Vaistų rinkos ypatumai (2)

Tęsiant vaistų rinkos temą, mano mintys šiuo klausimu.

Žvelgiant labai paprastai, gali pasirodyti, jog rinka veikia neefektyviai, nes tiems, kuriems reikia gydymo, jo negali gauti. Bet tam yra dar paprastesnė priežastis – norintieji gauti gydymą, jo negauna, nes jis yra per brangus. Dėl šio gydymo brangumo netgi negalima kaltinti gobšių farmacininkų, ar lupikautojų vaistinių pardavėjų – gydymas yra brangus, nes brangiai kainuoja jį pagaminti (į gamybos kaštus įeina ir atradimo kaštai, kurie šiuo atveju yra itin dideli). Farmacijos bendrovės neturi neišsenkamų pinigų šaltinių, todėl, veikiamos laisvosios rinkos jėgų, stengiasi išrasti tokius vaistus, kurie būtų pelningiausi, o tai dažniausiai reiškia, jog tie vaistai padėtų daugiausiai žmonių (aišku yra galimas ir ekstremalus variantas, kai vaistai atrandami ligai, kurios vienintelis sergantysis pasaulyje yra Bilas Geitsas, bet to tikimybė ganėtinai nedidelė, nors realiame pasaulyje irgi pasitaiko – būtent todėl išrandama mažiau vaistų sergantiems kokia nors maliarija, kuri paplitusi beturtėje Afrikoje, nei erekcijų strikimus gydančių vaistų, kurie populiarūs turtingoje JAV).

Taigi, atrodytų, jog viskas sutvarkyta taip, kaip ir turėtų būti: farmacijos kompanijos visada stengiasi savo lėšas panaudoti taip, kad būtų maksimizuota jų atrandamų vaistų nauda visuomenei. Tad ar reikia vyriausybei kištis į šią sistemą? Tai ne toks jau lengvas klausimas, į kurį norint atsakyti reikia žinoti ir kokios yra vyriausybės lėšų panaudojimo alternatyvos. Iš esmės šiuo atveju vyriausybė perka tam tikrą paslaugą – vaisto išradimą, tad reikia svarstyti ir kiek ši paslauga yra naudingesnė visuomenei nei kitos paslaugos, kurias gali už tas pačias lėšas nupirkti vyriausybė. Gal būt visuomenės gerovė padidėtų daugiau, jeigu būtų išrasti ne vaistai, o pastatytas koks šimtas mokyklų? O gal už vis geriausia būtų, jeigu vietoje to, kad vyriausybė leistų pinigus vaistų subsidijoms, ji sumažintų mokesčius, ir taip mums patiems leistų nuspręsti, ką mes norime daryti su šiuo puse milijardo dolerių, kurie atsirastų mūsų kišenėse?

Tiesa, čia turbūt neturėtų būti pamirštamas ir moralės klausimas. Visada, kai ekonominiai klausimai sukasi apie ligas, mirtį ir panašius dalykus, ekonominė teorija atrodo subyra, ir imamasi lėšas skirstyti remiantis kitomis kategorijomis. Jeigu šiuo atveju tie tūkstantis žmonių, sergantys itin reta liga būtų labai aršūs, reikalaudami, kad vyriausybė mokėtų už jų gydymą, galimas dalykas, kad jie jį ir gautų. Politikai nenori atrodyti rinkėjų akyse, jog jie nepadeda sunkiai sergantiems, o tuo labiau, jog jie verčia sergančiuosius mirti be (bent teoriškai) galimo gydymo. Situacija gal šiek tiek panaši į Prancūzijos fermerių situaciją: nors Prancūzijoje fermeriai sudaro tik kelis procentų gyventojų, bet jie reikalauja itin didelės paramos iš Europos sąjungos ir vyriausybės, grasindami blokuoti kelius. Ir tenka visuomenei „dėl šventos ramybės“ jiems nusileisti, nors dėl kelių triukšmą keliančių procentų fermerių, likusieji 98 procentai visuomenės gyvens šiek tiek vargingau, nes turės mokėti didesnius mokesčius.

Comments Closed

9 Comments

  1. O kaip dėl galimybės, kad bandant išrasti vaistus kokiai nors egzotiškai ligai, tyrimų sfera prasiplės ir galbūt padės išspręsti kokią nors užstrigusią problemą kitų vaistų developinime?

