Internetinės atakos prieš Estiją

Šios savaitės Economist rašo (straipsnio kopija, jeigu neprieinate), jog atakos prieš Estijos interneto svetaines iškėlė daug klausimų NATO generolams: dar nei viena NATO narė nebuvo puolama kibernetinėje erdvėje, tad neaišku kaip reikėtų traktuoti šiuos veiksmus. Jeigu būtų paleista raketa į komunikacijų centrą NATO valstybėje, tai vienareikšmiškai tai būtų traktuojama kaip karo veiksmas, bet kaip traktuoti internetines Denial of Service atakas? Ypač kai papildomo galvos skausmo prideda tai, jog labai sunku nustatyti iš kur jos koordinuojamos ir kas yra už jas atsakingas — dauguma atakų veikia per užkrėstus kompiuterius, kurių savininkai dažniausiai net nenutuokia, jog jų įranga naudojamasi piktais tikslais.

O internetinės atakos nėra toks jau ir nekaltas dalykas: Economist mano, jog Estijos ekonomikai jos gali pakenkti daugiau nei Rusijos akcijos nepirkti Estiškų prekių ar nutraukti traukinio Talinas-Sankt Peterburgas maršrutą. Juk jeigu neveikia bankų internetinės svetainės, negalima naudotis elektroninėmis valdžios teikiamomis paslaugomis, ekonominis gyvenimas šalyje turėtų jeigu ne apmirti, tai bent jau žymiai sulėtėti. Kaip sako straipsnyje cituojami estai “jaučiamės kaip grįžę į akmens amžių ir bendraujame su pasauliu per telefoną ir faksą”. Be to, internetinio ryšio sutrikimai trukdo Estijai kovoti ir su Rusijos propagandiniu karu.

Geriausia gynybos priemonė prieš tokias atakas būtų serverių turėjimas ir kitose NATO šalyse. Matyt NATO generolams reikės geriau pagalvoti, kaip apsaugoti aljanso nares nuo kibernetinių atakų.

ATNAUJINIMAS: Apie tai Lietuvoje rašo delfi ir .