Išsilavinusiųjų bendravimo ypatumai

Tarp visų tų neperskaitytų dalykų, kurie susikaupė kelionės į Maskvą metu, radau nuorodą į akademinį straipsnį (per  Marginal Revolution) apie žmonių bendravimą. Įdomiausia, jog nustatyta, kad kuo žmogus daugiau išsilavinęs, tuo mažiau jis linkęs bendrauti su giminėmis ir draugais:

The results clearly show that the employment law reduced hours of work but there is no evidence that the extra hours went to increased social interactions. Although hours of work are not an important determinant of social interaction, human capital is found to be important. The effect of human capital, as measured by education and age, is positive for membership groups but negative for visiting relatives and friends. Also, contrary to expectations, there are no important differences in the determinants of social interaction by gender, marital status or parent status.

Nesunkiai galiu sugalvoti, kodėl labiau išsilavinęs žmogus pradėtų mažiau bendrauti su giminėmis — tiesiog pasikeičia žmogaus interesai, nebelieka tiek daug bendrų temų bendravimui, tačiau bendravimo su draugais sumažėjimas sunkiau paaiškinamas. Taip, tiesa, draugai keičiasi, keičiantis interesams (turbūt nedaugelis vis dar labai artimai draugauja su vaikų darželio draugais), bet bendras laikas, paskirtas draugams, iš pirmo žvilgsnio juk neturėtų mažėti.

Beje, įdomus ir pastebėjimas, jog priešingai nei tikėtasi, bendravimo kiekis nepriklauso nuo lyties: tiek moterys, tiek vyrai bendravimui skiria tiek pat laiko.

Comments Closed

16 Comments

  1. tiesiog, labiau isilavinusiam zmogui neidomu ir nuobodu sneketis su giminemis apie orus, darza, vaiku/tevu “ligas” ir pan. Retsykiais susitikus, tai nesukelia didesniu bendravimo problemu, bet daznejant susitikimams, nepasitenkinimas giminiu “naivumu” dideja, taip pat dideja ir pacio “pasikelimas” giminiu akyse. Todel geriausias sprendimas – reciau susitikti.

  2. Gal del to, kad visi vieni apie kitus suzino pavarte vienas kito Facebook profilius? Ir klausineti nereikia, ir bendrauti neteks prisivertineti…

  3. O kas pagal Petra yra labiau ishsilavines? Tas kuris daug knygu skaito? “ieško savo idėjoms patvirtinimų, o ne paneigimų (konfirmacijos klaida) turi nesąmoninga polinki i klaidingus apibendrinimus,tiki maloniais dalykais kurie padeda geriau jaustis ir tt” ?
    psiaudomokslininkai jus :)
    Bendravimas su kitais visada lėkštas, pasakytų ir Schopenhaueris, ir Nietzsche. „Kas nelinkęs bendrauti, tam šie žmonės nereikalingi“, – rašė Schopenhaueris, tarsi formuluodamas mizantropų manifestą. Nietzsche vienatvę aptaria kiek subtiliau. Jis įspėja vienišąjį, nurodydamas jo kelyje laukiančius pavojus. Primena, kad neišvengiamai ateis toks laikas, kada vienatvės jis jausis nukamuotas. Kita vertus, Nietzsche akcentuoja, kad kūryba neįmanoma be vienatvės. Psichoterapeutui tokia vienatvės adoracija negali būti profesinis išeities taškas. Freudo mokykla kaip tik ir moko suvokti save ir įveikti susvetimėjimą. Socialiai besiadaptuojantis žmogus atrodo tarsi besimokantis plaukti. Pirmiausia jam reikia išmokti išsilaikyti vandens paviršiuje. Tik įgudęs ar kitaip nusiteikęs būsimas plaukikas gali ryžtis nerti gelmėn….
    Bet ką daryti tiems, kurie dėl savo prigimties vis dėlto negalės ištverti paviršutiniško bendravimo?
    :) apie tai yra tokia Irvin D Yalom knyga GYDIMAS ŠOPENHAUERIU :) paskaitykit jei kam idomu :)

  4. Man atrodo tame tyrime “labiau išsilavinęs” buvo apibrėžta kaip emmm… turintis aukštesnį išsilavinimą (t.y. magistro laipsnį turintis yra labiau išsilavinęs nei baigęs tik vidurinę).

