Korekcija! Korekcija!

Tie, kas domisi finansų rinkomis, visą šią savaitę stebėjo dramas biržose: akcijos pirmiausia pradėjo pigti Kinijoje, paskui pesimizmas persimetė į Europą, o po to panikuoti pradėjo JAV — ten akcijos per dieną nukrito labiausiai nuo rugsėjo vienuoliktosios įvykių. Paaiškinimų, kodėl taip įvyko, daug, bet mano nuomone, tai mažai susiję su pačia Kinija ar jos rinka. Apie tai, jog daugelis turto klasių yra pervertinta, ir investuotojai neadekvačiai vertina rizikas, kalbėta jau seniai. Galbūt Kinijos rinkos kritimas privertė investuotojus prisiminti, kas yra rizika ir iš naujo pervertinti savo investavimo strategiją, bet labiausiai prie kitokio požiūrio į pasaulį tikriausiai prisidėjo pesimistiniai JAV ekonomikos duomenys. Kinijos rinka per daug maža, kad sukeltų pasaulinę rinkų griūtį (nors sakoma, jog drugelio sparnų plastelėjimas gali sukelti audrą…), ir bent jau šiuo metu finansų rinkos turi svarbesnių priežasčių nerimui. Manau, jos tokios:

  • Per didelis apetitas rizikai, carry trade. Rizika pastaruoju metu labai populiari. Šiukšlinių obligacijų pajamingumai labai artimi kokybiškų obligacijų pajamingumams. Besivystančių valstybių akcijų rinkos labai brangios (nes juk tokios augimo perspektyvos!), nors tų šalių kompanijų vadyba nėra skaidri, valstybių politinė rizika nemaža. Valiutos rinkos pastaruoju metu veikia ne pagal makroekonomikos vadovėliuose aprašytas tiesas: viena pelningiausių rizikos fondų strategijų šiuo metu yra skolintis mažomis palūkanomis Japonijos jenomis (ar Šveicarijos frankais) ir investuoti didelių palūkanų (taigi, kartu ir nestabiliose) rinkose, kaip kad Naujoji Zelandija, BRIC, Turkija ar Islandija. Viskas gerai, jeigu jena nesustiprėja.
  • JAV ekonomikos lėtėjimas. Net jeigu ir neištiks recesija, korporacijų pelnų augimas šiais metais JAV bus žymiai mažesnis. Svarbi ekonomikos lėtėjimo priežastis yra ir nekilnojamo turto rinkos problemos.
  • Susirūpinimas dėl JAV finansų sistemos stabilumo. Tai labiausiai nerimauti verčiantis faktas — kad tai yra potenciali problema, pripažįsta ir FED vadovas Bernankė. Esant nekilnojamo turto rinkos nuosmukiui, padidėjo negrąžinamų paskolų, o tai jau privertė bankrutuoti kelias dešimtis nekilnojamo turto paskolas dalinusių kompanijų. Teigiama, jog šiais laikais kredito rizika daug geriau valdoma, kadangi dauguma paskolų supakuotos į finansinius instrumentus, kuriais perkiaujama rinkose — bet tai kartu reiškia, jog kredito krizė gali paliesti ne vien bankus, bet ir platesnį rinkos dalyvių ratą. Be to, rinka pilna naujoviškų išvestinių priemonių (viena populiariausių yra credit default swaps), kurios nevisai aišku kaip elgtųsi krizės metu. Šiandien vienas iš straipsnių Bloomberge teigia, jog didžiųjų investicinių bankų kredito reitingas turėtų būti arti šiukšlinio lygio (Goldman, Merrill Almost `Junk,’ Their Own Traders Say).
  • Geopolitinė rizika. Ji niekur nedingo, o Irano situacija negerėja.

Tad norint žinoti, kada baigsis korekcija, trumpuoju laikotarpiu vertėtų stebėti jenos kursą, kuris labai puikiai šią savaitę vos ne minutė į minutę koreliuoja su JAV akcijų rinka. Jenos kursas šiuo metu puikiai atspindi apetitą rizikai rinkose — jenos stiprėjimas reiškia carry trade pozicijų uždarinėjimą. Po savaitės kitos bus labai įdomu sekti naujienas ir rinkos gandus, ar neatsirado didelių fondų, rinkai susvyravus susidūrusių su rimtomis problemomis — tokios naujienos gali sukelti tolimesnę griūtį (kai pasklinda šviežios mėsos kvapas, visi plėšrūs rinkos rykliai dažniausiai skuba pasinaudoti situacija). Ilgesniu laikotarpiu tikriausiai lemiamas veiksnys bus JAV ekonomika: jeigu visgi išsipildys blogiausias variantas (kas lyg ir nėra tikėtina, nors įmanoma, anot Grynspano) tada tai gali būti ne korekcijos, o meškų rinkos pradžia.

