Ar įmanoma pastatyti Silicio slėnį prezidento įsakymu?

Pas Felix Salmon šiandien užtikęs optimizmu persmelktą įrašą apie tai, kokia puiki informacinėmis technologijomis persmelkta ateitis nusimato Rusijoje visgi pats iki galo optimizmu neužsikrėčiau, nes apie Rusijos technologines inovacijas vis dar turiu susidaręs prastoką, nors gal būt ir stereotipinę nuomonę. Dar nuo tada kai mano tėtis, dirbęs Kauno Radijo gamykloje inžinieriumi, pasakodavo apie sovietų inžinierių pasiekimus, kurie dažniausiai būdavo kreivokos vakarų pasaulio gaminių kopijos.

Apie Silicio slėnį puikiai parašė Domas: ir tas Silicio slėnis skamba kažkaip labai skirtingai nuo to, ką bandoma padaryti Skolkove. Rusijos vyriausybė bando iki 2015-ų metų šalia Maskvos pastatyti savo Silicio slėnio versiją, kuri kainuos 6.6 milijardus JAV dolerių. Viskas neturėtų apsiriboti pastatais, turės būti keičiami įstatymai, supaprastinama biurokratija ir panašiai. Iš to tikimasi, kad Rusijoje užgims daug naujosios ekonomikos bendrovių, kurios gal būt kada nors ateityje galėtų pakeisti Rusijos priklausomybę nuo naftos eksporto. Nes per du dešimtmečius po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijos ekonomika augo gal ir stipriai, bet ji visiškai liko priklausoma nuo gamtinių išteklių eksporto.

Ilgokame, bet įdomiame The Atlantic straipsnyje apie Skolkovą, stebuklų nesitikima. Šiuo projektu netiki ir patys rusai, nes juk tokių „pavysim ir pralenksim“ tipo valstybinio finansavimo projektų būta ir anksčiau. Tikriausiai pats didžiausias klausimas, ar nelabai laisvoje ir demokratinėje valstybėje galima turėti pasaulinio lygio verslą, kurio pagrindinis variklis yra laisva kūryba: autoritarinės valstybės puikiai (ir pigiai!) moka gaminti iPad’us, bet juos nuo nulio sukurti ir sugalvoti kažkaip nesiseka. O Rusijos aplinka nėra sveika: valdžios vertikalė stipri (ką vien pasako skaičiai, kad iš 109-ų studentų, baigusių prestižinio universiteto ekonomikos programą, 88-i labiausiai norėjo dirbti valstybinį darbą), biurokratija ir korupcija panaši kaip Afrikoje.

Tiesa, pasaulyje yra tam tikrų sėkmės pavyzdžių, kai valstybė specialiai kūrė technologijų centrus, ir iš to išaugdavo kas nors gero, bet kaip didžiausios sėkmės pavyzdžiai minimi Alibaba.com ir baidu.com vis tiek daugiausiai dirba vietinei Kinijos rinkai. Galbūt visgi vietinis Silicio slėnį prezidento įsakymu ir įmanomas.

O kaip ten su tais Lietuvoje statomais slėniais?

Comments Closed

11 Comments

  1. Na kad startup’ai ypatingai gajūs pastaruoju metu Vilniuje, tai faktas. Kiek ten tų slėnių įtakos neįsivaizduoju, bet kažkokia matyt yra.

    1. Slėniai man rodos labiau su dideliais projektais su visokiais lazeriais susiję. Paprastiems startupams dažniausiai nei pinigų, nei valdžios skatinimo reikia — užtenka kelių užsivedusių studentų programerių, tikinčių idėja.

  2. Netyčia Enter paspaudžiau. Išsiplėčiant aš į slėnius žiūriu kaip į vietą, kuri traukia kuriančius žmones ir sudaro jiems sąlygas kurti. Tebūnie sujungia tuos pačius studentus su investuotojais ir pan. Nors aš studentų beje su startup’ais nesiečiau Vilniuje.

  3. Šiaip kiek aš girdėjau apie lietuviško slėnio užuomazgas, tai pripirko krūvą brangios tinklo įrangos ir serverių ir visa tai dulka ir stipriai nuvertėja sulig kiekviena diena niekieno nenaudojama, nes negi dabar juose įmonių puslapius laikysi, o kažkokių sudėtingų skaičiavimų nelabai kas turi duoti, o slėnio savininkai nelabai ir siūlo, nes nėra tikri, ar sugebėtų įrangą paruošti tiem skaičiavimams, nes specialistų tam tai nėra nusamdyta. Gal ir juodom spalvom matau situaciją, bet tokią susidariau iš pasakojimų tų, kurie arčiau prieina :)

  4. apie slėnius. Esu vienas iš tų, kurie kelių metų intervalu kažką sugalvoja ir po to realizuoja. Dabar kaip tik vaikštau apsėstas 2 idėjų. Kadangi dabar tokia laikmečio dvasia, tai aplankiau slėnistus, pakalbėjau su europinigų laikytojais… Išvada kol kas lieka ta pati – ne tam jie ima pinigus, kad kažkam paskui juos atiduotų. Verslai galimi 2 tipų – “tikri” ir “įsisavinantys”. Apsisprendi, kuris tavo variantas ir atitinkamai veiki. Sėkmės visiems

Comments are closed.