<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
		>
<channel>
	<title>Comments on: Ludwig von Mises: Ekonominė politika</title>
	<atom:link href="http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html</link>
	<description>Petras Kudaras</description>
	<lastBuildDate>Tue, 07 Feb 2012 17:51:20 +0000</lastBuildDate>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.3.1</generator>
	<item>
		<title>By: Darius</title>
		<link>http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html/comment-page-1#comment-3685</link>
		<dc:creator>Darius</dc:creator>
		<pubDate>Sat, 24 Nov 2007 12:11:01 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html#comment-3685</guid>
		<description>Pritariu Mindaugui ir kitiems. Grynaja forma ši teorija yra idealistinė. O realūs veikėjai yra realistai. Todėl egzistuoja ir korupcija ir kitos blogybės. Visuomenės kontrolė yra būtina. Tikra, o ne deklaratyvi, socialinė verslo atsakomybė yra geras sumanymas. Kitu atveju bet kuris verslas sieks tapti &quot;bičiule-maksima&quot; - klanu besivadovaujančiu tokia teorija, kuri patogesnė tuo momentu.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Pritariu Mindaugui ir kitiems. Grynaja forma ši teorija yra idealistinė. O realūs veikėjai yra realistai. Todėl egzistuoja ir korupcija ir kitos blogybės. Visuomenės kontrolė yra būtina. Tikra, o ne deklaratyvi, socialinė verslo atsakomybė yra geras sumanymas. Kitu atveju bet kuris verslas sieks tapti &#8220;bičiule-maksima&#8221; &#8211; klanu besivadovaujančiu tokia teorija, kuri patogesnė tuo momentu.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>By: Algimantas Stancelis</title>
		<link>http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html/comment-page-1#comment-3653</link>
		<dc:creator>Algimantas Stancelis</dc:creator>
		<pubDate>Fri, 16 Nov 2007 15:40:01 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html#comment-3653</guid>
		<description>Gera diskusija užvirė. Malonu, kad Petro blogas sukelia diskusijas.
Nė viena socialinė ar ekonominė sistema nėra ideali. Kiekviena duoda gerus rezultatus vienose srityse, o prastus kitose. Maksimizavimas pagal visus parametrus neįmanomas.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Gera diskusija užvirė. Malonu, kad Petro blogas sukelia diskusijas.<br />
Nė viena socialinė ar ekonominė sistema nėra ideali. Kiekviena duoda gerus rezultatus vienose srityse, o prastus kitose. Maksimizavimas pagal visus parametrus neįmanomas.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>By: Dalius</title>
		<link>http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html/comment-page-1#comment-3636</link>
		<dc:creator>Dalius</dc:creator>
		<pubDate>Tue, 13 Nov 2007 07:23:04 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html#comment-3636</guid>
		<description>Į temą:
http://www.vanityfair.com/politics/features/2007/12/bush200712?printable=true</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Į temą:<br />
<a href="http://www.vanityfair.com/politics/features/2007/12/bush200712?printable=true" rel="nofollow">http://www.vanityfair.com/politics/features/2007/12/bush200712?printable=true</a></p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>By: Giedrius</title>
		<link>http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html/comment-page-1#comment-3634</link>
		<dc:creator>Giedrius</dc:creator>
		<pubDate>Mon, 12 Nov 2007 21:14:58 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html#comment-3634</guid>
		<description>Tomai, kas blogo netolygiam turto pasiskirstyme ir kodėl reikėtų jį prievarta daryti tolygesnį nei yra?</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Tomai, kas blogo netolygiam turto pasiskirstyme ir kodėl reikėtų jį prievarta daryti tolygesnį nei yra?</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>By: Tomas</title>
		<link>http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html/comment-page-1#comment-3633</link>
		<dc:creator>Tomas</dc:creator>
		<pubDate>Mon, 12 Nov 2007 18:54:33 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html#comment-3633</guid>
		<description>Aciu, Petrai, uz nuorodas.

