Pratęsiant gatvių pavadinimų rinkos temą

Prieš porą dienų rašiau apie tai, kad Kinijos Wuhan miesto savivaldybė planuoja pardavinėti gatvių pavadinimus, ir išreiškiau nuomonę, jog nematau tame nieko blogo, jeigu tokių sandorių metu būtų sukuriama vertė. Atrodo, jog visi komentatoriai gana skeptiškai žiūri į tokią idėją, tad tikriausiai reikėtų plačiau paaiškinti mano požiūrį į šią problemą.

Noriu pabrėžti, jog esu už šią idėją, jeigu, ir tik jeigu ji sukuria pridėtinę vertę, t.y. padidina visuomenės gerovę. Visuomenėje gerovė yra sukuriama (pagal Pareto efektyvumo apibrėžimą), jeigu sandorio vertė visoms šalims yra bent jau neneigiama: besireklamuojanti kompanija padidina pelną daugiau nei išleidžia už leidimą pervadinti gatvę, o visi gyventojai gauna daugiau naudos (pagerėja gatvės apšvietimas, įsteigiama daugiau mokyklų, arba tiesiog pinigai pašalpų pavidalu padalijami gyventojams) nei patiria kaštų (diskomforto jausmas, dokumentų keitimo kaštai, ir t.t.). Sutinku, kad gali būti sunku labai tiksliai paskaičiuoti, kokiu kaštus patiria gyventojai (vienok „diskomfortą“ galima į piniginę išraišką paversti per neigiamą nekilnojamo turto kainų pokytį pervadintoje gatvėje), bet sutikite, jog jie nėra begaliniai. Negi nesutiktumėte pakeisti savo gatvės pavadinimą, jeigu jums asmeniškai būtų įteiktas, tarkime, kelių milijonų litų čekis? Galų gale galite paimti čekį ir nusipirkti namą kitur, jeigu nepatinka naujasis gatvės pavadinimas.

Aišku, klausimas, ar kokia nors kompanija yra pasiryžusi mokėti keletą milijonų litų kiekvienam gatvės gyventojui už teisę pavadinti gatvę, lieka atviras. Bet tai jau visai kita problema („ar egzistuoja paklausa tam tikrame kainos lygyje?“), nesusijusi su principiniu klausimu, ar gatvių pavadinimus iš viso galima pardavinėti. Sunku man įžvelgti kokią nors moralinę problemą gatvių pavadinimų pardavime (su sąlyga, kad gyventojams už diskomfortą kompensuojama).

Comments Closed

9 Comments

  1. Man atrodo panasiai yra su stoteliu pavadinimais… Tik juos pagal aplinka parenka savivaldybe (ar klystu)? Tarkim yra stotele kurios prieigose isikurusi televizija. Si televizija sumoka savivaldybei X suma pinigu ir stoteles pavadinimas yra pakeiciamas i "Televizijos"… Duokle miestieciams – aiskumas, duokle bendrovei – netiesiogine reklama, duokle savivaldybei – papildomos pajamos. Nematau tame nieko blogo. Nemanau, kad gatves pavadinimas galetu sumenkinti jame esancio nekilnojamojo turto verte jei tik pavadinimas butu nieko neizeidziantis zodis ir neturetu jokiu neigiamu asociaciju (kaip pvz xxx ;)).

  2. T, manau, galėtų.

    Įsivaizduok, yra paskleidžiamas gandas, kad ruošiamasi keisti vienos ar kitos gatvės pavadinimą. Ko pasekoje bus išmokėtos kompensacijos tos gatvės gyventojams. O jei nebus, tai pvz. vardo pirkėjas prisidės prie tos gatvės visuomeninės infrastruktūros gerinimo. Juk tai irgi pakels toje gatvėje esančio NT vertę?

    O gal atvirkščiai? Šalia esančių gatvių gyventojai norės parduoti turimą NT ir įsigyti NT "gerojoje" gatvėje?

    Gal ir linskma būtų: Siemens arenos alėja, Avulio šilas :)

  3. Aciu, moxliuk, uz issamesni komentara.

    Nusprendziau siek tiek placiau pasidomet. Pasirodo Wuhan mieste bus galima isigyti ne tik gatviu pavadinimus, bet ir tiltu, viesuju aiksciu ir valstybei priklausanciu "dangoraiziu".

