Index (mostly). Save a ton. Reallocate infrequently.
Pirk (daugiausia) indeksinius fondus. Daug taupyk. Investicijas keisk retai.

Paprastam investuotojui geriausia savo lėšas patikėti indeksiniams fondams, kadangi jų valdymo mokesčiai būna mažiausi, o tuo tarpu jų grąža neretai aplenkia aktyviai valdomų fondų grąžą — tik nedaugeliui fondų valdytojų ilguoju laikotarpiu pasiseka investuoti lėšas pelningiau nei indeksas. Tačiau tai nereiškia, jog paprastas investuotojas turi apsiriboti tik indeksiniais investavimo produktais: bet, norintis rizikuoti labiau, ir rinktis kitus investavimo produktus, tam turėtų skirti tik nedidelę savo turto dalį. Riziką reikia valdyti.

Tikriausiai sunkiausiai įgyvendinamas, nors paprasčiausias, patarimas yra „daug taupyk“: tiesiog reikia išleisti mažiau, nei uždirbi. Finansinės laisvės nepasieksi, jeigu išleisi daugiau nei uždirbi, o ir tikėtis staiga praturtėti iš netikėtai nusisekusios spekuliacijos biržoje irgi yra naivu. Asmeninių finansų valdymas padeda pasiekti finansinę laisvę, tačiau tai yra ilgas (ir nuobodus) procesas, trunkantis ne vienerius metus. Kadangi dažniausiai esame išleisti nemažai, o mūsų norai neriboti, geriausia susidaryti kokį nors griežtą taupymo planą, ir, tarkime, kiekvieną mėnesį tiesioginiu debetu automatiškai už dalį atlyginimo nusipirkti investicinių fondų. Jei pinigų net nepamatai (jie iš karto investuojami), tai nekyla pagundos juos iš karto išleisti.

Dar vienas patarimas: nesimėtyti tarp savo investicijų. Jeigu nutarei investuoti ilgam, tai neverta panikuoti, jeigu rinkose įvyko korekcija. Taipogi neverta savo investicijų kas kelis mėnesius perkelti iš vieno fondo į kitą — dažniausiai nieko daug tuo nelaimėsime, tik sumokėsime komisinius. Svarbiausios investuotojo savybės yra kantrybė ir disciplina — reikia daug užsispyrimo, kad nenukrypti nuo užsibrėžto investavimo (ir taupymo) plano.

Tik, va, skaičiuojant pagal lietuviškus atlyginimus, gaunasi, jog mums turėtų būti įkandamos tik gana prastos transporto priemonės — bet pasidairius gatvėse galima padaryti išvadą, jog tikriausiai mes santykinai, lyginant su savo pajamomis, išleidžiame automobiliui daugiau nei vakariečiai. Mano paties mašina, kurią visai neseniai nusipirkau, nepatenka į šios taisyklės rėmus (nors išsišoka ne tiek jau ir daug). Tiesa, sutinku, jog dažniausiai nauji automobiliai perkami lizingu, bei „ant įmonės“, tad šiek tiek keičiasi jų finansavimo ekonomika, o tai leidžia įsigyti prabangesnį modelį.

Kadangi niekur neradau, kur aš šią taisyklę esu skaitęs, tai negaliu pasakyti, kuo ji grindžiama, tačiau prieš perkant mašiną visada verta prisiminti, jog automobilis nėra investicija, tai turtas, kuris greitai nusidėvi, tad geriausia jam pernelyg daug pinigų neskirti.

Lengvų pinigų nebūna. Jeigu norėsi be jokios rizikos įdarbinti savo pinigus, grąža šiuo metu sieks apie 4% per metus — būtent tiek galima uždirbti perkant valstybines obligacijas, ar padedant apdraustą indėlį banke. Valstybės obligacijos yra laikomos pačia saugiausia investicija, kadangi valstybės bankrutuoja retai (tiesa, būna visko) — bet dėl šio saugumo jausmo jų grąža yra pati mažiausia. Jeigu nori uždirbti šiek tiek daugiau, galima ieškoti įmonių obligacijų: jų grąža didesnė (5-6%, o kartais net daugiau), bet įmonės žymiai dažniau bankrutuoja, tad tikimybė prarasti pinigus didesnė. Norint dar didesnės grąžos, teks susitaikyti su dar didesniu neapibrėžtumu ir ieškotis akcijų arba jų fondų. Niekas nežino, kiek už metų ar bet kokiu laikotarpiu ateityje kainuos akcijos — gali būti numatoma tik tikėtina grąža (dažniausiai žiūrint į istorinius duomenis). Rizikos ir grąžos taisyklė čia irgi galioja: kuo didesnė tikėtina grąža, tuo didesnė prisiimama rizika.

