Asmeninių finansų esmė septyniais žodžiais

Vienas populiariausių praėjusios savaitės New York Times straipsnių duoda puikią visų patarimų asmeninių finansų klausimais santrauką:

Index (mostly). Save a ton. Reallocate infrequently.
Pirk (daugiausia) indeksinius fondus. Daug taupyk. Investicijas keisk retai.

Paprastam investuotojui geriausia savo lėšas patikėti indeksiniams fondams, kadangi jų valdymo mokesčiai būna mažiausi, o tuo tarpu jų grąža neretai aplenkia aktyviai valdomų fondų grąžą — tik nedaugeliui fondų valdytojų ilguoju laikotarpiu pasiseka investuoti lėšas pelningiau nei indeksas. Tačiau tai nereiškia, jog paprastas investuotojas turi apsiriboti tik indeksiniais investavimo produktais: bet, norintis rizikuoti labiau, ir rinktis kitus investavimo produktus, tam turėtų skirti tik nedidelę savo turto dalį. Riziką reikia valdyti.

Tikriausiai sunkiausiai įgyvendinamas, nors paprasčiausias, patarimas yra „daug taupyk“: tiesiog reikia išleisti mažiau, nei uždirbi. Finansinės laisvės nepasieksi, jeigu išleisi daugiau nei uždirbi, o ir tikėtis staiga praturtėti iš netikėtai nusisekusios spekuliacijos biržoje irgi yra naivu. Asmeninių finansų valdymas padeda pasiekti finansinę laisvę, tačiau tai yra ilgas (ir nuobodus) procesas, trunkantis ne vienerius metus. Kadangi dažniausiai esame išleisti nemažai, o mūsų norai neriboti, geriausia susidaryti kokį nors griežtą taupymo planą, ir, tarkime, kiekvieną mėnesį tiesioginiu debetu automatiškai už dalį atlyginimo nusipirkti investicinių fondų. Jei pinigų net nepamatai (jie iš karto investuojami), tai nekyla pagundos juos iš karto išleisti.

Dar vienas patarimas: nesimėtyti tarp savo investicijų. Jeigu nutarei investuoti ilgam, tai neverta panikuoti, jeigu rinkose įvyko korekcija. Taipogi neverta savo investicijų kas kelis mėnesius perkelti iš vieno fondo į kitą — dažniausiai nieko daug tuo nelaimėsime, tik sumokėsime komisinius. Svarbiausios investuotojo savybės yra kantrybė ir disciplina — reikia daug užsispyrimo, kad nenukrypti nuo užsibrėžto investavimo (ir taupymo) plano.

Comments Closed

23 Comments

  1. Ar patarimas dėl indekso fondų veikia Lietuvoje? Berods nei viena investicijų valdymo bendrovė jų neplatina (išskyrus, mano žiniomis, NSEL30), o perkant tiesiogiai iš Vanguard’o, reikėtų daryti gan nemažas įmokas, nes daug sumokėtum už tarptautinį pavedimą.

  2. Jei išlaidos viršija pajamas, tai apie jokia finansinę nepriklausomybę net svajoti nereikia.
    Skamba tai išties paprastai, bet šio principo laikytis sugeba tik nedaugelis.

  3. Na ilguoju laikotarpiu, tai tikrai indekso fondai apsimoka. Be NSEL30 as irgi kitu nezinau. Bet birzai raudonuojant, kisti pinigu nelabai norisi vistiek. Nebent skalpuot.

  4. Kam valdytojams platinti indeksinius fondus jei jie gali platinti kitus fondus ir imti kelis kartus didesnius komisinius? Tai ir neplatins kol kas nors iš stambiųjų žaidėjų nepasiūlys indekso fondų. Arba neišsišoks koks smulkesnis žaidėjas.
    Ar ne, Petrai? ;) Nors aišku šiuo atveju tu, kaip priešingos pusės atstovas negalėsi atsakyti tiesos. :)

  5. Taip, Lietuvoje lietuviškų indeksinių fondų nelabai yra (neminint NSEL). Bet investuojant nereikia apsiriboti Lietuva — o bet kuris bankas ar maklerio įmonė bus pasiryžus padėti įsigyti kokių nors užsienio indeksinių fondų.

    Sutinku, kad yra problema tame, jog mažomis sumomis (taigi, ir periodiškai) ten investuoti yra kol kas labai brangu jau vien dėl komisinių ir tarptautinių pervedimų.

    Taip, Mindaugai, sutinku, jog platintojams žymiai labiau apsimoka platinti ne indeksinius fondus. Ir ši problema egzistuoja ne vien Lietuvoje :)

  6. Man visada indeksiniai fondai atrodė toks keistas dalykas – juk investuoti į index’ą ir pačiam nesudėtinga, tereikia vieną kartą prisiruošti, o po to juk portfelis yra “self-adjusting” (neįsivaizduoju, kaip į LT kalbą išversti). Kam mokėti už tokią paslaugą, kurią gali pasidaryti pats (ypač, jei šnekama apie mažus indeksus, o ne S&P500)?

