Burrough and Helyar: Barbarians at the Gate

Vis neradau laiko aprašyti praėjusį savaitgalį pabaigtą skaityti knygą Barbarians at the Gate, kurioje aprašoma didžiausio kada nors įvykusio LBO istorija. LBO, arba Leveraged buy-out yra kompanijos pirkimas už skolintus pinigus, skolos užkabinimas ant tos pačios nupirktos kompanijos, jos sutvarkymas, kad ji galėtų atidirbti ir grąžinti skolą.

Knygoje rašoma apie RJR Nabisco kompaniją, kuri užsiėmė tabako ir maisto produktų verslu (iš tabako verslo, jai priklausė cigarečių prekiniai ženklai Camel, Winston ir Salem). Ši kompanija pateko ir į didžiausių JAV kompanijų dvidešimtuką. Kompanijos vadovai manė, jog šios kompanijos akcijos kaina biržoje yra žymiai žemesnė, nei ji turėtų kainuoti iš tikrųjų, todėl sumanė pasiskolinę pinigų įtikinti kompanijos valdybą, jog jie parduotų kompaniją jiems. Visa bėda, kad jų pasiūlyta išpirkimo kaina neatrodė labai didelė, todėl labai greitai atsirado ir daugiau norinčių perimti šią kompaniją už didesnę kainą. Knygoje labai išsamiai aprašomas visas konkuravimas dėl šios kompanijos, visi užkulisiniai žaidimai, bandymai susitarti tarpusavyje ir vėl susipykimai dėl vieno ar kito dalyko nepasidalinimo.

Knygos puslapiuose labai aiškiai išryškėja didžiausių JAV investicinių bankų vadovų asmeninės ambicijos, jų pasipūtimas vienas kitų atžvilgiu ir noras žūt būt vienas kitą pralenkti (vienu metu susitarimas tarp bankų žlugo vien tik todėl, jog jų atstovai negalėjo susitarti, kuris iš jų obligacijų prospekte bus paminėtas pirmiau). Vien dėl to, jog tai buvo didžiausias tokio tipo sandoris JAV istorijoje, kiekvienas bankas norėjo bent kažkaip jame dalyvauti, bet savaime suprantama, sandoryje jie turėjo pasirodyti svarbesni nei jų konkurentai. Nabisco perėmusios kompanijos KKR (kompaniją visgi perėmė ne Nabisco vadovai) vadovų laikysena irgi ne ką įdomesnė: tai lyg pokerio partijos žaidimas apgraibomis, bet kartu naudojantis blefu – o žaidžiama juk ne iš keleto dolerių. Sandorio vertė 31.3 milijardai dolerių.

RJR Nabisco perėmimas JAV finansų istorijoje reiškė barbarų eros pradžią: bet kokia kompanija, kurios akcijų kaina rinkoje atrodė nedidelė, ir kurios vadovai nesistengė šios padėties pataisyti, galėjo būti perimta bet kokių “barbarų” iš išorės, kurie užkabinę kompanijai skolą, ją nusiaubtų, atleistų daugelį darbuotojų, parduotų kai kuriuos padalinius vien tam, kad būtų galima grąžinti už pirkinį sumokėtus pinigus. O Barbarians at the Gate yra puiki knyga apie tai, kaip viskas prasidėjo.

Comments Closed

8 Comments

  1. Idomi paskutine pastraipa. Tai isvados, kad LBO galima daryti tik imones vadovybei? O bet kas is isores – blogis?

  2. Ne, kompanijos vadovai, perėmę akcijas, taipogi išparduotų kompanijos dalis ir atleistų daug darbuotojų. Tiesiog RJR Nabisco atveju turbūt pirmą kartą perėmimo idėjos kilo ne vien kompanijos vadovams, bet ir visiškai su kompanija nesusijusiems žmonėms (iki tol KKR darydavo tik draugiškus kompanijų perėmimus, susitarusi su kompanijų vadovais)

Comments are closed.