Siulau dar karta perziuret mano komentarus: niekur neminejau income inequality - minejau TURTA. Kas liecia Gini koeficienta, kaip, beje, ir apie statistika in general, mano nuomone: there are lies, damn lies and statistics:)[i.e. rezultatai labai stipriai priklauso nuo skaiciavimo metodikos - norint galima atrast ivariu empiriniu rysiu ir daryt viena kietai priestaraujancias isvadas] 
Be to, labai pavojinga daryt kritines isvadas apie salies gyventoju gerbuvi besiremiant tik vienu rodikliu, kaip siuo atveju GINI. Todel as nesutikciau su tavo argumentu, jog nuo 1947 iki siu dienu US gyventoju gerbuvio pasiskirstymas isliko toks pat - taip, Gini, galbut, liko toks pat, but its not a big deal. Why?
Wealth is not equal income. Wealth=Assets-Liabilities. 
Problema tame, kad dauguma painioja terminus Wealth ir Income.
Kai issiaiskinom, kas yra wealht, galim prisimint tokius dalykus kaip infliacija (beje, laikui begant U.S. skaiciavimo metodika buvo keiciama ne viena karta siekiant korekcijos i &quot;teisinga&quot; puse:), isiskolinimas ir taip toliau. Pvz, praejusia savaite U.S. Treasury Department pranese, kad U.S. national debt pasieke $9 trillion (9 tukstancius milijardu) pirma kart salies istorijoj. Ka tai reiskia?  Kiekvino US piliecio (taip, iskaitant ir vaikus) dalis salies skoloje siekia ~USD 30,000. Taigi, 5 asmenu seimos &quot;liabilities&quot; siekia ~USD 150,000. (Ar turi vidutine seima toki turta atemus isikolinimus? Ne)

Dar simta zodziu suspaudus i kelis - Tavo pateikti argumentai apie Gini koeficienta nepakeite mano isankstines nuomones: &quot;Paprasciausiai ziurint istoriskai, gyvenimo lygis US krenta ir disparity vis dideja&quot;

P.S. gavau gera pamoka - komentuot pavojinga, nes karta parasius, negali sustot.. (kaip dabar neatremsi kritikos?:)

