Akcijų skaidymas

Vienas mano dienoraščio skaitytojas klausia:

Vat toks dalykas: atsiverčiau kad ir Ūkio banko akcijų kainas nuo metų pradžios iki dabar. Ir žiūriu, kad sausio mėnesį jos kainuoja virš 20 lt už vieną. Tada sausio 31 dieną jų kaina užrašyta 0 lt. O jau kita diena kainuoja tik 1.98. Ir čia ne tik su ŪB akcijom, esu matęs ir su dar kažkuo taip. Tai kas čia atsitinka? Ar čia kažkaip stebuklingai per viena dieną ją vertė tiek nukrenta, ar čia kažkaip gal išplatina naujų akcijų ar kaip? Ir kas tada atsitinka su turimomis? Negi būna taip, kad aš turiu tarkim 1000 akcijų ir jų vertė 20 000 lt, o kitą dieną jų vertė pasidaro tik 2000 lt? Būčiau labai dėkingas, jei paaiškintum trumpai kas ir kodėl čia taip būna.

Iš tikrųjų, pažiūrėjus į Ūkio banko akcijos kainos grafiką, būtų galima rimtai susirūpinti: atrodo, jog akcijos kaina staiga lyg niekur nieko ėmė ir nukrito devyniasdešimčia procentų. Tačiau viskas nėra taip baisu, kaip gali rodyti grafikas – iš tiesų, Ūkio banko išleistų akcijų kiekis padidėjo netgi 12 kartų, nes buvo sumažintas akcijų nominalas nuo 12 litų iki 1 litų.

Suprantu, jog tai tikriausiai nelabai gerai paaiškina situaciją, tad pabandysiu ją pailiustruoti jau kažkada minėtos akcinės bendrovės „Petro kopūstai“ pavyzdžiu. Tarkime, jog „Petro kopūstai“ yra išleidę 100 vienetų 10 litų nominalios vertės akcijų, kurios biržoje kainuoja 20 litų. Nominali vertė – tai dažnai ne itin didelę reikšmė turintis akcijos parametras, kuris daugiau ar mažiau reiškia kiek už kiekvieną akciją turėjo sumokėti akcininkai kompanijos steigimo metu (žinau, ne visai taip, bet ganėtinai panašiai). „Petro kopūstų“ įstatinis kapitalas (suma, kurią akcininkai investavo bendrovės kūrimo pradžioje) sudaro 1000 litų (100 akcijų po 10 litų), o kiekviena akcija suteikia 1 procentą balsų akcininkų susirinkime ir teisę į 1 procentą bendrovės pelno (ir 1 procentą bendrovės turto jos likvidavimo atveju). Bendrovės kapitalizacija, arba kitaip tariant, rinkos vertė biržoje, yra lygi 2000 litų (jeigu norėčiau nupirkti visus „Petro kopūstus“, reikėtų nupirkti 100 akcijų po 20 litų). Dabar tarkime, kad kaip ir Ūkio banko atveju, „Petro kopūstai“ nusprendė sumažinti savo akcijos nominalą nuo 10 litų iki 1 lito, nekeičiant įstatinio kapitalo. Tokiu atveju kiekvienas akcininkas, akcijų skaidymo dieną turėjęs 1 akciją, kitą dieną jų turės 10 kartų daugiau. Bendrovės vertėje neturėjo niekas pasikeisti, kadangi dėl šiek tiek aritmetinių veiksmų su akcijomis „Petro kopūstai“ nepradėjo uždirbti didesnio pelno, ar nepadidino savo pardavimų, ji išliko tokia pati kompanija, tad visa jos vertė biržoje (kapitalizacija) turėtų išlikti 2000 litų. Tiesa, akcijų skaičius padidėjo 10 kartų, tad kiekviena nauja akcija turėtų kainuoti po 2 litus. Kiekvienas akcininkas, turėjęs akciją, kuri kainavo 20 litų, šiuo metu turi 10 akcijų, kurios kiekviena kainuoja po 2 litus: jo investicijos vis tiek vertos tą patį 20 litų. Čia panašu į tai, lyg tavo metalinį litą kas būtų pakeitęs į dešimtį 10 centų monetų – monetų daugiau, bet jų vertė vis tiek tokia pati.

O kodėl kompanijos taip daro? Daugiausiai dėl psichologinių veiksnių. Kai kuriems investuotojams 20 litų vertės akcija gali iš pažiūros pasirodyti brangi (nors ji sudaro visą procentą bendrovės), tuo tarpu 2 litai iš pažiūros atrodo žymiai pigiau (nors tesudaro 0,1 procento „Petro kopūstų“). Kita teorija teigia, jog rinkoje smulkiesiems investuotojams yra žymiai patogiau prekiauti akcijomis, kuo mažesnė jų kaina (irgi iki tam tikros protingos ribos) – tarkime jeigu pradedantysis investuotojas Albinas investicijoms yra sutaupęs 30 litų, ir už juos nusprendžia nusipirkti „Petro kopūstų“ akcijų, ir jos biržoje kainuoja 20 litų, jis galės jų įsigyti tik vieną, o kiti 10 litų turbūt liks neinvestuoti, nes akcijos po pusę neparduodamos. Tuo tarpu kai „Petro kopūstai“ pasmulkina savo akcijas, Albinas gali nusipirkti 15 naujų „Petro kopūstų“ akcijų ir investuoti visas savo lėšas.

Dažniausiai naujienos apie akcijų „smulkinimą“ biržoje sutinkamos teigiamai, ir investuotojai gali tikėtis uždirbti. Arba bent jau yra tokia bendrai priimta nuomonė. Tačiau statistiniai akcijų rinkos tyrimai berods nerodo labai stipraus ryšio, ir akcijų skaidymas negarantuoja investicijų grąžos. Nebepamenu, kur apie tai esu skaitęs, tačiau tikriausiai Damodaran knygoje „Investment Fables“.

Comments Closed

5 Comments

  1. Niekad nenorejai perrašyt ekonomikos vadovėlių. Čia nejuokais. Mokykloj dabartiniai iš anglų kalbos išversti taip, kad vos mokytojai susigaudo. O Tu čia labai aiškiai viską aprašai…

  2. svarbiausia bendrovė "Petro kopūstai" :))

    o šiaip išties – daug aiškumo :)

  3. aga, tikrai labai aiskiai – ne tik pats principas, bet ir pasekmes. galetum dar kada parasyt savo nuomone apie fraktalus akciju birzoje/elioto bangas.

    Beje, kaip manai, ar tokioje mazoje rinkoje, kaip Lietuva, kur dienos sandorius daznai galima ant pirstu suskaiciuot, geriau veikia technine ar fundamentalioji analize?

  4. Sveikas, gal trumpai gali pakomentuoti Finasto NE fondo toki smukima? Kokios pasekmes tai sukele. Kadangi jau senai besidomejau visu situo dalyku, o tiks laikas nuo laiko patikrinu vertes, tai nustebau pamates toki kritima. Jei nesunku pakomentuok (gediminas[eta]saltakraujai.lt).Aciu.

Comments are closed.