Buffett’as yra linkes atsidekoti zmonems, kurie dirba su juo, ir dirba gerai. Jei surinktume visus epitetus, kuriais jis per 30 metu apibudina gera Berkshire imoniu vadovu darba, turetume isties nemaza ‘kolekcija’. Tai, manau, paaiskina kodel skaitant knyga susidaro ispudis, kad Berkshire sekme leme imoniu vadovai, taciau kartu nesumenkina Buffett’o talento ‘teisingai’ paskristyti pinigus.

Man paciam sios knygos skaityti neteko, taciau knygos aprasyme pasigendu dvieju Buffetto asmeniniu savybiu – humoro jausmo ir atsakomybes uz savo zodzius. Kas yra susipazines su Buffett’o ‘rasiniais’ manau pritars man. Ir kuomet Buffett’as ragindamas kitas imones prisijungti prie Berkshire zada visiska konfidencialuma sakymadas, kad apie musu pokalbi nesuzinos ne vienas zmogus pasaulyje iskyrus Charlie Munger, manau nieks nedrista suabejoti jo zodziu.

Kalbant apie Graham’a, yra kiek klaidinga teigti, kad jis buvo linkes nekreipti demesio i vadovybes kokybe. Graham’as puikiai suprato valdymo reiksme imones rezultatams, taciau pirmenybe teike objektyviems kriterijams, kuriuos galima isreiksti skaiciais. Be to Graham’as teige, kad vadovybes kokybe jau atsispindi imones rezultatuose, todel klaidinga ja priskaiciuoti du kartus.

Manau, kad Graham’o investavimo filosofija apibudina si minits – nera geru ir blogu vertybiniu popieriu, yra tik geros ir blogos kainos. Tuo tarpu Buffett’as pripazino, kad jam reikejo daugiau nei 20 metu kol jis suprato, kad geriau pirkti gera imone uz ‘nebloga’ kaina, nei ‘nebloga’ imone uz gera kaina. Nepaisan to Buffett’as visuomet pabrezia, kad Berkshire klestejimas yra paremtas Graham’o mokymu ir intelektu.

Na ir pabaigai.. Buffett’as pritare pagrindinei Graham’o investavomo minciai, kad investavimo esme yra “margin of safety” ir pridejo, kad jei jo su Charlie Munger apskaiciuota imones verte yra tik siek tiek didesne uz siuloma kaina, jie neinvestuoja.