Kaip minėjo Donatas, korekcijos laukėme, nors lengva nebuvo. Manau, tiesiog mus aplankė sėkmė, kad visgi išlaukėme. Anot Buffetto, „Holding cash is painful, but not as painful as doing something stupid“. Korekcija Baltijos šalyse ir pasaulyje (beveik) sutapo, bet manau, jog koreliacija yra mažesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Didžiausia problema Baltijos zonoje yra ekonomikos perkaitimas, ir tai žymiai didesnė grėsmė nei JAV ekonomika ar Kinijos biržos nuopuolis. Bet galiu ir klysti, nes tai daugiau nuojauta, o ne faktais pagrįsta nuomonė.

Comments Closed

13 Comments

  1. 1.Del rizikos geras pastebejimas.Man tas irgi kliuna.Istoriskai EM treidindavosi zemesniais P/E ar P/Bv negu DM.O dabar sakysim Ukrainos banku P/E apie 60 ar daugiau.Augima zada netgi mazesni negu 60%.PEG gaunasi >1.Iseina,kad jokios rizikos premijos negauni..Nenormali situacija.

    2.Keista,kad Islandija prie nestabiliu.Kas ten negerai?

  2. Kaip visada klausimas ne į temą:)

    ar Lietuvoje akcijų rinkai naudojama kokia nors žinių valdymo ar ekspertinė sistema?

  3. Islandijos problemos panašios į kitų sparčiai augančių valstybių problemas. Einamosios sąskaitos deficitas siekia 15 procentų nuo BVP, infliacija yra netoli 10%, bazinės palūkanų normos kažkur 13%.
    Loading >> gal galėtum plačiau paaiškinti? Nesu susidūręs su šiais terminais.

  4. Petrai,
    o kokio pajamingumo Islandijos obligacijos ir kur ju galima isigyti?
    (jei tokiu is vis yra :) )

  5. Na rizika isties nemenka. O gal parekomenduotumet kokias obligacijas, kur metinis pelningumas virs 6% ? Atejus neramiems laikams norisi kazko stabilesnio uz fondus ir akcijas, o terminuotu indeliu palukanos labai jau mizernos :)
    Aciu.

  6. Nenorėčiau nieko rekomenduoti, nes nesu obligacijų ekspertas. Kuo didesnis pajamingumas, tuo didesnė kredito rizika, o aš (bent jau kol kas) kredito rizikos vertinti nemoku ;)

  7. Korekcija yra laikinas akcijų rinkos tendencijos (dažniausiai iš teigiamos į neigiamą) pasikeitimas. Kai akcijos visą laiką brangsta, kartais atsitinka taip, kad tam tikru momentu jos pradeda kristi — jeigu toks kritimas vyksta trumpai, o akcijos nukrenta bent jau 10% (anot Investopedijos), tai vadinama korekcija. Jeigu kritimas užsitęsia, tai jau vadinama lokių rinka.

  8. Nepirma kart pastebiu, jog grafikams naudoji toki gera dalyka kaip bloomberg terminala, tad kyla klausimas: ar yra internete galimybe gaut priejima ar galbut turi nuosava brangu malonuma:)?

  9. Jum gerai, bloomberg terminalas yra geris, nor is kitos puses naturalu, jog profesionaliam darbui naudojamos aukstos kokybes priemones:)

  10. Viena diena nepasekiau indeksu, nepaskaiciau laikrasciu ir pramiegojau korekcijos pradzia. Nors investuoju tik i fondus, taciau nutariau issiparduoti viska, ka turejau rizikingose rinkose, bet kritimo neisvengiau. Suprantu, kad fondai yra ilgalaike investicija, bet siuo metu man mielesnis cashas:) juolabiau, kad ir metai spejo sueiti.

Comments are closed.