    Kiek tai yra realu?

  2. Pasidomėkit Merck ir jų produkto Mectizan istorija. Užsidirbo

    sau daug riebių pliusų ir gerų žodžių.

    Turint omeny, kad žmonės sprendimams labai didelę reišmę turi

    emocijos teigiamas įvaizdis turės ir finansinę išraišką.

    Beje, tuo požiūriu įdomus ir pačios kompanijos "mission statement": <…>4.We expect profits, but only from work that satisfies customer needs and benefits humanity.<…>

  3. Pamiršau pridėti, kad šiuo atvejų pacientų skaičius skaičiuojamas milijonais.

    Tūkstančiui, tikėtina, pasisektų mažiau…

  4. "Orphan drugs" pagal JAV įstatymus berods apibrėžiami kaip tokie vaistai, kurių vartotojų skaičius siekia iki 200,000.

    http://www.fda.gov/orphan/oda.htm

    Su Mectizan istorija buvo ypatinga tuo, kad potencialių to vaisto vartotojų buvo daug, bet jie buvo Afrikoje (river blindness berods ten labiausiai buvo paplitusi) – čia gal ir galima įžvelgti naudą tame, kad lėšos išleistos Mectizan atradimui pagerino keleto milijonų (nors ir neturtingų) žmonių gyvenimą, kai alternatyviai tos lėšos galėjo būti išleistos tik keletos šimtų tūkstančių (bet turtingų amerikonų) gydymui.

    Mano pateikiamoje problemoje viskas kiek kitaip: iš viso sergančių yra tik keletas tūkstančių (ar tūkstantis). Aišku visi šie svarstymai labai teoriniai ir skirti tik smegenų mankštai ;)

  5. Moxliuk, pamastymai idomus, bet vaistu pramoneje izvelgiu panasia, bet zymiai didesnio masto problema nei tie 1000 nelaiminguju. Vaistu kompanijoms labiau apsimoka leisti mazai efektyvius, nuolat reikalingus vaistus letinems ar daznai pasikartojancioms ligoms gydyti. O tokius, kurie pagydo greitai ir po visam (pvz. antibiotikai) apsimoka maziau. Tai viena is priezasciu, kodel tiek mazai israndama nauju antibiotiku rusiu. Del to ir turim dabar situacija, kad kaskart prasidedant rudens sezonui, mes uzverciami Coldrex, TerraFlu, Fervex, Tylenol ir dar N brandu, kurie nieko aboliuciai nepadeda nei nuo gripo, nei nuo persalimo, tik kiek palengvina simptomus.

  6. Visiškai sutinku su Skaitoju. Farmacijos benrovėms visai neapsimoka, kad žmonės nesirgtų. Jos suinteresuotos priešingai.

    Gal būtent todėl yra toks didelis atotrūkis tarp tradicinės ir netradicinės medicinos. Netracinė medicina (kuri tikrai yra veiksminga) yra paliekama visokiems šarlatanams, raganoms ir ektrasensams. Vietoj to kad būtų atliekami rimti tyrimai šioje srityje. Vaistų kompanijoms labiau apsimoka prigaminti chemijos, kuri negydytų, o tik apgydytų.

  7. Dimka, gal gali nurodyt nors vieną patikimą šaltinį apie netradicinės medicinos tikrą veiksmingumą? Turiu omeny ne

    "mano pažįstamo draugo senelei padėjo", bet rimtą tyrimą,

    daryta atsižvelgiant į placebo efektą, su peer-review.

    O moxliuko atsiprašau už temos nukreipimą :)

  8. Girdėjot anekdotą: gydytojo darbas, kad žmonės gyventų kuo ilgiau ir sirgtų kuo dažniau :D

    Graudu, bet manau tai tiesa. Nothing personal, it’s just a business.

    Formacijoj sukasi dideli pinigai, net labai dideli. Jie turi institutus, tyrimų laboratorijas. Jei atsiras koks didvyris, kuris išras panacėją, jis tučtuojau bus sudirbtas!!! Atsiras krūvos tyrimų, kurie įrodys žalingą to vaisto poveikį. Toks gyvenimas…

Comments are closed.