama apie didelius pinigus, o čia kalbama ne apie šiaip didelius pinigus, o apie milžiniškus pinigus. Problema, su kuria susiduria Microsoft, yra didžiulis kiekis grynųjų pinigų, bei trumpalaikių investicijų, kurių niekaip nesugalvojama kaip racionaliau panaudoti. Šiuo metu Microsoft turi šiek tiek daugiau nei 50 milijardų laisvų amerikoniškų dolerių, kurie sėdi banko sąskaitose, ir kurie laukia nesulaukia, kada būtų galima juos išeisti į apyvartą. Sėdėjimas ant pinigų krūvos ir nieko neveikimas jokiu būdu negerina Microsoft vadovų įvaizdžio – akcininkams gali pasirodyti, jog toks pinigų (ne)panaudojimas yra neefektyvus.

Microsoft atrodo jau susipirko visas IT įmones, kurias tik galėjo. Tiesa, buvo pasirodę kai kurių gandų, kad Microsoft ruošiasi pirkti kitą IT rinkos milžinę, užsiimančią IT sprendimų verslui kūrimu, Vokietijos kompaniją SAP. Atrodo šios kalbos nepasitvirtino, bet problema liko, nes grynieji vis dar neišleisti. O jų tiek daug, kad Microsoft galėtų porą metų gyventi negaudama nei cento pajamų, ir tai visiškai nesukeltų finansinių problemų.

Tokiu atveju galimi kiti didžiulio pinigų maišo problemos sprendimo būdai, o vieną iš jų šią savaitę pasiūlė vienas Goldman Sachs finansų analitikas (kuris, kaip įtariama, žino daugiau nei bet kuris kitas, nes atrodo jau keletą metų artimai bendrauja su Microsoft, ar bent jau bando propaguoti jos akcijas), kuris pamąstymų pilną straipsnį apie tai, kas būtų, jei Microsoft panaudotų kokius 40 milijardų dolerių savoms akcijoms supirkti. Tokie veiksmai pakeltų Microsoft akcijų kainą, kuri pastaruosius metus kilo lėčiau, nei NASDAQ indeksas. Matyt investuotojai pradėjo Microsoft ateitį vertinti pesimistiškiau, nei vidutinės IT rinkoje dirbančios bendrovės. jau aksčiau buvo siūlyta Microsoft išmokėti kokius 10 milijardų dolerių dividendais, bet atrodo tokios mintys nelabai patiko stambiausiems akcininkams, tad gali būti, kad nedrąsiomis mintimis apie savų akcijų supirkimą bandoma išbandyti kokia būtų reakcija rinkoje.

Tiesa, reiktų į tą laisvų pinigų sumą pažiūrėti ir kitame kontekste. Kaip jau žinoma, Europos sąjunga nubaudė Microsoft didžiausia istorijoje bauda už monopolinius veiksmus. Bauda pinigine išraiška siekia apie tris ketvirčius milijardo dolerių, bet svarbiausia, kad kartu buvo įsakyta dalintis savo technologijomis bei atsisakyti Media Player savo Windows operacinėje sistemoje. Microsoft berods praėjusią savaitę apskundė šį sprendimą, motyvuodama tuo, kad tokios didelės baudos stipriai sumažins jos lėšas, kurias ji galėtų paskirti investicijoms, ir tai gali pakenkti netgi pasaulio ekonomikai (hmmm…). Žvelgiant į tas laisvų lėšų krūvas sunkiai galima tuo patikėti, greičiau jau žūt būt nenorima atskleisti savo technologijų ir toliau mėgautis monopoline pozicija.

Tiesa, David Axmark, atvykęs į Vilnių berods džiaugėsi, kad rado investuotojų, kurie investavo į MySQL kompaniją 13 milijonų dolerių. Net graudu darosi, palyginus šį skaičių su Microsoft pinigais.

Šios dienos pasibastymai po internetą nebuvo labai ilgi, tad nelabai ko ir prižvejojau. Visgi dirbau ir dariau Finastos savaitinę apžvalgą, kurią darant galima pažymėti, jog šią savaitę akcijų rinkose nieko ypatingo neįvyko, išskyrus tai jog buvo užfiksuoti kei dideli tiesioginiai sandoriai. Na, dar euras labai stipriai nuvažiavo žemyn dolerio atžvilgiu ir pradėjo kilti Lietuvos telekomo akcijų kaina.

