Paskaitos apie diskontuotus pinigų srautus medžiaga

Vakar teko vesti paskaitą spekuliantams apie diskontuotų pinigų srautų kompanijų vertinimo metodą (Asociacija „Spekuliantai“ rengia daug įvairių seminarų investavimo temomis). Tema sausoka, nuobodoka ir pilna skaičių bei techninių detalių, bet gal būt kam nors mano skaidrės bus naudingos. Nežinau, kiek ta paskaita buvo naudinga jos klausiusiems, bet aš jai besiruošdamas tikrai nemažai sužinojau ;)

Parsisiųsti skaidres.

Comments Closed

11 Comments

  1. Skaidrės man labai pravers, didelis dėkui :) Beje, planavau eiti į šį seminarą tiek apibendrinti žinių apie šį metodą, tiek ir pasiklausyti tamstos prezentacijos, bet, kad labai jau nepalankus laikas buvo parinktas, tad teko atsisakyti :)

  2. Vertinant VSE birzos akcijas, susiduriau su dilema: dauguma analitiku neskaiciuoja Betos – ima paprasciausiai 1 arba 1,1, jei rizikinga. Klausimas kodel beta VSE imama is “akies”? Ir dar kodel butent paminejai 5 metu perioda skaiciuojant beta?
    Geriausia, dalis prasideda su Equity premium. Paminejai 5% istorini akciju pelningumas pries obligacijas, kuris yra JAV, ir kuri labai daznai taiko LT analitikai. Pvz: kodel ne Australijos kurios yra 7,1% ar Japonijos 7,5%? Mano ivairiais skaiciavimais (imant aritmetini, geometrini ar Mediana) Equity premium yra 11-18%. Knygose raso kad Emerging Markets patartina naudoti forecast Equity premium, o ne istorini. Tik klausimas ar mes dar emerging marketai :D Ar naudoji kitoki Cost of Equity nustatyti metoda, nei CAPM?

  3. Na, su beta yra sudėtinga — šiaip dažniausiai ją analitikai (bent jau Finastoje :) ima iš Damodarano pateikiamų industry betų for emerging markets (jas aišku po to reikia dar koreguoti pagal kompanijos užkolinimo lygį). Dažniausiai taip daroma, kadangi ne visos kompanijos turi pakankamai ilgą istoriją, kai jų akcijų kainos buvo bent kiek likvidžios. O ir indeksą parinkti ne taip lengva :)

    Penkerių metų periodą radau paminėtą viename vadovėlyje, ir jo pagrindimas mane gana įtikino: penkerių metų dažnai užtenka, kad aprėpti visas ekonominio ciklo fazes (t.y. neskaičiuoji betos tik buliaus rinkoje). Ilgesnio laikotarpio imti nereiktų, nes per ilgesnį laiko tarpą gali jau žymiai pasikeisti kompanijos verslo esmė, kas pakeis ir jos rizikingumą (bei betą).

    Apie Equity Risk Premium gera diskusija yra Damodarano knygoje “On Valuation”, antrame skyriuje (http://www.stern.nyu.edu/~adamodar/pdfiles/damodaran2ed/ch2.pdf)
    Ten rašoma, jog Australijoje ilgalaikis equity risk premium buvo visgi apie 7%. Be to, ten rašoma ir apie tai, kaip gauti equity risk premiums ir netiesioginiu būdu. Pats nesu taip detaliai visko daręs Lietuvos atveju — dažniausiai “iš akies” uždedu porą trejetą procentų market risk premium.

  4. Dėkoju už atsakymus. Vis gi, matau didelis subejktyvumo laipsnis išlieka vertinant tokias įmonių akcijas, kaip Lietuvos ar kitos jaunos valstybės. Kol kas nesusiduriau su sunkumais parenkat indeksą, bent jau skaičiuojant VSE akcijas (paprasčiausiai imant OMXV, vis dėlto išlieka alternatyva Baltic 10). Nors aš save pavadinčiau dar tik besimokančiu ir mano skaičiuotų įmonių DCF buvo tik mokomojo pobūdžio, bet beta skaičiuoju pats, ir tiesa pasakius tai gan ženkliai skiriasi nuo analitikų skaičiavimų.
    Jo, logiškas paaiškinimas dėl penkerių metų laikotarpio: kiek skaičiau šį periodą taiko Merryll Lynch, beje ir yahoo.finance. Tačiau kiti, kaip bloomberg ar Goldman Sachs taiko skirtingų laikotarpių skaičiavimus.
    Na aš ir skaičiuodamas imu didesnį Equity Premium, ir manau, kad 5% taikymas Emerging įmonėms yra tikrai per daug lengvabūdiškas sprendimas (turiu galvoju Baltijos ir Eastern Europe biržas).
    Beje, bandžiau taikyti kitus WACC nustatyti metodus, kaip Arbitrage Pricing Theory, kuris, mano nuomone, daug geriau atspindėtų “tikrąjį” CoE Baltijos akcijoms, nes įtraukia į skaičiavimus makroekonomius rodiklius, bet dėl duomenų trūkumo, priėjau visišką fiasko. :)

  5. Na, DCF niekada nebus objektyvus, nes viskas vis tiek remiasi į analitikų daromas prielaidas — apie pardavimų, pelno ir t.t. dinamiką, o taip pat ir kapitalo kaštus (teko ne kartą matyti, jog kiekvieniems metams į ateitį yra skaičiuojamas vis kitoks WACC — tarkim, tikimasi, jog kis risk free rate)

  6. Beje, nagrinėjant DCF buvo iškilęs klausimas, kurį tik dabar prisiminiau: kodėl, bent jau dar nepastebėjau, nėra daromos bankų DCF analizės? Ar dėl to, kad sunku nustatyti jų grynąją skolą?

  7. Iš dalies taip. Vertinant bankus ir kitas finansines institucijas negalima atskirti jų finansinių skolų nuo jų pagrindinės veiklos — finansinė veikla ir yra pagrindinė bankų veikla. Tačiau galima naudoti šiek tiek modifikuotą srautų modelį, ir skaičiuoti ne free cash flow to firm (FCFF), o free cash to equity (FCFE) arba naudotis EVA (economic value added) sąvoka.

Comments are closed.