Ar įmanoma pastatyti Silicio slėnį prezidento įsakymu?

Pas Felix Salmon šiandien užtikęs optimizmu persmelktą įrašą apie tai, kokia puiki informacinėmis technologijomis persmelkta ateitis nusimato Rusijoje visgi pats iki galo optimizmu neužsikrėčiau, nes apie Rusijos technologines inovacijas vis dar turiu susidaręs prastoką, nors gal būt ir stereotipinę nuomonę. Dar nuo tada kai mano tėtis, dirbęs Kauno Radijo gamykloje inžinieriumi, pasakodavo apie sovietų inžinierių pasiekimus, kurie dažniausiai būdavo kreivokos vakarų pasaulio gaminių kopijos.

Apie Silicio slėnį puikiai parašė Domas: ir tas Silicio slėnis skamba kažkaip labai skirtingai nuo to, ką bandoma padaryti Skolkove. Rusijos vyriausybė bando iki 2015-ų metų šalia Maskvos pastatyti savo Silicio slėnio versiją, kuri kainuos 6.6 milijardus JAV dolerių. Viskas neturėtų apsiriboti pastatais, turės būti keičiami įstatymai, supaprastinama biurokratija ir panašiai. Iš to tikimasi, kad Rusijoje užgims daug naujosios ekonomikos bendrovių, kurios gal būt kada nors ateityje galėtų pakeisti Rusijos priklausomybę nuo naftos eksporto. Nes per du dešimtmečius po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijos ekonomika augo gal ir stipriai, bet ji visiškai liko priklausoma nuo gamtinių išteklių eksporto.

Ilgokame, bet įdomiame The Atlantic straipsnyje apie Skolkovą, stebuklų nesitikima. Šiuo projektu netiki ir patys rusai, nes juk tokių „pavysim ir pralenksim“ tipo valstybinio finansavimo projektų būta ir anksčiau. Tikriausiai pats didžiausias klausimas, ar nelabai laisvoje ir demokratinėje valstybėje galima turėti pasaulinio lygio verslą, kurio pagrindinis variklis yra laisva kūryba: autoritarinės valstybės puikiai (ir pigiai!) moka gaminti iPad’us, bet juos nuo nulio sukurti ir sugalvoti kažkaip nesiseka. O Rusijos aplinka nėra sveika: valdžios vertikalė stipri (ką vien pasako skaičiai, kad iš 109-ų studentų, baigusių prestižinio universiteto ekonomikos programą, 88-i labiausiai norėjo dirbti valstybinį darbą), biurokratija ir korupcija panaši kaip Afrikoje.

Tiesa, pasaulyje yra tam tikrų sėkmės pavyzdžių, kai valstybė specialiai kūrė technologijų centrus, ir iš to išaugdavo kas nors gero, bet kaip didžiausios sėkmės pavyzdžiai minimi Alibaba.com ir baidu.com vis tiek daugiausiai dirba vietinei Kinijos rinkai. Galbūt visgi vietinis Silicio slėnį prezidento įsakymu ir įmanomas.

O kaip ten su tais Lietuvoje statomais slėniais?