Tarp darbų ir mokslų šiuo metu kartais paskaitinėju knygą Liar’s Poker, kuri yra apie kietų obligacijų prekiautojų Wall Street’e gyvenimą prieš 20 metų. Na, ten rašoma, jog sandoriai milijardais vyksta maždaug taip:

Lewie would say he thought the market was going up, and buy a hundred million [dollars' worth of] bonds. The market would start to go down. So Lewie would buy two billion more bonds, and of course, the market would then go up. After he had driven the market up, Lewie would turn to me and say, „See, I told you it was going to go up.“

Trumpas apsilankymas Slashdote ir sudominusi mane apklausa apie tai, ar tiksliai žmonės nusistato laikrodžius. Na, aš normalus žmogus, tad mano laikrodis rodo tikslų laiką. Bent jau aš manau, kad tikslų. Kaip visada, keletas įdomių komentarų ta tema:

„People who intentionally set their watches ahead so they’ll be on time are not only chronically lazy, they’re also chronically stupid.“ — Pendersempai on Slashdot

This guy asks me „Do you know the time?“ and I replied „Yes, just not right now.“ — Stephen Wright

Glen Whitman iškėlė hipotezę, kad kiekviename moksle yra svarbios tik dvi idėjos, o visa kita yra arba nesvarbu, arba kilę iš tų dviejų idėjų. Štai, jo nuomone ekonomikoje svarbios tik dvi idėjos „Nebūna nemokamų priešpiečių“ ir „svarbiausia – paskatos“. Nuoroda.

Sužinau, kad tarp 100 didžiausių pasaulio ekonominių junginių yra 49 valstybės ir net 51 korporacija. Lietuva į tą šimtuką nepatenka, nes mano skaičiavimais, jos BVP yra 19,000 milijonų dolerių. Reikia bent jau padvigubėti, kad ten patektum.

Šis dienoraščio įrašas man primena posakį, kurį turbūt perskaičiau iš fortunes – „Jesus saves, but only Buddha pays the interest“.

Reikia eiti toliau mokytis egzaminams.

„I guess I’m a weirdo. This is /., I can be weirdo here, right?“ — QEDog on Slashdot

Šiandien sumaniau, kad reiktų pasikonspektuoti tai ką sužinau per dieną ir kokios naujienos užkliūna už mano akių. Tad štai šios dienos konspektas (apvalytas nuo konfidencialių duomenų ;)

Dienos pradžia – Slashdot. Skaitant antraštes sudomino idėja apie atvirą priėjimą prie mokslinių straipsnių. Šiaip aš galvojau, kad priėjimas prie mokslinės medžiagos ir taip yra ganėtinai atviras, tik reikia mokėti už mokslinių žurnalų prenumeratą. Juk taip vadinamas „peer review“ yra labai stiprus mokslinėje bendruomenėje?

Kitas straipsnis, kuris mane sudomino, tačiau į kurį per daug nebuvo laiko gilintis buvo apie tai, kad Purdue universiteto mokslininkas įrodė Riemano hipotezę, kuri pasirodo yra labai svarbi pirminių skaičių teorijoje ir kalba apie pirminių skaičių pasiskirstymą. Plačiau apie pačią matematiką galima rasti čia.

Dar viena Internet Explorer skylė, susijusi su Active Scripting, apie kurią rašo SecurityFocus. Arker Slashdot’e pakomentavo:

IE is not a virus. It’s a virus and general malware delivery toolkit.

Trumpai stabteliu pas Dilbert:

I demand an assistant to document my miracles.

UAB „Hexasystems“ pradėjo Vilniuje teikti maisto produktų pristatymo į namus paslaugą. Vilniaus ribose atvežamos prekės už 2-5 litų mokestį, o minimalus užsakymas turi būti 10 litų. Išleistas prekių katalogas, kuris platinamas nemokamai. Į šį projektą investuota 70,000 Lt. Pati idėja ganėtinai įdomi, tik nelabai aišku kiek dabar tų klientų būtų. Čia gal nebloga verslo idėja, jeigu daryti tai Lietuvos mastu. Nuoroda ir dar viena.

