Kiekvienas zmogus yra Dievas, stebuklus darantis savo smegenimis.

Del visatos sprogimo tas pats, jei nebutu sprogusi, tai nebutu musu ir niekas nesvarstytu sito klausimo, taigi alternatyvos kaip ir nera.

Nors nesu skaitęs “The God Delusion”, bet visi Dawkins pasisakymai, kuriuos teko matyti mane lygiai taip pat atgraso savo “neginčijamumu”. Gal todėl “In god We Doubt” labai puikiai susiskaitė, nes taikliausiai atspindi mano nuomonę religijos klausimu.

Deja, knygos neturiu — ją skolinausi iš draugės Londone.

Skaiciau “The God delusion” ir kaip besistengiau buti nesaliska sios knygos atzvilgiu, i knygos gala man sunkiai sekesi susitaikyti su atmetimo reakcija. Visu pirma i mokslinius bei “negincitinus” “tariamus” irodymus apie visiskai neapciuopiamus dalykus. Ir ne del to, kad buciau baisi religijos salininke. Visu pirma rasymo stilus man pasirode gana autokratiskas. “In God we doubt”, is tavo aprasymo, skamba bent jau humaniskiau. Ar verta paskaityti? Gal turi?

Aiste

Beje rekomenduoju filmuką religijų istorijos tema (1 dalis):

http://www.zeitgeistmovie.com/

Matyt aš irgi toks nevisai ateistas.

Atsakant į Rza komentarą, bent man paskutiniu metu religija labiau asocijuojasi su vidinės ramybės paieška, nei taisyklėm.
Tik savo bloge prieš kelias dienas kaip tik svarsčiau, ar religija išties yra geriausias būdas tai ramybei pasiekti. Mano nuomone – ne :)

1. Sutinku, mano komentare buvo išsakyta nuomonė tik vienu aspektu. Jei bučiau išsakiusi visais, ilgokai užtrukčiau. Bet manau, būtent dėl šio aspekto religija ir buvo sukurta. Manau, kad visi kiti tavo paminėti dalykai atsirado vėliau, jau iš pačios religijos, kad ši galėtų tenkinti ir dvasinius žmonių poreikius. Beje, aš turiu omenyje ne tik krikščionių religiją, o religiją apskritai.

2. A Žmonės turi pasirinkimo teisę. Jei renkasi elgtis blogai, niekas jų už rankos nelaikys. Jei Dievas baustų iš karto po nusižengimo ir tiesiogiai, manau nuoširdžiai tikinčių būtų žymiai daugiau. Tokia tolima perspektyva kaip amžinos pragaro kančios šiuolaikinių žmonių neveikia, bet juk anksčiau veikdavo! (šioje vietoje derėtų prisiminti, kad religija vis dėlto yra labai senas dalykas).

2. B Pasaulyje nieko nėra tobulo. Jei religija būtų tobulas masių valdymo mechanizmas, nemanau, kad pastarąjį šimtmetį užsiiminėtume tokiais masių valdymo eksperimentais kaip komunizmas, fašizmas ar net gi demokratija.

3. Prisipažinsiu, aš nesuprantu, kas ten parašyta ir kokia to mintis. Tačiau noriu pasakyti, kad “taisyklių rinkinys” greičiausiai buvo tiesiog šerdis, apie kurią apaugo visos kitos religijos dogmos. Ir dar kartą pasikartosiu – aš nekalbu vien tik apie krikščionybę.

4. Atsiprašau, jei mano nuomonė žeidžia religingų žmonių jausmus. Religingų žmonių nelaikau kvailais – jokių būdu. Kiekvienas turi teisę rinktis kuo tikėti ir kaip tikėti. Svarbiausia būtų geri žmonės ir nekenktų kitiems.

1. Pats esu tikintis (katalikas) ir žinau, kad religija tai žymiai daugiau nei vien taisyklės. Tu matai tik vieną aspektą. O kur malda (t.y. asmeninis pokalbis su Dievu), kūrybingas Dievo garbinimas (žr. kiek meno ir naudingų visuomenei dalykų sukurta), amžinojo gyvenimo viltis, gyva bendruomenė?

2. A. Tai ką matome aplink save Lietuvoje niekaip neįtelpa į tavo nusakytus rėmus. 80% žmonių formaliai yra katalikai. Bet ar tą pasakytum pasižiūrėjęs ką matai aplink? Ar kas kreipia dėmesį į Dievo įsakymus ir pan.? Kiek žmonių rimtai kreipia dėmesį į tai ką sako vyskupai?

2. B. Jei pasiskaitytum Senąjį Testamentą (labiausiai pranašus), pamatytum, kad žydai visada galėjo turėti tą masių valdymo mechanizmą, bet kažkaip jis vis vadukams išslysdavo iš rankų ir jie vis suklupdavo ant kokio akmens.

3. Kaip į tavo schemą tilps toks dalykas kaip “nuteisinimas tikėjimu”?:
http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Rom_4
Kur čia taisyklių rinkinys?

4. Manau, tu be reikalo nuvertini religingus žmones iki kvailių. Protaujančiam žmogui klausimas ar Dievas yra ir koks jis — esminis, o visi kiti seka tik po jo.

Ne visada sugebu raiškiai ir suprantamai reikšti mintis ;)