Ar vis dar galioja žaliavų super ciklo teorija?

Šiandien OPEC sumažino naftos gavybos kvotas 2,2 milijonų barelių per dieną (Wall Street Journal sako, jog tai „beprecedentinis“ dydis), tačiau tai nesugebėjo kilstelėti naftos kainos: šiuo metu ji, lyginant su vakar diena, yra nugarmėjusi 5 procentais iki 41,40 JAV dolerio už barelį.

OPEC atstovai teigia, jog kažko imtis reikėjo, nes pasaulio ekonomikos augimui lėtėjant, mažėja naftos paklausa (šiandien JAV energetikos informacijos administracija paskelbė JAV naftos paklausos prognozes: 2009-ais metais JAV naftos paklausa iš viso neaugs), o to pasekmė – mažėjančios naftos kainos. Dauguma naftą eksportuojančių valstybių pastaraisiais metais spėjo priprasti prie aukštų naftos kainų, tad jų biudžeto išlaidos smarkiai padidėję, o stipriai sumažėję naftos kainos verčia jas nerimauti. 2,2 milijonų barelių per dieną pasiūlos sumažinimas nuo kitų metų sausio mėnesio atitinka apie 2,5% pasaulio paklausos. OPEC nariai vis dar mano, jog „teisinga“ naftos kaina turėtų būti apie 70-80 dolerių už barelį.

Iki šiol rinkoje vis dar vyravo nuomonė, jog žaliavų kainų kritimas daugiausiai susijęs su buvusiu žaliavų burbulu: kai tik burbulas galutinai subliūkš, žaliavų paklausa iš Kinijos ir kitų besivystančių pasaulio ekonomikų turėti vėl sustatyti į savo vietas. Kitaip tariant, ilgasis žaliavų super ciklas (daugiau nei dešimtmečio ilgumo žaliavų kainų didėjimas) tikrai nesibaigė, jam tik reikia truputį laiko atsikvėpti, o vėliau vėl šturmuosime naujus kainų rekordus. Net jeigu ir esame situacijoje, panašioje į Didžiąją Depresiją, viskas nėra taip blogai: 1930-aisiais žaliavų kainos atsigavo greičiau nei akcijų rinka.

Bet prieš gerą savaitę išleista Pasaulio Banko ataskaita taipogi pradeda klibinti šią tarp rinkos analitikų ir žaliavų kompanijų vadovų vyraujančią nuomonę. Pasaulio Bankas teigia, jog žaliavų bumas, trukęs kone dešimtmetį, baigėsi. Nafta artimiausius metus turėtų svyruoti apie 75 dolerius už barelį (kas nėra taip mažai – dabar ji kainuoja apie 45), o grūdinės kultūros, nors ir brangesnės nei 2003-ais metais, bet bus perpus pigesnės nei šių metų rekordinės kainos. Pasaulio Bankas netgi atmeta teoriją, jog žaliavų gavybos kompanijos, negaunančios finansavimo dėl sudėtingesnių kreditavimo galimybių, mažiau investuos į išteklių gavybą, o tai didins žaliavų kainas ateityje: bankas mano, jog svarbiausią rolę kainoms žais paklausos sumažėjimas, o ne pasiūlos problemos.

Financial Times straipsnyje Javier Blas pastebi, jog dažniausiai žaliavų cikluose kainų kilimas trunka apie dešimtmetį – o tai ir yra beveik tiek laiko, kiek truko pastarasis kainų didėjimas. Tad visgi gal ir šį kartą negalioja tezė „šį kartą bus kitaip“? Kad ir kaip ten bebūtų, net ir žaliavų optimistai nemano, jog artimiausiais metais galima tikėtis itin didelių žaliavų kainų šuolių, taigi 2009-ieji bus lengvesni žaliavų vartotojams, o jų eksportuotojams teks susiveržti diržus. Žaliavų kainų atsigavimas priklausys nuo besivystančių valstybių žaliavų paklausos: didžiausias paklausos augimas pastaruoju metu buvo būtent jose. Tačiau, jeigu tikėsime, jog Kinijos ekonomikos augimas lėtės, žaliavų kainų kilimą reikia atidėti tolimesnei ateičiai. Tiesa, 1998-aisias, kai nafta kainavo mažiau nei 10 JAV dolerių už barelį, dauguma analitikų manė, jog ji vis dar pigs, nors per dešimtmetį ji pabrango 15 kartų (iki šių metų piko). Prognozės yra nedėkingas dalykas, ypač kai reikia prognozuoti ateitį.