Omnitel pradėjo Vilniuje bandyti 3G ryšio bandymus ir planuoja juos tęsti visą vasarą. Kol kas 3G ryšys veikia tik Gedimino prospekte ir aplinkinėse gatvėse, bet turėtų plėstis. Matyt rudenį jau pasiūlys 3G paslaugas ir visiems, o jau po kokių metų realu, kad ir man pačiam knietės jas išbandyti. Na, duomenų perdavimo rinkoje nauji vėjai – pradžioje Tele2 su GPRS, o dabar Omnitel su 3G.

Atsitraukiu nuo interneto, perskaitau „Veidą“ ir laikraščius. Sužinau, kad Lietuvoje yra pačios mažiausios benzino kainos visoje Europos sąjungoje (išskyrus Latviją). Prisigaudau citatų:

„A friendship founded on business is better than a business founded on friendship.“ — John D. Rockefeller

„I used to have my mind open, but my brain kept falling out.“ — unknown

„Didelė dalis Lietuvos rinkėjų vis dar negali atskirti šilto lietaus nuo šlapinimosi jiems už apykaklės.“ — Algimantas Šindeikis, „Veido“ apžvalgininkas.

Vilniaus Universiteto Tarptautinė Verslo mokykla atidarė naują savo pastatą Saulėtekyje, kurio rekonstrukcija kainavo 11.5 milijono litų. Pastatas rekonstruotas iš „mokyklos sutaupytų lėšų“. Turėtų būti neblogi ten pinigų srautai, kad tokius pinigus galima sutaupyti.

Mandrake pasirodo yra „vaistinė mandragora“. Augalas toks.

Teigiama, kad internetinių dienoraščių pasaulis dar ganėtinai atsilieka nuo įprastų žinių ir laikraščių. Bent jau tokį vaizdą susidarė vienas korespondentas, kuris nusprendė visą savaitę pasaulio įvykius sekti tik per weblogus. Nuoroda.

Lietuviškų euro monetų averse turėtų būti Vytis. Taip nuspręsta atsižvelgiant į Lietuvos monetų kalimo tradicijas ir visuomenės nuomonę. Monetų kalykla Lietuvai reikiamą monetų skaičių turėtų nukalti per 1.5 metų. Turint omenyje, kad euras pas mus atsiras 2006 metų pabaigoje – 2007 metų pradžioje, tai jau beveik reiktų suskubti jas kalti.

Ganėtinai liūdnai įdomios naujienos apie naftos kainas ir jos pasiūlą bei paklausą iš ASPO (Association for the Study of Peak Oil) konferencijos: nafta turėtų kainuoti 182 dolerius už barelį. Pasižiūriu į naujausias kainas: 37.54 doleriai už Crude WTI naftą Amerikoje. Turint omenyje, kad Lietuvoje mažos benzino kainos palyginti su Europa, tai turbūt didelio pigimo nereikia tikėtis. Be to Tarptautinė Energetikos agentūra pareiškė, kad šiuo metu naftos paklausa didėja sparčiausiai per 21 metus, ir visa tai dėl Kinijos. Iki metų galo paklausa gali padidėti 2.3 milijonų barelių per dieną. Tik pumpuoti nėra iš kur ir Saudo Arabai miega.

Lysenko buvo Stalino mokslo prižiūrėtojas, kuris nebuvo mokytas, bet darydavo puikius pseudoatradimus, kaip kad tai jog piktžolės išsivystė iš kviečių. Atrodo panašiai vyksta su JAV prie Bušo.

Tele2 apskundė Čekijos telekomą konkurencijos tarybai dėl kainų politikos. Turiu įtarimą, kad Tele2 nėra pati mėgiamiausia kompanija pasaulyje.

Iš kažkur nužiūriu Konfucijaus posakį:

Choose a job that you like and you will never have to work a day in your life.

