Graikija

Prieš kelias dienas grįžau iš Graikijos, kurioje savaitę maudžiausi jūroje ir šiaip stengiausi nieko neveikti. Įspūdžių ne tiek jau mažai, bet pats įspūdingiausias – nedideliame miestukyje Ourinopolyje sutikta suvenyrų pardavėja gruzinė, kuri, sužinojusi, jog mes iš Lietuvos, neslėpė savo džiaugsmo ir pasakojo mums, kad ji gerbia lietuvius, nes jie pirmieji pasakė rusams „ne“ ir išėjo iš Sovietų Sąjungos. Ji laiko Lietuvą geriausiu pavyzdžiu, kuriuo turėtų siekti Gruzija.

Pati Graikija sudarė ganėtinai skurdų agrarinio krašto įspūdį, kuriame klesti gal tik turizmas ir laivyba. Pakelės net ir kurotiniuose miesteliuose pilnos šiukšlių, grioviuose galima pamatyti ten įlėkusias avariją patyrusias mašinas, kurių niekas net ir nesiruošia iš ten ištraukti ir nuvežti iki kokio nors sąvartyno. Be to, važiuojant autobusu kas pusę minutės galima pamatyti pradėtą statyti namą, kurio taip ir niekas nesiruošia baigti statyti – nežinau, gal šiuo metu per karšta statyboms, bet atrodo, jog daugelis tų namų skeletų statybininkų rankų nematė bent jau keletą metų. Žodžiu, netvarkos lyg ir nemažai, ir lyginant su graikais, mus jau turbūt būtų galima laikyti skandinaviškai ar vokiškai tvarkingais.

Aišku, jūra nuostabi, kaip kad ir saulėtas oras ir tas puikus atostogų jausmas, kai vienintelis rūpestis – per stipriai nudegusi oda :)