Comments Closed

14 Comments

  1. na ta teze kad si kart bus kitaip tai skamba kaip anekdotas. nebus kitaip kol nebus ismoktos istorijos pamokos ir nebus padaryti namu darbai… na o zaliavu ciklas glaudziai susijes su ekonominiu ir ji atkartoja, tik mazytis skirtumas nuopolio stadija buna truputi trumpesne bet skaudesne zaliavu gamintojams. bet jiems tai dzin. tiesiog uzsukai kranai ir sedi lauki, kol ekonomika sokteli. aisku toks salims kurioms tai vientelis pragyvenimo saltinis tai ragas. valgyt norisi, ir geriau jau pardavinet uz 5$ nei nei nepardavinet visai. o salims kurioms zaliavu export tera dalis biudzeto papildimo saltinis tai kaip ir sakiau dzian.
    o kas lieica prognozes, tai burimas is kavos tirsciu itariu dekingesnis ir greit gal bus pelningesnis krizei isbegejant :) nei fin. analitiku prognozes. nors velgi mastantys zmones visda suvokia, kad tik tikri fundametiniai (naturalus) dalykai niekada nepraranda savo vertes.

  2. Petrai, parasyk apie maisto kainu kitimo tendencijas, juk buvo sakyta, kad “pigaus maisto laikai baigesi”. kaip dabar?

    1. Pasaulio bankas mano, jog maisto kainos nusistovės aukštesniame lygyje nei buvo prieš penkerius metus, bet nesieks šių metų aukštumų. Taigi, jos turėtų būti panašios į dabartines kainas, arba dar net šiek tiek mažesnės. Šių metų derlius tikrai neblogas, tad pasiūlos padidėjimas ženklus. Tiesa, neaišku, kaip kredito krizė paveiks žemės ūkį — ūkininkai trąšas ir sėklas dažniausiai perka į kreditą, tad jeigu vis tik buvo didelės problemos gauti finansavimą kitų metų pasėliams, maisto pasiūla gali sumažėti.

      Kita vertus, žemės ūkio produkcijos apimtis yra nesunku padidinti — ne taip kaip naftos gavybą, kur reikia investuoti kokius penkerius metus ar dar daugiau, kad įsisavinti naują telkinį. Pasėlių plotą gali padidinti jau kitais metais. Taigi, maisto produktų kainos nešuoliuoja dešimtimis kartų. Be to, sumažėjusios naftos kainos (ypač jei jos išliks iki 70-80 dolerių už barelį) daro biokurą nepatrauklų, o tai reiškia, jog vėl turėtų didėti maisto produktų pasiūla (grūdai ir kukurūzai bus daugiau naudojami maistui, o ne biudegalams gaminti).

  3. Analitikai prognozuoja, kad kvieciu plotai sumazes 10%. Kredito krize turetu paliesti labiau daugiau kreditiniu resursu reikalaujancius augalus. perspektyvos turbut neturi rapsai… Kiek kazin galejo del krize maisto vartojimas sumazeti? Taciau nukritus kainoms turetu atsirasti didesne paklausa (afrikos ir kitos valstybes).

    1. Algi, manau kad vienas iš svarbiausių veiksnių bus naftos kaina — šiemet buvęs maisto kainų kilimas buvo susijęs su tuo, jog didelė derliaus dalis JAV buvo suvartojama ne maistui, o biokuro gamybai. Jeigu nafta išlieka pigi, biokurą gaminti nebeapsimoka (be dar didesnių subsidijų), tad net 10% pasėlių plotų sumažėjimas gali būti amortizuotas.

  4. Pono/ios Šiaip komentaras labai teisingas. Truputi keista matyti tokius argumentus/idėjas kaip ‘superciklas trunka 10 metų’, nes tada kyla klausimas ar autorius nėra truputi įklimpęs į teoriją ir ar nepamiršta išlipti iš bliūdo kuriame sėdi. Juk puikiai matom, kaip labai daug, teoriškai lyg ir pagrįstų, svarstymų šiuo metu (čia turint omeny tiek krizės laikotarpį, tiek apskritai sort-of-naują ekonomikos fazę) tiesiog “neveikia”.

    p.s. IMHO.