Visiems aciu uz diskusija</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Aciu, Petrai, uz nuorodas.</p>
<p>Siulau dar karta perziuret mano komentarus: niekur neminejau income inequality &#8211; minejau TURTA. Kas liecia Gini koeficienta, kaip, beje, ir apie statistika in general, mano nuomone: there are lies, damn lies and statistics:)[i.e. rezultatai labai stipriai priklauso nuo skaiciavimo metodikos - norint galima atrast ivariu empiriniu rysiu ir daryt viena kietai priestaraujancias isvadas]<br />
Be to, labai pavojinga daryt kritines isvadas apie salies gyventoju gerbuvi besiremiant tik vienu rodikliu, kaip siuo atveju GINI. Todel as nesutikciau su tavo argumentu, jog nuo 1947 iki siu dienu US gyventoju gerbuvio pasiskirstymas isliko toks pat &#8211; taip, Gini, galbut, liko toks pat, but its not a big deal. Why?<br />
Wealth is not equal income. Wealth=Assets-Liabilities.<br />
Problema tame, kad dauguma painioja terminus Wealth ir Income.<br />
Kai issiaiskinom, kas yra wealht, galim prisimint tokius dalykus kaip infliacija (beje, laikui begant U.S. skaiciavimo metodika buvo keiciama ne viena karta siekiant korekcijos i &#8220;teisinga&#8221; puse:), isiskolinimas ir taip toliau. Pvz, praejusia savaite U.S. Treasury Department pranese, kad U.S. national debt pasieke $9 trillion (9 tukstancius milijardu) pirma kart salies istorijoj. Ka tai reiskia?  Kiekvino US piliecio (taip, iskaitant ir vaikus) dalis salies skoloje siekia ~USD 30,000. Taigi, 5 asmenu seimos &#8220;liabilities&#8221; siekia ~USD 150,000. (Ar turi vidutine seima toki turta atemus isikolinimus? Ne)</p>
<p>Dar simta zodziu suspaudus i kelis &#8211; Tavo pateikti argumentai apie Gini koeficienta nepakeite mano isankstines nuomones: &#8220;Paprasciausiai ziurint istoriskai, gyvenimo lygis US krenta ir disparity vis dideja&#8221;</p>
<p>P.S. gavau gera pamoka &#8211; komentuot pavojinga, nes karta parasius, negali sustot.. (kaip dabar neatremsi kritikos?:)</p>
<p>Visiems aciu uz diskusija</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>By: Petras Kudaras</title>
		<link>http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html/comment-page-1#comment-3632</link>
		<dc:creator>Petras Kudaras</dc:creator>
		<pubDate>Mon, 12 Nov 2007 16:38:36 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html#comment-3632</guid>
		<description>Tomai, negaliu priimti tavo argumento, jog JAV yra stipriai padidėjusi income inequality dėl trijų priežasčių:
1) Apie Gini koeficiento dinamiką (ir kodėl yra ginčytina US Census Bureau skelbiama Gini koeficiento skaičiavimo metodika) gali pasiskaityti šiame akademiniame straipsnyje: http://www.ecineq.org/milano/WP/ECINEQ2007-67.pdf Skaičiuojant Gini koeficientą visai JAV populiacijai, o ne tik tai, kuri gauna pajamas, gaunama, jog jis beveik nepasikeitė nuo 1947-ųjų metų.
2) Žiūrint dar ilgesniu laikotarpiu, pajamų netolygumas vis mažėjo Vakarų Europoje ir JAV nuo pat 18 amžiaus (t.y. industrinės revoliucijos ir kapitalistinės visuomenės formavimosi pradžios). Labiausiai pajamos kilo būtent samdomiems darbuotojams (darbo užmokesčio dalis BVP tolydžio didėjo), be to jų vis daugiau įsitraukė į ekonominę veiklą (tad jų pajamos kilo nuo artimų nuliui). Šaltinis: Gregory Clark, „Farewell to Alms“.
3) Net jeigu ir priimti tavo argumentą, jog didėja skirtumas tarp pajamų grupių (mažėja viduriniosios klasės atstovų), tai nebūtinai yra kas nors blogo. JAV yra klasių mobilumas yra pakankamai aktyvus -- būdamas neturtingas nesunkiai gali pereiti į vidurinę klasę ar net aukščiau, bei atvirkščiai. Akademiškai: http://tinyurl.com/yq5e56 Paprastai: http://tinyurl.com/23geqs</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Tomai, negaliu priimti tavo argumento, jog JAV yra stipriai padidėjusi income inequality dėl trijų priežasčių:<br />
1) Apie Gini koeficiento dinamiką (ir kodėl yra ginčytina US Census Bureau skelbiama Gini koeficiento skaičiavimo metodika) gali pasiskaityti šiame akademiniame straipsnyje: <a href="http://www.ecineq.org/milano/WP/ECINEQ2007-67.pdf" rel="nofollow">http://www.ecineq.org/milano/WP/ECINEQ2007-67.pdf</a> Skaičiuojant Gini koeficientą visai JAV populiacijai, o ne tik tai, kuri gauna pajamas, gaunama, jog jis beveik nepasikeitė nuo 1947-ųjų metų.<br />
2) Žiūrint dar ilgesniu laikotarpiu, pajamų netolygumas vis mažėjo Vakarų Europoje ir JAV nuo pat 18 amžiaus (t.y. industrinės revoliucijos ir kapitalistinės visuomenės formavimosi pradžios). Labiausiai pajamos kilo būtent samdomiems darbuotojams (darbo užmokesčio dalis BVP tolydžio didėjo), be to jų vis daugiau įsitraukė į ekonominę veiklą (tad jų pajamos kilo nuo artimų nuliui). Šaltinis: Gregory Clark, „Farewell to Alms“.<br />
3) Net jeigu ir priimti tavo argumentą, jog didėja skirtumas tarp pajamų grupių (mažėja viduriniosios klasės atstovų), tai nebūtinai yra kas nors blogo. JAV yra klasių mobilumas yra pakankamai aktyvus &#8212; būdamas neturtingas nesunkiai gali pereiti į vidurinę klasę ar net aukščiau, bei atvirkščiai. Akademiškai: <a href="http://tinyurl.com/yq5e56" rel="nofollow">http://tinyurl.com/yq5e56</a> Paprastai: <a href="http://tinyurl.com/23geqs" rel="nofollow">http://tinyurl.com/23geqs</a></p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>By: Tomas</title>
		<link>http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html/comment-page-1#comment-3631</link>
		<dc:creator>Tomas</dc:creator>
		<pubDate>Mon, 12 Nov 2007 16:19:54 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html#comment-3631</guid>
		<description>Aciu. I have no comments</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Aciu. I have no comments</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>By: Giedrius</title>
		<link>http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html/comment-page-1#comment-3630</link>
		<dc:creator>Giedrius</dc:creator>
		<pubDate>Mon, 12 Nov 2007 15:08:48 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html#comment-3630</guid>
		<description>&quot;Giedriau, ‘laisvas pasaulis’ ne toks jau laisvas, kaip gali pasirodyt is pirmo zvilgsnio.&quot;

