Kodėl sugebėjimas atkakliai dirbti nelaikomas talentu?

Šiandieną naujoje Gario Kasparovo knygoje „Gyvenimas kaip žaidimas šachmatais“ perskaičiau neblogą mintį:

[…] Visada man atrodė neteisinga: kodėl gebėjimas atkakliai dirbti nelaikomas įgimtais gabumais? Mano požiūriu, pasakyti apie ką nors, kad „iššoko aukščiau bambos“, — labai abejotinas komplimentas. Jeigu žemo ūgio ir lėtas futbolininkas (pavyzdžiu, jaunas Maradona) treniruojasi daugiau už kitus ir galiausiai tampa ekstra klasės žaidėju, ar korektiška apie jį sakyti: „Nepaisant menkų įgimtų duomenų“? O galbūt jis tiesiog dešimteriopai kompensavo jų trūkumą kito talento pertekliumi?

Knyga visai nebloga, ir joje galima rasti ir daugiau panašių įdomių minčių, kurios priverčia stabtelti ir pagalvoti. Tik, deja, nesu labai didelis šachmatų mėgėjas, tad norėtųsi, jog daugiau būtų rašoma apie gyvenimą, o ne šachmatus. Ir būtų daugiau minčių apie dabartinę Rusijos politinę padėtį (Kasparovas, žinia, labai aktyviai reiškiasi opozicijoje — kaip tik dėl to iš karto ir nusipirkau šią knygą, kai tik pamačiau ją knygyne).

Comments Closed

10 Comments

  1. Labai gera mintis. Manau jog sugebėjimas atkakliai dirbti yra vienas pagrindinių sėkmės formulių. Gerbiu tuos žmones kurie mažiau mėtosi, mažiau puikuojasi savo sugebėjimais, bet atkakliai darbuojasi ir juda link savo tikslo.

  2. Dėl to, kad intelektualinėj veikloj vien atkaklaus darbo neužtenka, jei nebus bent vieno gilesnio rėžio toj masėj, kurią mes nešiojam ant pečių. Žinoma, tai netaikoma sportui ir visoms sritims, kurios ir “auga” per darbą be mąstymo.

  3. > Marijui.

    Nusišneki. Pilkosios masės rėžių visiems yra padalinta po lygiai. Intelektualinis darbas nereikalauja nei daugiau, nei mažiau pastangų palyginus su bet kokia kita veikla. Pasaulinės klasės sportininkai raumenų lastelių daugiau už kitus neturi. Jie tiesiog nežmoniškai daug dirbo su tuo, ką turėjo.

    T. Edisonas sakė: „Genius is 10 percent inspiration and 90 percent perspiration“. Esu tikras, kad tai tinka tiek sportininkams, tiek menininkams, tiek mokslininkams.

    O Kasparovui respect už jo politinę veiklą.

  4. If Edison had a needle to find in a haystack, he would proceed at once with the diligence of the bee to examine straw after straw until he found the object of his search. ~ Nikola Tesla

  5. G. Kasparovas nera pirmas. Seniau panasia tema knyga yra isleides ir Karpovas. Taciau ji galbut maziau pasisekus, kad menkai zinoma.

    Sachmatai idomus zaidimas. Naudingas ir principai turbut sekmingai gali buti pritaikyti versle. Taciau dauguma JAV CEO skeptiskai ziuri i visa tai, kam mokytis ir per sachmatus atradineti strategijas ir pan., jei visa tai gali ismokti kitu paprastesniu budu. Idomus vieno GM is Rusijos pastebejimas, sachmatai yra naudingi, taciau iki pirmo atskyro. Toliau tai tik zaidimas 64 laukeliuose.

  6. Dovydui:

    kaip matau Tau neteko su tokiais žmonėmis susidurti realiai. Pažįstu tokių, kurių darbštumui kažin ar sugebėtų prilygti visi komentuojantys kartu sudėjus, bet, kai reikia šiek tiek kūrybiškiau mąstyti, galutinio uždavinio sprendimo niekada nebūna. Darbštumas šiuo atveju, manau, yra prisitaikymas prie kūrybiškiau veikiančios aplinkos.

    Kasparovas savo knygoje, kaip aš suprantu, kalbėjo apie paveldėjimo teoriją ir būtent apie atkaklaus darbo įgimtus gabumus, ką gali žinoti, gal ir yra genai atsakingi už tai.

    Tavo teiginys, kad pilkieji masės rėžiai yra visiems padalinti po lygiai yra tikrai klaidingas. Aš tikrai abejoju, ar sugebėtum surasti dvi vienodas smegenis visame pasaulyje, o ir suradęs manau nusiviltum sužinojęs, kad jų “nešiojami” intelektai yra skirtingi. Netikiu, kad būtų kitaip, nes tai paprasčiausiai prieštarauja nanotechnologijų atrastiems pagrindams, arba ketvirtos dimensijos sąvokos aiškinimui.

    Edisonas, kaip ir daugelis kitų sakė daug ką. Asmeniškai man šis posakis skamba lyg vidutinių gebėjimų žmonių bandymas pasiaiškinimas prieš tikruosius genijus. Tiesa, gali būti, kad tais laikas genijaus sąvoka buvo traktuojama visai kitaip nei dabar. Pats Nikola Tesla (neabejotinai vienas iš mėgstamiausių mano mokslininkų), kaip teigiama dirbdavo po 20 valandų per parą, bet ar jo integraliniai veiksmai, kurie buvo atliekami mintinai, nekelia Tau jokio įtarimo?

    As asmeniškai genijais vadinu tokius žmonės, kaip Alonzo Clemons, Stephen Wiltshire, Daniel Tammet ir kitus.

  7. ka jus cia niekus tauzyjat…edisonai ir kiti clemensai…didziausias genijus zmonijos – NIKOLA TESLA…jis isrado elektra, jis isrado radia, televizija…wirelesa, rentgeno spindulius, visa sviesa pasaulyje atsirado deka teslos..visa evoliucija minties bei technikos. be jo dare viduramziai butu.

    paziurekit kad ir cia apie ji idomiai ir atvirai visa tiesa
    Nikola Tesla – The Forgotten Wizard

Comments are closed.