    1. yfyf, sutinku, jog šiuo metu teorines prognozes daryti itin sudėtinga ir gal būt neverta. Tiesiog anksčiau vyravo nuomonė, jog žaliavų kainos dar ilgai ilgai kils, o šis pastarojo pusmečio nuosmukis tik laikinas. Dabar jau atsiranda ir daugiau nuomonių ir pradedama galvoti, jog gal pasaulis neapsivertė ir iš tiesų po pakilimo turi sekti ilgesnis nuosmukis. Aš pats apie žaliavų rinką per mažai suprantu, kad galėčiau daryti savo išvadas.

    1. Šiandienos (ir iš dalies rytojaus) naftos kainos neatspindi realios situacijos — šiandien baigiasi WTI (Western Texas Intermediate) naftos ateities sandoriai naftos pristatymui sausio mėnesį ICE biržoje, o rytoj jais bus nebeprekiaujama Nymex. Kitą savaitę jau bus prekiaujama tik ateities sandoriais vasario mėnesį.
      Dėl to šiandieną naftos pirkėjai, kurie neturi fizinių galimybių saugoti naftą (o bent jau Cushing naftos bazė perpildyta) privalo parduoti naftos sandorius, kad išvengtų naftos pristatymo (physical delivery). Kitą savaitę reikalai turėtų susinormalizuoti ir nafta turėtų kainuoti 45 dolerius ar panašiai (bent jau tiek kainuoja Brent nafta, kuri jau pristatoma tik vasariui).
      Plačiau: http://ftalphaville.ft.com/blog/2008/12/18/50590/rollover-rollover-wti/?source=rss

  5. Dėl žemės ūkio produkcijos kainų. 1.Vadovaujantis teorija (tiksliau, istorija) per recesijas būtent šios kainos pirmos pradeda kilti.
    2. Biodegalams paklausa nenukris dramatiškai, nes yra valdžios nustatyti tam tikri limitai degalų mišiniui, kiek žinau. Nebus tik poreikio dar daugiau jo naudoti, kol nafta pigi.
    3. Žemės plotai yra riboti – naujų įsisavinimas (kaip ir naftos telkinių, tik kiek pigiau) užtrunka. Jei vienų kultūrų auginama daugiau, kitų – mažiau.
    4. Per recesiją padidėja kakavos kaina – šokoladas pakelia nuotaika :)
    5. Ž.ū. būdingas sezoniškumas – jei pavasarį bus pasėta mažiau, tai pasiūlą padidinti bus galima, kiek leidžia kitos sąlygos, tik kitąmet. Tad staigiai atsiradus paklausai, jos patenkinti pasiūla negalės bent iki kito sezono, ir matysim kainų šuolį.
    6. Atsargos vis dar yra rekordinėse žemumose, žvelgiant į praeitį
    7. automobilių gal kai kas ir gali atsisakyti, bet valgyti – ne. Žmonių skaičius auga, tad ir paklausa auga ir augs. Vadinasi, ilgalaikė tendencija – kilimas.
    8. dabartinės krizės įtaka – problemos su paskolomis trąšoms, technikai ir t.t. Mažės derlius kitąmet
    Rizika – genetiškai modifikuoti produktai.
    Mano galva, ž.ū. yra viena įdomesnių sričių, kurias reikėtų stebėti dabar

  6. Petrai, kaip pakomentuotum, toki rysku koreliacijos, kuri tesesi keleta metu, tarp eur/usd ir naftos kainu dingima?

    1. Šią savaitę įvyko du dalykai: JAV palūkanų sumažinimas iki 0% ir naftos ateities sandorių sausio mėnesiui pabaiga (futures expiry). Kadangi naftos rinkoje gili contango situacija, manau paskutinėmis dienomis buvo daug priverstinio naftos pardavimo, kuris numušė kainą. Pažiūrėsim kaip kitą savaitę viskas vystysis.

Comments are closed.