Deja taip yra dėl daugumos žmonių noro gyventi kitų sąskaita. Būtent taip ir gyvena perskirstymo šalininkai.

&quot;Kalakutas seriamas pirma 100 dienu gali prieit klaidinogs isvados, jog tai tesis ir sekanicas 100 dienu, taciau jis taip mano iki kol ateina Kaledos:)&quot;

Taip gali atsitikti tik kalakutui, kurį kas nors šeria. Kalakutui gyvenančiam laisvėj taip neatsitinka niekada.

&quot;Is konteksto, matau jog esat susipazines su pop knygomis is serijos: “how to get/be rich, etc”.&quot;

Ne tik susipažinęs, bet ir sėkmingai gyvenantis pagal jų mokymą :)

&quot;Del turto atiminejimo ir komunistines lygybes as nediskutuoju - sutinku su Mindaugo issakyta mintim, jog nera absoliutaus teisingo atsakymo - perdetas liberalizmas zalingas kaip ir komunizmas.&quot;

Kuo ir kam žalingas grynas liberalizmas? Mano manymu tik parazitams.

&quot;Savo pavyzdziu 1% vs. 90% norejau perteikt minty, kad nebelieka US ekonomikos stuburo - viduriniosios klases.&quot;

Kaip tai nebelieka? Ar mes vidurinę klasę suprantame ne vienodai? 

Nepaisant to paaiškink prašau kokiu principu atiminėjant iš viduriniosios klasės mokesčių pagalba gerėja tos viduriniosios klasės gyvenimas? Nes būtent vidurinioji klasė didžiojoje pasaulio dalyje sumoka didžiausią % nuo savo pajamų.

&quot;Nesutinku su tieginiu “laisvam pasauly niekas nevercia buti corporate slaves ir netureti savo turto”. Pirma, pasaulis nelaisvas;&quot;

Pasaulis yra mažiau laisvas negu norėčiau aš, tačiau pakankamai laisvas, kad kiekvienas nenorintis būti corporate slave juo galėtų nebūti.

&quot;Antra, jei mases mano, kad ju niekas nevercia, dar nereiskia, kad ju nevercia:) Deja, argumentu nepateiksiu.&quot;