  5. MELANCHOLIKAS – nepastovus, nejudrus tipas. Visas emocijas laiko savyje, dažniausiai tai jo išgyvenimai. Labai jautrus, neryžtingas, netikintis savo jėgomis. Rankų judesiai drovūs. Linkęs į vienatvę, uždarumą, sunkiai užmezga kontaktus.
    Tai gal ne ishsilavinimas o charakterio savybe cia svarbesni vaidmeni turetu vaidint? :))
    O dar geriau butu pasiskaityt apie argumentacijos klaida ir …. teiginiu logika :) mano galva tturetu gyvenime praverst :)
    ———————-
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Argumentacijos_klaida
    ——————
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Teiginių_logika
    ——————

  6. Vaiki, man rodos šiek tiek nesupratai esmės.

    Darytas tyrimas nustatė, jog yra neigiama koreliacija tarp kintamųjų „išsilavinimas“ ir „bendravimas su giminėmis“. Bendravimo kiekis apskritai nepasikeitė — tiesiog kuo labiau išsilavinęs žmogus, tuo jis daugiau renkasi bendrauti su kolegomis ir panašaus sluoksnio žmonėmis nei su giminėmis. Žmogus nesijaučia labiau vienišas, jeigu yra labiau išsilavinęs — jis tiesiog renkasi kitus asmenis, su kuriais bendrauja. Sutinku, kad koreliacija nebūtinai reiškia priežastingumo, bet rezultatas manau logiškas.

  7. tikriausiai taip ir bus :)
    tas paskutinis komentaras daugiau komentuotojam skirtas ,o ne to akademinio straipsnio autoriuj.
    gaila su anglu kalba prasti reikalai pas mane , paskaityciau pats ka ten raso :)

  8. Na taip, visi jie taip sakė, Šopenhaueris, Nytčė. Jungas kažkur buvo pabrėžęs “Kai žmogus žino daugiau už kitus, jis tampa vienišas”. Šita tema sena kaip pasaulis. O apie draugus Šopenhaueris taip pat turėjo šį bei tą: Panašiai kaip popieriniai pinigai kursuoja vietoj sidabro, taip vietoj tikros pagarbos ir tikros draugystės gyvenime yra išplitęs išorinis šių vertybių demonstravimas ir pastangos jas kuo natūraliau rodyti mimika ir gestais. Nors ir neapsiverčia liežuvis pripažinti, bet išvykimas ar ilgas nebuvimas jokiai draugystei neišeina į naudą. Žmonės, kurių nebematome, nors būtų ir geriausi draugai, metams bėgant pamažu traukiasi iš atminties, virsta abstrakčiomis, sąvokomis, todėl mūsų dvasinis artumas jiems vis labiau tampa mentaliniu, sakyčiau, net tradicijos dalyku, o savo jausmais mes tiesiogiai dalyvaujame gyvenime vien tų, kuriuos nuolat matome, nors tai būtų tik mylimi gyvūnėliai.
    Namų draugus dažniausiai taip ir reikia vadinti, nes jie būna labiau pamilę namus nei šeimininką, tad jie panašesni į kates nei į šunis.
    Draugai save tik laiko draugais, o priešai tikrai yra priešai, todėl priešų kritiką tikslinga panaudoti sau pažinti, panašiai, kaip geriame karčius vaistus.
    Sakysite, kad draugas nelaimėje yra retenybė?! Nieko panašaus: vos spėji su kuo nors susidraugauti, o jam jau nelaimė – prašo paskolinti pinigų.

  9. Kazkaip paskutiniu metu pastebejau, kad komentaruose prisigaudau geresniu minciu nei paciame straipsnyje ;-) .. gryztant prie temos – ,bet ar issilavinimas nera tapimas eruditu ? Neskaitau, kad esu issilavines ( kaip ne kai kurie cia save is karto identifikavo :) nors puikiai zinau, kad bendros kalbos nebuvimas – bendru interesu nebuvimas, bet uzsukdamas i kaima ar pas gimines stengiuosi ju atrasti .. pakalbeti apie uki ir bites, apsviesti girdetomis naujienomis ir panasiai. Gal jei ne pats gauni, ar zinai daugiau – tai pats turi duoti ?

  10. Cia dar priklauso nuo giminiu ir draugu…as manau, kad kuo labiau issilavines zmogus, tuo jis tampa taktiskesnis ir tolerantiskesnis, todel bendravimo neturetu mazeti. Issilavines zmogus rimtomis temomis gali pasikalbeti su savo rato draugais, o tuo tarpu apie ora, soda ir blynu kepima kalbeti su giminaiciais, kuriems visiskai nereikia rodyti, kiek tu perskaites ir kiek zinai. Jei zmogus neturi bendravimo problemu ir nuo savo mokslu neispuikes, tai jis ir su “kaimieciu” ras apie ka pakalbeti.

  11. Matau visi labai protingais nori pasirodyti ;DDD. Juokingai is sono atrodo, paskaicius iuos komentarus. Ir galiu pasakyti, kad visur yra tiesos. ;) tai tiesiog nuoone, kurios negali paneigti. Kiekvienas sneka sava patirtimi.

Comments are closed.