  7. Aurimai, pagalvok kiek komisiniu sumoketum pirkdamas kiekviena pozicija atskirai…

  8. As truputi skeptiskai ziuriu i ilgalaiki taupyma. Pasikalbek su bet kuriuom draudimo agentu, tai i tave pasiziures kaip i baisiai neatsakinga ir nemokanti gyventi, jeigu tu bent trecdalio savo pajamu neisleidi savo sveikatos ir gyvybes draudimams, vaiko sveikatos ir gyvybes draudimas, buto draudimas nuo gaisro, uztvindymo, vagystes, automobilio vagystes, suns sveikatos ir gyvybes draugimui ir pan. Taip pat ir visi bankininkai ir finansu analitikai yra tam tikra prasme “biased”. Nes jeigu zmones staiga imtu remtis savo socialinais tinklais kaip dare iki siol tevai-vaikai, broliai seserys, gimines, kaimynai, draugai, tai daugumai finansu analitiku tektu i darbo birza kreiptis. Todel jie jau savaime suinteresuoti, kad zmones kauptu dideles laisvu pinigu sumas.

  9. O koks standartinis finansų patarimas, jei turime trijų metinių pajamų dydžio būsto paskolą? Visi laisvi pinigai į kredito gesinimą, ar dalį atidėt ir investuot?

  10. Evoliucijos požiūriu geriausia investuoti į vaikus: nors dėmesio reikia, nors valgyt prašo, rizikos valdymas sudėtingas ir (jei viskas gerai) investicija vieną dieną išeis pro duris ir negrįš, bet užtat (kol auga) auga nesustodami :-) (Po to patys daugintis pradės)
    Beje: Kam kaupti, jei neturi kam palikti?

  11. Petrai, gal žinai, turi informacijos apie Brazilijos rinka, kokie ten procesai vyksta, korupcija, verslo patikimumas, etc..

  12. Albertai, jeigu matai galimybių užsidirbti iš investicijų daugiau, nei tavo būsto paskolos palūkanos, tai turėtum investuoti.

    Artūrai, neseniai Wall Street Journal turėjo labai neblogą išsamų straipsnį apie situaciją Brazilijoje: http://tinyurl.com/42s9ve

  13. Sveikinam pakliuvus ant VŽ viršelio! Gaila, laikraščio reputacija pusvalandį prieš tai smuko, kai besimėtančiam beveik metų senumo numerio pirmam puslapy radom straipsnį apie Öresundo tiltą tarp Danijos ir Norvegijos. :)

  14. Ačiū, Albertai, ačiū :)
    O VŽ straipsnis tai tiesiog šiek tiek atnaujinta mano weblogo įrašo versija — MSM irgi weblogerius skaito :)

  15. Sukrapščius 10 tūkst. dolerių galima ir JAV rinkose pasižvalgyti, nėra sunku atsidaryti sąskaita ,,nuotoliniu būdu” interactivbrokers.com ar tradestation.com indeksiniu fondu pasirinkimas placiausias, įsigijimo mokesčiai daznai ir 0,1 procento nesieks. Bet zinoma to nepavadinciau periodiniu investavimu ir tuo labiau tai ne plačiosioms masėms, jokia Lietuvos finansų institucija ,,išeinančiais” pinigais nera suinteresuota, o panašių paslaugų pasiūlyti negali.

  16. Labas Petrai,

    Siame strapsnyje patari taupyt, investuot i fondus.
    Mano klausimas butu kaip issirinkti tinkama inv.fonda, jei apie finasinius investavimus nieko neismanai? Tam, kad nereiktu begti is vieno fondo i kita ar pan.
    Kadangi pati nesu susijusi su investavimu. Esu pasiemusi busto paskola. Bet kaip sako, kol pats neibandai savo kailiu ka tai reiskia atidavinet imokas, tol kitu patarimu neklausai. Juk gyvenime tik is savo klaidu mokaisi.

  17. Nera viskas taip paprasta. Ir ta taisykle: taupyk, investuok ir susikursi finansine laisve. Skamba ok. Klausimas kada ta laisve susikursi ir kiek tai tau kainuos (psichologiskai). Esmine problema, kuria matau yra psichologija ir tam tikri susiformave iprociai ar paziuros.
    Pagal Modigliani gyvenimo ciklo teorija, kuri isskiria 5 gyvenimo etapus, daugiau galima sutaupyti karjeros pradzioje ir priespensiniame laikotarpyje. Realiai atidziau pazvelgus i teorija butu galima net nustatyti tam tikras taisykles: 1) optimizuoti santaupas per tuos laikotarpius, per kuriuos galima sutaupyti daugiausia. 2) minimizuoti islaidas per tuos laikotarpius, kur islaidos buna didziausios, pvz. seimos etapas. Tam net nereikia is tiesu, kazkokiu giliu finansiniu ziniu. Vis del, klausimas, koks tikslas turetu pakankamai pinigu senatveje, vien todel, kad jaunysteje daug taupei? Gyventi ateitin, o ne dabartin.

Comments are closed.