Malcolm Gladwell: The Tipping Point

Malcolm Gladwell knygą „The Tipping Point“ jau buvau senokai nužiūrėjęs, ir beveik susigundęs ją nusipirkti, tad pamatęs, jog apie ją savo dienoraštyje prabilo ir Juozas, nieko nelaukęs ją iš jo ir pasiskolinau. Ačiū, pukomuko ;)

Tipping Point (lietuviškai matyt būtų kažkas panašaus į „lūžio tašką“) knygos idėja – kartais tereikia tik labai mažų pakeitimų ar pastangų, kad viskas pasikeistų. Knygoje kalbama apie tai, kaip sklinda idėjų virusai: idėja užkrėsti tereikia kelis ypatingus žmones, kurie turi daug pačių įvariausių pažįstamų, ir automatiškai ši idėja plačiai pasklis. Kita vertus, jeigu savo idėją bandysi „parduoti“ visiems, kam tik įmanoma, bet neįtikinsi savo idėjos patrauklumu tų svarbiųjų žmonių, kurių visi klauso, tai idėja toli nepasklis. Manau, kad blogosferoje ši Malcolm Gladwell knyga ypač populiari dar ir dėl to, jog weblogininkai mano, jog jie ir yra tie svarbūs žmonės, kurių klauso ir kuriais seka visuomenė. Prieš kokius metus turbūt būčiau sutikęs su šia internetine nuomone, bet dabar jau esu linkęs vertinti tai skeptiškiau ;)

Dar viena Gladwell mintis yra ta, jog idėjos gali sklisti labai sėkmingai, jeigu jos yra žmonėms aktualios. Tada sukuriamas tam tikras idėjos „lipnumas“ (stickyness), ir idėja greitai nepamirštama. Gladwell mėgsta kartoti Paul Revere (Paul Revere buvo amerikonas, kuris JAV revoliucijos pradžioje, sužinojęs, jog britų kareiviai ruošiasi pulti, jojo per kaimus, įspėdamas žmones) pavyzdį: jeigu jis, jodamas nakčia ant arklio per kaimus būtų nešęs ne žinią apie tai, jog ateina britai, o tarkim apie tai, jog Niujorke parduodama nauja dantų pastos rūšis, kuri visais penkiais procentais geriau apsaugo nuo karieso, niekas nebūtų jo klausęs. Bet kadangi jo nešama žinia buvo labai aktuali, tai visi kaimų gyventojai pasiruošė britų atakai. Kita vertus, Paul Revere buvo iš tų ypatingųjų žmonių, kurie visur visus pažįsta: jodamas per kaimus jis dažniausiai žinojo į kurias duris pabelsti, ir kam tą žinią perduoti, kad ji sklistų toliau.

Malcolm Gladwell pabrėžia ir konteksto svarbą, jo nuomone, net inteligentiškiausias žmogus, patekęs į kalėjimą, pradeda elgtis grubiau, o jeigu jam tenka kalinių prižiūrėtojo rolė, jis gali niekinti ir labai žiauriai elgtis su nuteistaisiais. Autoriaus nuomone, nusikalstamumas niujorke per pastaruosius 20 metų sumažėjo dėl to, jog „sudužusių langų“ teorija iš tiesų veikia. „Sudužusių langų“ teorija teigia, jog aplinka, kurioje matosi priežiūros stoka (sudužę langai, grafiti nurašinėtos sienos ir t.t.), skatina nusikalstamumą, nes tokioje aplinkoje žmonės pradeda manyti, jog niekas jų nenubaus, jeigu jie padarys ir šiek tiek didesnį nusikaltimą, nei išdaužti langą: juk aplinkui langai išdaužyti, tad tai niekam nerūpi. Šia teorija remiantis, jeigu policija ir savivaldybė imtųsi sutvarkyti visą aplinką ir prižiūrėtų, jog nebūtų daromi nedideli nusikaltimai, tai sumažintų ir didesnių nusikaltimų dažnumą. Malcolm Gladwell teigia, jog būtent tai ir padėjo sumažinti nusikalstamumą Niujorke. Tiesa, ši teorija kertasi su Steve Levitt knygoje „Freakonomics“ iškelta hipoteze, jog nusikalstamumas sumažėjo dėl to, jog praėjo lygiai 18 metų nuo to laiko, kai JAv buvo legalizuoti abortai: tokiu būdu buvo mažiau išaugintų nenorimų vaikų, kurie dėl meilės stokos galbūt būtų labiau linkę nusikalsti. Visgi Gladwell skamba įtikinamiau.

Comments Closed

2 Comments

  1. tai Gladwell dabar savo bloge su Levitt ir pešasi, bet man jau

    pabodo, nutariau, kad tiesa kažkur anapus. O "Broken windows" teorija atrodo įdomiai, mano planuojamų knygų sąraše ir "Broken windows, Borken business" yra :)

Comments are closed.