Vaistų rinkos ypatumai

Retkarčiais su bendradarbiais padiskutuojame įvairiais teoriniais klausimais, į kuriuos ne visada gal ir yra vienas paprastas atsakymas. Vakar užtikau kažkokį straipsnį apie vaistų rinkos subsidijavimą, kuris privedė prie diskusijos apie rinkos efektyvumą. Šiandien išdėstysiu problemą, o vėliau parašysiu ir savo mintis šiuo klausimu. Gal ir kitiems pasirodys visai įdomi problema :)

Tarkime turime tokią hipotetinę situaciją: pasaulyje yra kokia nors reta liga, kuri nėra užkrečiama (tarkim, genetinė, arba kokia nors panaši į vėžį), kuria serga kokia 1000 žmonių. Vidutiniškai naujų vaistų atradimas farmacijos kompanijoms atsieina apie pusę milijardo dolerių. Jeigu tokia padėtis būtų laisvosios rinkos sąlygomis, tikėtina, jog farmacijos kompanijos net nesiimtų ieškoti vaistų prieš šią ligą, nes tam, kad šie vaistai būtų pelningi, kiekvienas pacientas už gydymo kursą turėtų būti pasiryžęs sumokėti bent po pusę milijono dolerių (neskaitant vaistų gamybos, pardavimo ir kitokių kaštų). Kitaip tariant, farmacijos įmonės nesukurs reikiamo produkto, nes to produkto rinka yra per maža, kad padengtų įmonės investicijas. Ar tai yra rinkos neefektyvumas, kurį vyriausybė turėtų panaikinti subsidijuodama vaistų išradimą?

Comments Closed

8 Comments

  1. Taip, tokia problema iš tikrųjų egzistuoja. Klausimas moralinis/ekonominis/politinis — ar vyriausybė turėtų finansuoti tokių vaistų paieškas?

  2. Manau, atsakymas priklauso nuo politiniu paziuru. As arciau Adam Smith ir laukinio kapitalizmo/liberalizmo. Atsakymas – neturetu..?

  3. Mano nuomone, egzistuoja riba, kai kompanija nekuria vaistu, nes rinka per maza, nors galbut sukurtu, jei rinka butu kazkiek didesne.

    Valstybe pamato, kad pridetine kaina, kurios reikia, kad butu sukurti kokie nors vaistai, yra mazesne, nei busima ilgalaike nauda (zmoniu, kurie isgije gales prisideti prie visuomenes pazangos, LAIKAS), kuria visuomene gautu, jeigu tie vaistai butu sukurti.

    Nezinau cia, bet manau, kad vaistai, kuriu kurima finansuos valstybe, yra selektyviu atrenkami, todel sumazeja rizika, kad bus finansuojami tie vaistai, kurie yra mazai tiketina, kad bus sukurti.

    Taigi, tokiu atveju, tai nera rinkos neefektyvumas.

  4. Morališkai ir politiškai, man atrodo, kad turėtų užtikrinti. T.y. tiesiog manau, kad visuomenė turėtų rupintis kiekvienu ligoniu, net jei tai visuomenei nuostalinga.

    Ekonomiškai, rūpinimasis tokiais žmonėmis (nebent yra perteklius ir nėra kitų opiu problemų) ne turėtų būti valstybės prioritetu.

  5. O jei man paciam reiktu "orphan drugs", tai arba juos nusipirkciau, arba gauciau dovanu (laukinis kapitalizmas neuzkerta kelio (pseudo)altruizmui, zmogiskumui) arba paprasciausiai numirciau. Islieka geriausiai prisitaike prie aplinkos salygu, t.y. turintys daug $…

Comments are closed.