Grįžtu prie Slashdot. Straipsnis apie programą, kuri iš svetainės logų padaro vaizdą, panašų į SimCity. Bet gi realiai niekam neįdomu tai, čia gal tik šiaip pasižaidimui… Analizuojant logus gi nereikia kažkokio tai „potyrio“ reikia tik paprastos nuogos statistikos. Ar čia kalba mano pasenę įsitikinimai, kad eye candy is useless ir CLI should rule the world? Nuoroda, kita, trečia, ketvirta. Ir keletas komentarų, vienas, puikiai išsakantis ir mano nuomonę, ir kitas, apie tai kaip turėtų atrodyti Slashdot efektas:

„What I’d like to know… …Is if this is just useless, or if it’s expensive, as well?“ — Queuetue on Slashdot

A much better metaphor for the /. effect.

Thousands and thousands of buses with “/.” on top pour into the town. They all dump 50-60 passengers each and the streets suddenly become full. It’s so packed that there’s rioting in the streets and fighting. Everyone pours out of the buildings to join in the looting, and every building in town goes dark as people make for the exits. The streets are so packed that the /. buses are just plowing through the people in town, leaving bloody corpses strewn in their wake. As the looting continues, people start making off with the foundations of the buildings and, one by one, they start simply collapsing and filling the area with rubble and dust.

After you yank the network cable, the dust slowly clears and all you find is countless corpses, destroyed buildings, and smashed busloads of people from where the buildings fell on them.

If that isn’t the perfect metaphor, what is?

– Otto on Slashdot

Nigritude Ultramarine.

„Geriau pienas šaldytuve negu karvė virtuvėje“, skelbia BNS Terminalo reklama, o aš spoksau į ją bukomis akimis, kol bendradarbis paaiškina ką ja norėta pasakyti. Matyt reikia mažiau laiko praleisti Slashdote.

Prie karvių temos neblogas straipsniukas apie tai kaip karvėms ant kaklo pakabina WiFi prietaisus ir laptopu kontroliuoja kada joms duoti elektros šoką. Geriausias elektrinis high-tech bevielis piemuo. Nuoroda.

Britų telekomas pereis nuo PSTN (Public Switched Telephone Network) sistemos prie IP telefonijos. Perėjimas turėtų būti baigtas 2008 metais. Tam tikslui į kiekvienus namus bus nutiestas šviesolaidis kabelis. Investicijos bus apie 3 milijardai svarų per metus. Galėtų ir Lietuvos telekomas ką nors panašaus susigalvoti, nes skolas ten berods jau baigia visas grąžint. Nuoroda.

K5 primena, kad Kanadoje federaliniai rinkimai bus birželio 28 dieną. Lietuvoje jau sekmadienį.

Per televizorių Nomeda pasako:

Meilės laukti neverta, jos reikia siekti.

Apžvalgos pabaiga.

Šią savaitę būtų galima sakyti, jog akcijų rinkoje karaliavo meškos, jei tik iš vis tai būtų galima pavadinti rinka ir karaliavimu. Turbūt kalti briedžiai.

Kuo toliau tuo įdomiau. Faktas. Omnitel savo „faktu juodu ant balto“ stipriai supykdė Tele2, kuri dėl klaidinančios reklamos dar praeitą savaitę padavė skundą Konkurencijos tarybai. Kol konkurencijos taryba dar tik pradeda tyrimą, Omnitel naudojasi proga ir visur trimituoja apie Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis paskaičiuotą geriausią klientams siūlomą pokalbių kainą. Pati Ryšių reguliavimo tarnyba iš karto išsižadėjo tokių duomenų – nežinom iš kur čia kas tuos duomenis traukia, mes tokių neturim ir neskaičiavom.

Šeštadienį į mūšį tarp didžiųjų kompanijų, matyt norėdama pasinaudoti sukelta erzelyne, galvą įkišo ir Eurocom – jų faktas skelbia, kad Omnitel klaidina vartotojus, nes tame brėžinyje neparodytos Eurocom teikiamų paslaugų kainos, kurios, savaime aišku, beveik trečdaliu mažesnės. Ir nesvarbu, kad visai neaišku kaip tos kainos apskaičiuojamos, nes juk vis tiek remiamasi nepriklausomo rinkos reguliatoriaus – Ryšių reguliavimo tarnybos prie LR vyriausybės – duomenimis, kuriuos, kaip jau minėta, pats šaltinis neigia.