Kas tave verčia būti corporate slave? Manęs neverčia niekas. Argumentų nepateiksi, nes objektyvių tavo teiginį patvirtinančių argumentų nėra.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>&#8220;Giedriau, ‘laisvas pasaulis’ ne toks jau laisvas, kaip gali pasirodyt is pirmo zvilgsnio.&#8221;</p>
<p>Deja taip yra dėl daugumos žmonių noro gyventi kitų sąskaita. Būtent taip ir gyvena perskirstymo šalininkai.</p>
<p>&#8220;Kalakutas seriamas pirma 100 dienu gali prieit klaidinogs isvados, jog tai tesis ir sekanicas 100 dienu, taciau jis taip mano iki kol ateina Kaledos:)&#8221;</p>
<p>Taip gali atsitikti tik kalakutui, kurį kas nors šeria. Kalakutui gyvenančiam laisvėj taip neatsitinka niekada.</p>
<p>&#8220;Is konteksto, matau jog esat susipazines su pop knygomis is serijos: “how to get/be rich, etc”.&#8221;</p>
<p>Ne tik susipažinęs, bet ir sėkmingai gyvenantis pagal jų mokymą :)</p>
<p>&#8220;Del turto atiminejimo ir komunistines lygybes as nediskutuoju &#8211; sutinku su Mindaugo issakyta mintim, jog nera absoliutaus teisingo atsakymo &#8211; perdetas liberalizmas zalingas kaip ir komunizmas.&#8221;</p>
<p>Kuo ir kam žalingas grynas liberalizmas? Mano manymu tik parazitams.</p>
<p>&#8220;Savo pavyzdziu 1% vs. 90% norejau perteikt minty, kad nebelieka US ekonomikos stuburo &#8211; viduriniosios klases.&#8221;</p>
<p>Kaip tai nebelieka? Ar mes vidurinę klasę suprantame ne vienodai? </p>
<p>Nepaisant to paaiškink prašau kokiu principu atiminėjant iš viduriniosios klasės mokesčių pagalba gerėja tos viduriniosios klasės gyvenimas? Nes būtent vidurinioji klasė didžiojoje pasaulio dalyje sumoka didžiausią % nuo savo pajamų.</p>
<p>&#8220;Nesutinku su tieginiu “laisvam pasauly niekas nevercia buti corporate slaves ir netureti savo turto”. Pirma, pasaulis nelaisvas;&#8221;</p>
<p>Pasaulis yra mažiau laisvas negu norėčiau aš, tačiau pakankamai laisvas, kad kiekvienas nenorintis būti corporate slave juo galėtų nebūti.</p>
<p>&#8220;Antra, jei mases mano, kad ju niekas nevercia, dar nereiskia, kad ju nevercia:) Deja, argumentu nepateiksiu.&#8221;</p>
<p>Kas tave verčia būti corporate slave? Manęs neverčia niekas. Argumentų nepateiksi, nes objektyvių tavo teiginį patvirtinančių argumentų nėra.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>By: Tomas</title>
		<link>http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html/comment-page-1#comment-3629</link>
		<dc:creator>Tomas</dc:creator>
		<pubDate>Mon, 12 Nov 2007 14:31:02 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html#comment-3629</guid>
		<description>Giedriau, &#039;laisvas pasaulis&#039; ne toks jau laisvas, kaip gali pasirodyt is pirmo zvilgsnio. Kalakutas seriamas pirma 100 dienu gali prieit klaidinogs isvados, jog tai tesis ir sekanicas 100 dienu, taciau jis taip mano iki kol ateina Kaledos:)
Is konteksto, matau jog esat susipazines su pop knygomis is serijos: &quot;how to get/be rich, etc&quot;. 
 
Del turto atiminejimo ir komunistines lygybes as nediskutuoju - sutinku su Mindaugo issakyta mintim, jog nera absoliutaus teisingo atsakymo - perdetas liberalizmas zalingas kaip ir komunizmas.

Savo pavyzdziu 1% vs. 90% norejau perteikt minty, kad nebelieka US ekonomikos stuburo - viduriniosios klases.

