Ką paskutiniu metu skaičiau
Šią savaitę užbaigiau skaityti keletą knygų, kurios buvo susijusios su investavimu ir finansais – nors lapkričio mėnesį mano skaitomų knygų sąraše vyravo grožinė literatūra, bet vis tiek knygos apie finansus nukonkuruoja mano dėmesį. Štai paskutinės, kurias užbaigiau:
- Fred Schwed, Jr. – „Where Are the Customers’ Yachts?“ Yra tokia sena sena istorija apie tai, kaip du žmonės vaikštinėjo po jachtklubą, ir vienas iš jų rodė kitam ten prišvartuotas jachtas. Čia vieno teisininko jachta, čia – bankininko, o čia – fondų valdytojo. Tada antrasis žmogus paklausė, kur yra jų klientų jachtos, ir pirmajam teko tik paskėsčioti rankomis. Bet ši knyga ne visai apie tai, nors labiausiai ji žymi dėl pavadinimo (bent jau taip teigia autorius, bet jo rašymo stilius labai sarkastiškas, tad tai gali būti netiesa :). Tai linksmu stiliumi aprašytas Wall Street, kuriame dirba makleriai, kurie realiai nieko nežino ir nieko nesupranta, bet save (o vėliau ir klientus) įtikina, jog jie labai daug nusimano. Finansų sektoriuje taipogi dirba dideli bankininkai, kurių pagrindinė veiklos sritis yra skolinti pinigus tik tiems, kuriems jų nereikia – tokiu atveju labai maža tikimybė, jog skolininkas subankrutuos, mat jis ir taip pinigais aptekęs. Be to, knygoje rašoma, kuo investavimas skiriasi nuo spekuliavimo (lygiai taip pat kaip meilė skiriasi nuo aistros, tik vat kai būni įsimylėjęs, tai dažnai nebegali jų atskirti), kodėl skiriasi investavimas „ant popieriaus“ ir realiais pinigais bei dar daug įvairių linksmų dalykų apie kasdieninę finansininkų duoną.
- James B. Stewart – „Den of Thieves“ Knyga apie didžiausią naudojimosi vidine informacija skandalą JAV, į kurį buvo įtraukti vos ne visi didieji bankai. Ir nors visgi ši „vagių irštva“ buvo išdraskyta, o kaltininkai gavo susimokėti neregėto dydžio baudas ir pasėdėti kalėjime (Michael Milken buvo siūloma nuteisti dešimčiai metų, bet jis kalėjime praleido nepilnus dvejus), pasipelniusieji iš nelegalios veiklos susikrovė nemažus turtus. Skaitydamas šią knygą jau ne pirmą kartą stebiuosi JAV teisingumo sistema, kurioje galima „susitarti“ su prokurorais ir sudaryti su jais sandėrius: už sutikimą liudyti prieš svarbesnį atsakovą tau gali būti atleistos visos nuodėmės.
- Andrew Fight – „Credit Risk Management“ Knyga apie kredito riziką – glausta, paprasta, bet daug ką paaiškinanti. Vos ne svarbiausias dalykas kredito rizikos nustatyme yra teisingų klausimų uždavimas, ir neaklas pasitikėjimas finansinėmis ataskaitomis. Šiaip labai naudinga ta knyga ir bendrovių akcijų analizei, nes aprašo daug visokių dalykų, kas gali būti kompanijoj blogai, nors ataskaitose to nesimato (man kaip meškai, tai labai naudinga ;)