    Kiek man zinoma, tokia praktika issivysciusiose salyse yra retai arba isvis netaikoma (isskyrus privacias kompanijas – kaip tavo minetoji siemens arena – siuo atveju manau tai yra gerai mat abi privacios puses siekiancios maksimizuoti savo pelna islosia)

    Vienas rimciausiu, manau, argumentu yra visos valstybes (tuo paciu ir savivaldybiu) darbo optimizavimas. Pardavinejimas visuomenei priklausancio turto nera pati efektyviausia priemone pagerinti salies ekonomika ir jeigu atkreiptum demesi i auksciausiai pagal gdp per capita esanciu valstybiu sarasa nei viena is ju nepasieke esamos geroves pardavinedama viesaji "turta/interesa".

    Be to, ne viskas turetu buti matuojama pinigine israiska – istorinio paveldo, pasidiziavimo issaugojimas taip pat svarbi save gerbiancios visuomenes dalis – izimiu ir saliai nusipelnusiu zmoniu iamzinimas gatviu pavadinimuose, galbut, netiosiogiai, bet vistiek skatina savo salies patriotizma, primena istorija ir pan – pvz eini gedimino prospektu ir prisimeni didiji Gedimina ir pan.

    Viesojo inereso pardavinejimas tai visiskas salies (pilieciu) "parsidavimas" – kas seka po to – galbut parduokim salies pavadinima – juk sukursim pridetine verte – pvz Bilas Gates'as galetu paklot apvalia sumele ir Lietuva taptu Windows Vista gyva reklama – kodel gi ne..? Kaip rodo patirtis, salyse kuriose ypac paplitusi korupcija (ir net nebutinai) viesojo turto pardavimas visuomet susijes su korupciniais rysiais. Nemaza dalis lesu nusestu valdiniku ir valdininkeliu kisenese, o jaunoji karta, pvz. Jonas ir Maryte matydami toki pavyzdi taptu visiskais materialistais suvokdami, kad viskas yra parduodama – net ir salies paveldas ir pan.

  4. Cia $ pamete tikrai kieta argumenta. Moxliuk, taip iseitu, kad zodzius Lietuva/Lithuania galetumem sekmingai pakeist i Microsoft, Coca Cola ar Gazprom svarbu tik, kad gauti milijardai asvertu "diskomforta". Ar ne, Moxliuk?

  5. Valstybės pavadinimas yra jautresnis dalykas, tad ir kompensacija turėtų būti žymiai žymiai didesnė, todėl abejoju, ar kas tai galėtų įpirkti ;) Istoriškai yra buvę, jog šalys būtų pavadintos verslininkų vardais, kurie buvo "nusipirkę" tas šalis (ryškiausias pavyzdys turbūt Rodezija)

    Dėl komentaro apie parduodamą valstybės turtą ("Pardavinejimas visuomenei priklausancio turto nera pati efektyviausia priemone pagerinti salies ekonomika") — didžioji dalis ekonomistų sutinka, jog visgi privatizavimas ir valstybės turto pardavimas padidina ekonomikos efektyvumą. Valstybių, kurių BVP žmogui didžiausias, valstybės kišimasis į ekonomiką yra nedidelis ir valstybė neturi jokio noro valdyti nestrateginius verslus — tai paliekama privačiam sektoriui.

  6. Na, laisva rinka ir efektyvuams yra gerai, bet dar yra toks dalykas kaip "sustainability". Laisva rinka gavusi nekontroliuojamus resursus greitai padarytu efektyvumo suoli. Tik klausimas ar mes norime to suolio? Jei kam kyla klausimu, paziurekite i populiacijos augimo modeli aplinkoje su ribotais resursais. Jei i efektyvumo prizme papuls nacionaline kultura, paprociai, kalba, ateities vaizdelis gali pasidaryti labai nekoks.

  7. sorry, cia gal neaiskiai issireiskiau, nes visiskai sutinku jog valstybiniu imoniu ir kito valstybei priklausancio turto pardavimas padidina ekonomikos efektyvuma, bet gatviu pavadinimai nera imones kuriu efektyvumas butu padidintas. Del kompensacijos taip pat labai abejoju, nes kai kalba eina apie infrastrukturos gerinima vienas ar keli milijonai yra juokingai mazai – vieno km isasvaltavimas (dvieju juostu su komunikacijom ir pan) kainuoja apie 1.5 m. Lt.

    Be to net ir Miltonas Friedman'as sutiko jog visiskai nevaldomos laisvosios rinkos negali but, nes pvz jei imones ziuretu tik savo pelno maksimizavimo neatsizvelgiant i nuostolingas tarsos mazinimo ir visuomenes geroves lygio uztikrinimo programas tuomet butu betvarke.

  8. Pritariu idėjai, su tomis pat sąlygomis, ir sutikčiau ką nors nuveikti dėl to, kad ji pasitarnautų visų šalių gerovei, jei reikės ;-).

Comments are closed.