Nesutinku su tieginiu &quot;laisvam pasauly niekas nevercia buti corporate slaves ir netureti savo turto&quot;. Pirma, pasaulis nelaisvas; Antra, jei mases mano, kad ju niekas nevercia, dar nereiskia, kad ju nevercia:) Deja, argumentu nepateiksiu.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Giedriau, &#8216;laisvas pasaulis&#8217; ne toks jau laisvas, kaip gali pasirodyt is pirmo zvilgsnio. Kalakutas seriamas pirma 100 dienu gali prieit klaidinogs isvados, jog tai tesis ir sekanicas 100 dienu, taciau jis taip mano iki kol ateina Kaledos:)<br />
Is konteksto, matau jog esat susipazines su pop knygomis is serijos: &#8220;how to get/be rich, etc&#8221;. </p>
<p>Del turto atiminejimo ir komunistines lygybes as nediskutuoju &#8211; sutinku su Mindaugo issakyta mintim, jog nera absoliutaus teisingo atsakymo &#8211; perdetas liberalizmas zalingas kaip ir komunizmas.</p>
<p>Savo pavyzdziu 1% vs. 90% norejau perteikt minty, kad nebelieka US ekonomikos stuburo &#8211; viduriniosios klases.</p>
<p>Nesutinku su tieginiu &#8220;laisvam pasauly niekas nevercia buti corporate slaves ir netureti savo turto&#8221;. Pirma, pasaulis nelaisvas; Antra, jei mases mano, kad ju niekas nevercia, dar nereiskia, kad ju nevercia:) Deja, argumentu nepateiksiu.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>By: Giedrius</title>
		<link>http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html/comment-page-1#comment-3628</link>
		<dc:creator>Giedrius</dc:creator>
		<pubDate>Mon, 12 Nov 2007 12:27:22 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://petras.kudaras.lt/archyvas/2007-11-10/ludwig-von-mises-ekonomine-politika.html#comment-3628</guid>
		<description>2 Tomas: nepamiršk, kad žmonių tiek USA, tiek likusiam laisvam pasauly niekas neverčia būti corporate slaves ir neturėti savo turto. Turto turėjimas ar neturėjimas yra įpročių klausimas. Jo turi tie, kurie įpratę išleisti daug mažiau negu uždirba ir atvirkščiai - kas išleidžia daugiau nei uždirba turto neturi. Absoliuti dauguma turtingų žmonių kažkada pradėjo nuo nulio ir dabar yra turtingi todėl, kad sugebėjo būti naudingais aplinkiniams labiau negu kiti beigi neiššvaistyti uždirbtų pinigų.

Tačiau dėl to, kad pasauly yra nedaug protingų, darbščių ir disciplinuotų žmonių likusiems nepasidaro gyventi blogiau. Atvirkščiai - pasidaro daug geriau lyginant su tokiu pasauliu, kuriame turtingų nebūtų, nes turtingi už savo turtus aplinkiniams davė daugiau, negu iš jų gavo. Kitaip aplinkiniai nebūtų laisva valia iškeitę savo pinigų į prekes ar paslaugas, kurias pasiūlė turčiai.

Apskritai yra kvaila atiminėti turtą iš tų, kurie moka jį dauginti ir atidavinėti jį tiems, kurie moka jį naikinti. Nuo tokių veiksmų, nesvarbu kokiu masteliu jie atliekami, visų žmonių gerovė pagerėti negali niekaip.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>2 Tomas: nepamiršk, kad žmonių tiek USA, tiek likusiam laisvam pasauly niekas neverčia būti corporate slaves ir neturėti savo turto. Turto turėjimas ar neturėjimas yra įpročių klausimas. Jo turi tie, kurie įpratę išleisti daug mažiau negu uždirba ir atvirkščiai &#8211; kas išleidžia daugiau nei uždirba turto neturi. Absoliuti dauguma turtingų žmonių kažkada pradėjo nuo nulio ir dabar yra turtingi todėl, kad sugebėjo būti naudingais aplinkiniams labiau negu kiti beigi neiššvaistyti uždirbtų pinigų.</p>
<p>Tačiau dėl to, kad pasauly yra nedaug protingų, darbščių ir disciplinuotų žmonių likusiems nepasidaro gyventi blogiau. Atvirkščiai &#8211; pasidaro daug geriau lyginant su tokiu pasauliu, kuriame turtingų nebūtų, nes turtingi už savo turtus aplinkiniams davė daugiau, negu iš jų gavo. Kitaip aplinkiniai nebūtų laisva valia iškeitę savo pinigų į prekes ar paslaugas, kurias pasiūlė turčiai.</p>
<p>Apskritai yra kvaila atiminėti turtą iš tų, kurie moka jį dauginti ir atidavinėti jį tiems, kurie moka jį naikinti. Nuo tokių veiksmų, nesvarbu kokiu masteliu jie atliekami, visų žmonių gerovė pagerėti negali niekaip.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
</channel>
</rss>

