Financial Times žavisi Estija

Atrodo, jog paskutiniu metu Baltijos šalys iš tarptautinės žiniasklaidos gauna nemažai teigiamomis emocijomis nuspalvinto dėmesio: dar visai neseniai The Economist gyrė Lietuvos užmačias pažaboti valstybinio sektoriaus neefektyvumą, o štai vakardienos pati įtakingiausia Financial Times skiltis Lex žarsto pagyras Estijai, besižavėdama jos vidinės devalvacijos efektyvumu. Ir tikrai, pagyrų Estija nusipelnė: buvo nueita ne lengviausiu devalvacijos ir besaikiu skolos didinimo keliu, o nuspręsta gyventi pagal savo išgales. To pasekmė – žymus ekonomikos konkurencingumo padidėjimas, kuris labai greitai išsivertė į einamosios sąskaitos perviršį (einamoji sąskaita prieš krizę buvo stipriai deficitinė) bei prasidėjusį ekonomikos atsigavimą, kuris turėtų būti tvaresnis nei pasiektas tik dirbtiniu vietinės valiutos atpiginimu. Struktūrinės ekonomikos problemos reikalauja ir struktūrinių sprendimų, nors jie dažniausiai būna sunkūs ir skausmingi. Bet juos galima įgyvendinti turint politinę valią. O kad tos valios būtų kokioje nors Graikijoje!

Kadangi Lex skiltis prieinama ne visiems, pateikiu visą jos tekstą:

Once upon a time, a country up the economic creek could devalue its way down again. The rewards – more competitive exports and a bouncing economy – were well worth the cost of more expensive imports. Troubled eurozone members don’t have that option. Their challenge is to achieve the effects of devaluation without altering the exchange rate. Such “internal devaluation” is painful, but the rewards can be quick and striking. Trouble is, you might have to move to Estonia.

The Baltic state has moved from a severe recession – gross domestic product shrank 14 per cent in 2009 – to growth of an expected 1 per cent this year. To get there, nominal wages have shrunk enough to bring unit labour costs down by 7 per cent this year. That has damped domestic demand but boosted exports. A current account deficit of 17 per cent of GDP in 2007 became a surplus of 4.7 per cent last year. Estonia’s rewards: joining the eurozone in January, and a credit rating upgrade from Standard & Poor’s in June.

Estonia has advantages. Its 1.3m people are used to hardship, and debt is only 10 per cent of GDP. Greece’s level is 12 times that.

Still, others are trying similarly tough cures. Ireland has imposed pay and pension cuts averaging 15 per cent for public sector workers, while that group’s wages have fallen 45 per cent in Latvia and 20 per cent in Lithuania since last year, according to S&P. In Spain, entrenched and complex labour practices are under attack, while Greece is trying to take the dysfunctionality out of its tax system.

Estonia’s experience suggests a relatively rapid return to competitiveness is achievable with enough political and social goodwill. It also shows that there is no easy fix. Structural problems ultimately require structural solutions.

Comments Closed

7 Comments

  1. Roslai,
    valiutos devalvacija turi du minusus:
    1. Tai yra nekontroliuojamas procesas. Jei valiuta nuvertėja daug, vienu metu bankrutuoja labai daug eurais pasiskolinusių įmonių, jų bankroto bylos užkemša teismų sustemą ir ekonomika sustoja…
    2. Sumažėja pasitikėjimas valstybe, o tai svarbu ilgalaikėje perspektyvoje.

  2. Ironiška, kad suverenios pinigų politikos teisę aukojančios, konkurencingumą atstačiusios diržų veržimosi “struktūrinėmis reformomis” valstybės pasiekimus malonėja pagirti…

    … FT – dienraštis valstybės, nei negalvojančios atsisakyti pinigų siuzereniteto, vykdyti tokių veržimų ar leisti sau tokį nedarbo lygį.

    Geri estukai (latviukai, lietuviukai), išmokote mums (resursus) eksportuoti. Kas neeksportuojate prekių – mielai prašome į paslaugų sektorių – galite mums tulikus už konkurencingą mokestį valyti.

  3. 123

    1. Valiutos atrišimas ir laipsniškas adekvataus kurso nusistovėjimas gali ir turėtų būti stabilizuojamas vyriausybei iš anksto sukuriant nacionalinės valiutos paklausą likvidžių obligacijų emisijomis. Emituojant obligacijas tikrai galima stabilizuoti kapitalo srautus ir atrišti valiutą be didelio šoko.

    Adekvataus kurso nusistovėjimas turėtų būti proaktyvios politikos rezultatas, o ne desperatiška kraštutinė priemonė.

    2. Apie pasitikėjimą valstybe galima spręsti iš dabartinės vidaus kredito dinamikos. Valstybė vykdo iracionalią pinigų politiką – bankai atitraukia kapitalą.


    Adekvatus Krugmano komentaras ta pačia tema
    Give Me Your Tired, Your Poor, Your Hungary

  4. Valiuta nebūtinai turėjo būti pririšta, tiesiog pakeistas fiksuotas santykis. Visi būtų turėję progą pasiskaičiuoti savo skolos padidėjimą (kuris “didėja” ir mažėjant pajamoms), i rkonkurencingumą paaugimą.

  5. Pati mažiausia iš jų (Lietuvos, Latvijos, Estijos) – Estija – padarė pačią didžiausią ekonomikos pažangą. Tame laikotarpyje jos BVP kiekvienais metais augo vidutiniškai 8.3%, tuo tarpu Lenkijos BVP, palyginimui, augo tik 4.6%.
    Nenuostabu, kad Estija lenkia kitas šalis ir didesne tikimybe, kad nepadarys klaidos tvarkant valiutą.

    Šaltinis: http://www.profi-forex.lt/news/entry3000000052.html

Comments are closed.