Vaistų rinkos ypatumai

Retkarčiais su bendradarbiais padiskutuojame įvairiais teoriniais klausimais, į kuriuos ne visada gal ir yra vienas paprastas atsakymas. Vakar užtikau kažkokį straipsnį apie vaistų rinkos subsidijavimą, kuris privedė prie diskusijos apie rinkos efektyvumą. Šiandien išdėstysiu problemą, o vėliau parašysiu ir savo mintis šiuo klausimu. Gal ir kitiems pasirodys visai įdomi problema :)

Tarkime turime tokią hipotetinę situaciją: pasaulyje yra kokia nors reta liga, kuri nėra užkrečiama (tarkim, genetinė, arba kokia nors panaši į vėžį), kuria serga kokia 1000 žmonių. Vidutiniškai naujų vaistų atradimas farmacijos kompanijoms atsieina apie pusę milijardo dolerių. Jeigu tokia padėtis būtų laisvosios rinkos sąlygomis, tikėtina, jog farmacijos kompanijos net nesiimtų ieškoti vaistų prieš šią ligą, nes tam, kad šie vaistai būtų pelningi, kiekvienas pacientas už gydymo kursą turėtų būti pasiryžęs sumokėti bent po pusę milijono dolerių (neskaitant vaistų gamybos, pardavimo ir kitokių kaštų). Kitaip tariant, farmacijos įmonės nesukurs reikiamo produkto, nes to produkto rinka yra per maža, kad padengtų įmonės investicijas. Ar tai yra rinkos neefektyvumas, kurį vyriausybė turėtų panaikinti subsidijuodama vaistų išradimą?