Visa ši kampanija labai galėtų tikti marketingo vadovėlio skyriui „kaip manipuliuoti duomenimis ir juos reikiamai pateikti grafiškai“. Omnitel reklamos labai didelės, juodai baltos, pateikiančios tik vieną grafikąir šūkį „Faktas juodu ant balto. Omnitel kaina – geriausia“. Visada iš karto pamatęs tokį drastišką lindimą į akis, ieškau apačioje ir taip vadinamo „small print“, kurį perskaitęs dažniausiai esi grąžinamas į realybę, bet šiuo atveju ten galima rast tik labai lakonišką pasakymą, kad duomenys paskaičiuoti remiantis Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis (kuri, kaip jau minėjau tai neigia). Niekur nepasakyta nei kas ten per kaina, nei kokia ten tiksliai skaičiavimo metodika, netgi nelabai nurodyta kas kainuoja – tai įvardinta abstrakčiu žodžiu „ryšys“. Pamasčius, tai visai gali būti, kad tai kad ir kokia nors metinė ryšio licenzijų kaina, kurią bendrovės sumoka ryšių reguliavimo tarnybai, padalinta iš abonentų skaičiaus. Arba vidutinė minutės mobiliojo ryšio su Latvija kaina. Arba dar kas nors neįtikinamesnio. Pačiame grafike irgi nėra jokių nuorodų kokie čia duomenys vaizduojami. O vaizduojami jie irgi išradingai, apatinė vertikaliosios ašies riba prasideda ne ties nuliu, ko būtų galima tikėtis nesigilinant į subtilybes, o ties 0.20 Lt. Taip sudaromas įspūdis, kad omnitel kaina yra geresnė už Tele2 bent jau kokiu trečdaliu (juk stulpelių aukščių skirtumas toks!), kai realiai pagal grafiko duomenis, jis yra tik apie 20 procentų (ir nesvarbu, kad patys duomenys gali būti ištraukti iš oro, juk nereikiapamiršti, kad 86 procentai visos statistikos yra sugalvojama ;).

Tele2 (na, manau, kad tai Tele2, nes niekur nėra įvardintas reklamos užsakovas), savo atsakomosiose reklamose taip pat bando dengtis nepriklausomais šaltiniais. Čia cituojamas Lietuvos ryto straipsnis, kuriame cituojama Ryšių reguliavimo tarnybos nuomonė apie Omnitel reklama. Savaime aišku, nuomonė nepalanki Omnitel. Čia žaidžiama šiek tiek subtiliau – pagrindinis reklamos motyvas turbūt turėtų būti „va mes tai tikrai nepriklausomi, o Omnitel visus klaidina“. Juk net toje reklamoje nėra paminėta pati Tele2, o remiamasi net dviem nepriklausomais autoritetais – Lietuvos rytu ir Ryšių reguliavimo tarnyba. Tiesa, čia logiką irgi galima paklibinti, nes šią reklamą mačiau būtent tik pačiame Lietuvos ryte (galbūt ji yra ir kitur, bet ją mačiau būtent ten). Bandymas piršti Lietuvos ryte pačio Lietuvs ryto citatą kaip nepriklausomą nuomonę šiek tiek sukelia šypseną, o be to nereikia pamiršti, kad čia reklama, tad kažkas yra suinteresuotas jos pasirodymu. Gana man sunku patikėti, kad masinėje lyginamojoje reklamoje faktai bus visiškai objektyvūs ir neiškraipyti – juk būtent reklamos įstatymas, kurį prižiūri konkurencijos tarnyba ir draudžia tokius dalykus.

