Dar vieno analitiko svetainė

Petras Kudaras

Constance L. Hays: Pop: Truth and Power at the Coca Cola Company

Per atostogas visiškai nieko neveikiau, netgi buvau užmetęs knygų skaitymą, bet kadangi jau vėl grįžau į darbus, tai po truputį grįžtu ir prie intensyvesnio knygų skaitymo (o knygų prisikaupė ne tiek jau mažai – bent kelios krūvelės laukia, kada bus perskaitytos).

Vakar pabaigiau knygą apie Coca Cola kompaniją. Ši kompanija parduoda sirupą, iš kurio paskui gaminamas pats populiariausias gazuotas gaivusis gėrimas pasaulyje. Iš sirupo pačią Coca Colą gamina ir į butelius pilsto atskiros kompanijos, vadinamieji Coca Cola bottlers, kurie neretai nepriklauso pačiai coca Colos kompanijai. Per visą Coca Colos kompanijos istoriją labiausiai problematiškas buvo santykis tarp kompanijos ir šių pilstytojų į butelius, mat senais senais laikais Coca Cola buvo pasirašiusi su jais sutartį, kuria buvo įsipareigojusi nedidinti sirupo kainų. Bet bėgo dešimtmečiai, brango žaliavos, Coca Colai reikėjo daug lėšų išleisti rinkodarai, tačiau sirupas pilstytojams turėjo būti parduodamas vis dar ta pačia kaina. Tam, kad galėtų atsisakyti šių nenaudingų kontraktų, Coca Cola netgi keitė gėrimo formulę, pradėjo vietoje cukraus naudoti daug fruktozės turintį kukurūzų sirupą.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje kompanijos vadovais tapo žmonės, kurie buvo finansininkai, tad Coca Cola kompanija buvo pradėta valdyti nebe kaip troškulį malšinanti kompanija, o kaip finansinis aparatas, kurio tikslas yra kas ketvirtį nustatytu dydžiu didinti savo pajamas ir patenkinti Wall Street‘o analitikus. Teigiama, jog Coca Colos finansiniai rezultatai buvo padaromi tokie, kokių reikia, perskirstant sąnaudas ir pajamas po dukterines kompanijas, kurios nebuvo pilnai konsoliduojamos ir parodomos su pilna Coca Colos finansine atskaitomybe. Pati Coca Cola tapo žymiai agresyvesnė rinkos žaidėja, naudojosi monopoline padėtimi, sudarydavo sutartis su prekybos tinklais, kad jie nepardavinėtų jokių konkurentų produkcijos, išskyrus Coca Cola.

Imdamas į rankas šią knygą tikėjausi, jog joje bus daugiau rašoma apie Coca Colos prekinį ženklą ir jo istoriją. Knygoje Coca Colos populiarumas daugiausiai siejamas su kompanijos idėja padaryti taip, jog Coca Cola būtų visur ir visada: jei tik kas norėtų numalšinti troškulį, lengviausia tai padaryti būtų išgėrus šalia parduodamos Coca Colos. Knygoje šiek tiek idealizuojama „senoji“ Coca Colos kompanija, kuri pardavinėjo amerikietišką svajonę ir trūks-plyš pamirštant visas verslo etikas nesistengė padidinti savo pelno. Kaip trumpa kompanijos valdymo istorija, ši knyga visai nebloga, tik vis dar norėtųsi paskaityti ką nors plačiau apie patį Coca Colos prekinį ženklą.