Rizika finansuose apibrėžiama kaip galimybė, jog atgausi mažiau nei tikėjaisi. Rizika dažniausiai matuojama standartiniais nuokrypiais nuo tikėtinos metinės grąžos: kuo didesnis standartinis nuokrypis, tuo metai iš metų investicijos grąža labiau svyruos apie vidurkį (tikėtiną grąžą). Taigi, jeigu kokios nors investicijos tikėtina grąža yra 5%, o jos standartinis nuokrypis 2%, tai pritaikant statistikos teoriją galima teigti, jog 95% atvejų investicijos grąža bus tarp 1% ir 9% (plius minus 2 standartiniai nuokrypiai normaliajame skirstinyje) — tokia grąža tikėtina obligacijų fonduose. Akcijų fonduose galima uždirbti žymiai daugiau: istoriškai JAV akcijų grąža siekia kokius 9%, bet standartinis nuokrypis viršija 10%, taigi reikėtų tikėtis, jog akcijų fondo grąža kiekvienais metais bus tarp -11% ir +29%. Jeigu negąsdina visiškai tikėtina galimybė, jog metų pabaigoje jūsų investicijos vertė gali būti kokiu dešimtadaliu mažesnė nei metų pradžioje, galite investuoti į tokį akcijų fondą ir tikėtis vidutiniškai didesnės grąžos nei obligacijų fonde.

Pradėsiu nuo vieno, mano nuomone svarbiausio dalyko, kurį reikia suvokti planuojant savo finansus: pinigų vertės laike (time value of money). Pinigai šiandien yra verti daugiau nei pinigai bus verti rytoj. Viena to priežasčių yra infliacija: kainos visada turi tendenciją didėti, ir net jeigu 1992-ieji metai į Lietuvą nesiruošia grįžti (tuo metu metinė infliacija buvo didesnė nei 1000 procentų, taigi viskas per metus pabrangdavo 10 kartų), bet laikoma normalu, jeigu kainos kasmet padidėja dviem procentais. Tačiau net jeigu infliacija ir bus lygi 2 procentams, litas šiandien yra vertas daugiau nei 1.02 lito po metų, kadangi šiuo metu palūkanos bankuose yra virš 4 procentų (palūkanos iš dalies priklauso nuo tos pačios infliacijos). Indėliai iki tam tikros sumos yra apdrausti, tad netgi bankų griūties atveju juos turėtų grąžinti valstybė, taigi juos galima laikyti beveik nerizikinga investicija. Iš to galima suprasti, jog litas šiandien yra vertas kokių 1.04 lito po metų, kadangi jau šiandien turėdami litą, be jokių didelių pastangų ir rizikos per metus galime iš jo padaryti 1.04 lito. Verta prisiminti, jog kalbame apie procentus, tad norint nustatyti, kiek litas šiandien bus vertas po dviejų metų galima vadovautis ta pačia logika: po metų litas bus vertas 1.00+4%=1.04 lito, o po dviejų 1.04+4%=1.0816 lito. Antraisiais metais palūkanas uždirbinėja ir tie 4 centai, kurie buvo uždirbti pirmaisiais metais, todėl antrųjų metų uždarbis (1.0816-1.04=0.0416 Lt) didesnis nei pirmaisiais metais (1.04-1.00=0.04 Lt).

Ką visa tai reiškia praktiškai? Kad kuo anksčiau reikia reikalauti, kad tau sumokėtų skolas, ir kuo vėliau apmokėti sąskaitas pačiam :) Kartu tai reiškia, jog jau šiandien išleidi 100 litų, vietoj to, kad juos investuotum ir kad tau jie uždirbtų palūkanas, prarandi galimybę po kokių 40 metų, kai senatvėje tavo pajamos tikriausiai nebebus tokios didelės, naudotis 480 litų  turtu (jeigu per 40 metų palūkanos visą laiką bus 4% didesnės nei infliacija, kas yra gana reali grąža ilgu laikotarpiu: 100*1.04^40=480.10 Lt).