Trečias šio erzelo dalyvis, Eurocom, bando pataikyti „ant bangos“ ir reikiamu metu taipogi parodyti savo galvą. Čia irgi kovojama prieš Omnitel, tačiau ne atmetant kainų skaičiavimo metodiką (tai kieno mes ten kainas skaičiuojam ir kaip?), o žaidžiant pagal Omnitel taisykles. Reklamoje paimtas tas pats grafikas ir pridėtas ketvirtas stupelis, vaizduojantis Eurocom. Stulpelio aukštis beveik dvigubai mažesnis nei Omnitel stulpelio, tad daroma iliuzija, jog Eurocom kainos dvigubai mažesnės, bet kaip jau ir minėjau aukščiau, skalė prasideda nuo 0.20 Lt, o ne nuo nulio, tad realus kainų skirtumas yra apie 30 procentų. Nors čia irgi nebus paaiškinta kaip ta kaina apskaičiuota bei kieno čia ta kaina.

Įtariu, kad čia dar ne pabaiga, nes konkurencijos taryba išvadas padarys ne taip greitai, tad galima tikėtis ir kitokių akcijų-atrakcijų. Mobilaus ryšio rinka nenuobodi. Faktas.

Tim Bunce nurodė vieną labai įdomų straipsniuką apie Google sistemą, apie jos bylų, operacines sistemas, geležį ir panašiai. Įdomūs pasiskaitymai. Dar į temą: Google-watch bei Google-watch-watch.

Ach taip, labai jau seniai palikau čia kokį nors įrašą. Nauji darbai visgi nelabai leidžia atsikvėpti ir susimąstyti apie tai, kad reikia kartas nuo karto ir čia papasakoti ką veikiu ir kuo gyvenu. Tiesa, visą tą tylos laikotarpį moblogas lyg ir buvo aktyvus.

Atrodo, kad tikrai daug kas pasikeitė. Vietoj Slashdot dažniau skaitau ir seku Bloomberg, o vietoj userfriendly dažniau lankausi pas
href=”http://dilbert.com”>Dilbert (OK, šiek tiek meluoju, ir anksčiau Dilbertą mylėjau labiau nei userfriendly). Pirmas dalykas, kurį padarau darbe yra nebe perl5-porters susirašinėjimo sąrašo naujienų peržvelgimas, o pasidairymas po ELTA naujienas, o galvoje sukasi mintys ne apie naujausias perlo versijas, o apie naujausius ketvirtinius įmonių balansus ir pelno bei nuostolio ataskaitas. Beje, kalbant apie Perlą, tai beveik pražiopsojau 5.9.1 versiją ir niekam apie tai nepranešiau, o štai jau dabar šiomis dienomis turėtų išeiti ir Perl 5.8.4, tik šį kartą matyt man nebeliks laiko išversti perldelta (net nelabai turėjau laiko ją ir perskaityti).

Iš informacinių technologijų sferos tai nemažą susidomėjimą man sukėlė informaciniai Reuters bei
Bloomberg terminalai. Tiksliau ne tiek patys terminalai, o jų vartotojo sąsaja, kuri iš esmės yra hibridas tarp komandinės eilutės ir teleteksto. Intuityvumo ten nelabai galima rasti, nors kainuoja priėjimas prie tų informacijos klodų milžiniškus pinigus, tačiau jeigu supranti ko tau reikia ir žinai visas sudėtingas santrumpas, tai gali stebėti viską realiu laiku pasaulio biržų pulsą, ir viskas atrodys šiek tiek panašiai lyg būtum pasileidęs penkiuose terminaluose top, keliuose butum padaręs tail -f /var/log/messages, o dar kituose veiktų vi ir lynx. Ir prie šitų terminalų sėdi ne kompiuterastai, o makleriai ir analitikai. Sunku būtų patikėti nemačius :)

Šiandien vėl pradėjo eiti virtinėmis virusai į mano darbo pašto dėžutę. Tik šįkart iš labai įdomių adresų, kaip kad rolandas.paksas@lrs.lt. Įdomu čia aš toks vienas išskirtinis ar čia visus taip ponas prezidentas pagerbia? Na, logų nerodysiu, kaip sakant „in order to protect the guilty“, nes iš jų aiškus ir kaltininkas.

Atviras kodas Lietuvai kovo 26 dieną organizuoja susitikimus dėstytojams ir studentams su vienu iš MySQL kompanijos įkūrėjų David Axmark. Susitikimai vyks Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakultete 13 bei 15 valandomis ir juose ypač kviečiami dalyvauti PHP programuotojai. Išsamesnė informacija AKL puslapyje.