Kodėl nėra (daug) lietuviškų tinklaraščių apie ekonomiką?

Šį klausimą išgirdau iš Artūro Račo Login 2009 konferencijos vakarėlyje: jis lenkė pirštus ir skaičiavo, kas Lietuvoje rašo apie ekonomiką bei finansus. Tuo metu irgi pagalvojau, kad iš tiesų nedaug. Bet dabar, prisėdęs sudaryti sąrašiuko, galėčiau išvardinti visai nemažai:

  • Anarchistas.lt – gana naujas tinklaraštis, bet man labai patinkantis dėl savo gilumo ir minčių kokybės. Gal dėl to, jog dažnai mano ir autoriaus mintys sutampa (Beje, būtų įdomu sužinoti, kas yra šio tinklaraščio autorius: turėtų būti su juo nenuobodu ir alaus kada išgerti :)
  • Antanas Skovorodinas – neretai gilus ir išsamus, o be to ir operatyvus: ne kartą turėjau kokią nors idėją įrašui, bet Antanas mane aplenkdavo ir pakomentuodavo savo tinklaraštyje žymiai geriau nei pats būčiau parašęs. Taipogi jį galima rasti ir twitter tarnyboje.
  • Lietuvos Laisvosios Rinkos Institutas – viskas pasakyta pavadinimu.
  • fin.blogas.lt – kaimyno ir buvusio kolegos tinklaraštis, su įdomiais pastebėjimais, bet ne tiek daug gilios analizės.
  • Donatas Frejus – retokai, bet visgi pildomas tinklaraštis, dažniausiai apie rinkas.
  • Common Sense – ne visada apie ekonomiką, bet visada užkabinančiai.
  • Tamagochi.lt – įrašai apie finansus kruopščiai parengti ir apgalvoti, nors ne visada su jais sutinku.
  • Artūras Račas – daugiau apie politiką, nei apie verslą ir finansus, bet juk viskas susiję.
  • Aurimas.eu – gaila, kad įrašų apie ekonomiką nedaug, bet jie tikrai įdomūs.
  • kurmis.org (dar vieno spekulianto svetainė) – retai retai, bet įžvalgiai.
  • Audrius Gelžinis – pastebėjau jį tik rašydamas šį įrašą, tad plačiau pakomentuoti negaliu.
  • Stasys Jakeliūnas – vargu ar tai galima pavadinti tinklaraščiu, nes jame nėra komentavimo funkcijos (o komentuoti norisi dažnai, nes su autoriaus nuomone dažniausiai nesutinku!)
  • investuotojas.eu – anksčiau buvo beveik vien apie techninę analizę, kuri manęs nežavi, bet dabar tinklaraštyje apstu ir kitokių įdomių pastebėjimų.

Kai paskaičiuoji, tai tų lietuviškų tinklaraščių apie ekonomiką apstu, tik dažniausia (ir didžiausia) jų bėda yra ta, jog jie pildomi gana retai. Mano paties tinklaraštis čia ne išimtis. Bet lietuviškoje ekonominėje blogsferoje vis tiek kažko trūksta. Gal labiausiai gilios ir originalios analizės, kurią gali pateikti tikriausiai ne kiekvienas tinklaraštininkas, kad ir makroekonomikos temomis (pats apie makroekonomikoje jaučiu tam tikrą spragą, nors slapčia viliuosi, jog ir makroekonomistai nelabai ką nutuokia). O gal prieštaringo balso, galinčio puikiai pagrįsti savo nuomonę, kuri skiriasi nuo bendros bandos (Povilo Gylio išvedžiojimams dažniausiai nepritariu, bet būtų puiku skaityti jo tinklaraštį ir su juo diskutuoti: keista, kodėl jis skundžiasi, jog jam neduoda pasireikšti – juk visada galima rašyti tinklaraštį!)

Gal praleidau kokį nors įdomų Lietuvos tinklaraštininką? Pasidalinkite komentaruose.

FT Lex: kaip teisingai devalvuoti latą

Šios dienos Financial Times Lex skirsnis rašo apie lato devalvaciją (apie kurią vis dažniau užsimenama finansinėje žiniasklaidoje) ir siūlo naują būdą, kaip „teisingai“ devalvuoti latą. Kaip visiems žinoma, didžiausias argumentas prieš devalvaciją yra faktas, jog latviai didžiąją dalį paskolų yra paėmę ne vietine valiuta, o eurais, tad devalvacija neišspręstų jų problemų, o kaip tik jas paaštrintų: įsiskolinusius gyventojus užgultų dar didesnė skolų našta. Šio argumento vedini latviai stipriai laikosi įsitvėrę fiksuoto lato kurso, nors jam palaikyti reikia išleisti nemažai atsargų.

Lex siūlo pirmiausia priverstinai pakeisti visų paskolų valiutą į latus, o tada jau devalvuoti latą kokia 40 procentų. Taip nepralaimėtų tie, kurie pasiėmė paskolas eurais, o devalvavus valiutą, būtų galima skatinti eksportą ir tikėtis ekonomikos atsigavimo. Daugiausiai dėl tokių veiksmų nukentėtų Švedijos bankai (skaičiuojama, jog jie patirtų 7 milijardų eurų nuostolio), bet, kita vertus, panašių nuostolių jie gali patirti ir nedevalvavus valiutos – tokių krizių metu nieko keisto, kad blogos paskolos gali sudaryti 35% nuo viso paskolų portfelio. Tiesa, blogos paskolos kaupiasi lėčiau, tad tam yra daugiau laiko pasiruošti. Švedijos bankai tokia įvykių linkme tikriausiai nebūtų itin patenkinti, bet Lex siūlo dar vieną mintį: Latvijos vyriausybė, padedama Europos Sąjungos, galėtų Švedijos bankams kompensuoti dalį nuostolio dėl priverstinio paskolų valiutos keitimo. Taigi, galbūt toks radikalus sprendimas netgi išeitų švedams į naudą. Klausimas tik, kokios būtų paskolų palūkanos latais po tokių pertvarkų: jeigu jos lieka apie 20%, tai gal ir šis planas situacijos negelbėja. O bankų naujai skolinti latus irgi nepriversi, tad tikriausiai iš kart po devalvacijos RIGIBOR nesusilygins su EURIBOR.

Beje, vakar buvo pranešta, jog latviai pasiryžę sumažinti biudžeto išlaidas dar 500 milijonų latų. Tai tikriausių naujų derybų su Tarptautiniu Valiutos fondu pasekmė, taigi galima daryti prielaidą, jog stumiamasi į priekį, ir Latviją greitu laiku visgi turėtų pasiekti nauja TVF pinigų dozė. Tad gal devalvacijos klausimas atidedamas dar keletui mėnesių.

Dar vienas niuansas: Lex rašo, jog devalvavus latą, latvių pavyzdžiu gali sekti Estija ir Bulgarija, kurių valiutos irgi yra susietos su euru. Lietuva buvo pamiršta netyčia, ar manoma, jog jeigu išsiplatinsim euroobligacijų emisiją, mums ateitis šviesėja?