Išeinu.

Keičiu darbą. Netgi ne vien darbą, o visą darbo sferą – pereinu dirbti į Finastą finansų analitiku. Todėl čia turbūt dar mažiau reikšiuosi, ir kuo toliau tuo turbūt mažiau kompiuterastiniais reikalais (nors, kaip sakė NB, jis lauks naujų finansinių Perlo modulių ;)

Tiesa, mano vieta atsilaisvina, ir ieškau žmogaus į ją. Reikia PHP, Perl, MySQL, šiek tiek administravimo įgūdžių ir svarbiausia atsakingumo. Žodžiu, etatinis kompiuterastas. Susisiekit su manimi.

Kažkas nekompiuterastiško

Sako, kad reikia retkarčiais parašyti į dienoraštį ir ką nors ne visai kompiuterastiško, nes juk ne absoliučiai visą mano gyvenimą užima mastymai apie semantinį tinklą, Perlą bei kitokius kompiuterastizmus (hmm, gal ką ir nuvyliau tai pasakydamas, bet, kad ir kaip ten būtų keista, tai yra tiesa). Tad sėdžiu dabar autobuse, kuris tuoj pajudės link Vilniaus ir maigau Psiono mygtukus, o tuo pačiu metu galvoje neduoda ramybės nelabai miela ir įkyri kaip vaikas prašantis saldainių mintis „o ką gi aš po velnių galiu parašyti nekompiuterastiško?!“. Nedaug. Labai nedaug. Na, parašyti galima daug, bet vargu ar tai bus kam įdomu. Galima aprašyti, kaip ryte pabudau, nes jau seniai buvo laikas keltis, kaip atsikėliau, kaip aplankiau Perlmonks, kaip… Stop. Perlmonks jau yra kompiuterastiška.

Pati situacija gana keista: štai aš sėdžiu autobuse, rankose, kišenėse ir už diržo turėdamas bent keturis elektroninius prietaisus, iš kurių kiekvienas priverstų viduramžių inkviziciją paskelbti mane jei ne Antikristu, tai bent jau šėtono sugulovu. Sėdžiu ir bandau sumastyti ką nors, kas būtų toli nuo viso to, kas mane supa. Nelengvas darbas. Čia ne Perlinę įpraišką parašyti. Kalbant apie
Perlą, tai vakar kalbėjausi su Juerdu, kuris ką tik parašė ir testuoja perlinį modulį PHP::MySQL, kuris leidžia iš Perlo naudotis MySQL lygiai tokiomis pačiomis funkcijomis kaip ir iš PHP. Turim slaptą planą, kuriuo remiantis reiktų po truputį perrašyti visą PHP Perlu. Na, ne toks jau ir slaptas (o tuo labiau sunku jį pavadint planu), nes tai tik prieš porą dienų
pusiau juokais kilusi idėja. Ach, tiesa, žadėjau nerašyti apie kompiuterastizmą.

Pro langą keičiasi Lietuvos kaimo vaizdai, viena po kitos priešpriešais lekia mašinos, važiuoju į Vilnių. Darau tai kiekvieną savaitgalį, bet šį kartą tai ne sekmadienis, o vasario 16-oji. Ir be to važiuoju į pasimatymą. Žodis „pasimatymas“ man visada atrodė (ir vis dar
atrodo) labai baugus, kažkuo įpareigojantis, kažkaip visada lengviau pasakyti „einu kavos“ ar „einu į kiną“ nei „einu į pasimatymą“. Tad šį kartą irgi turbūt einu ne į pasimatymą, o į susitikimą su pirmoone bei į kiną (pradedu suprasti, kodėl vakarų pasaulis taip mėgsta kad viskas būtų politically correct – neduok dieve, kas nors iš nelabai kruopščiai parinktų žodžių
ištrauks kokią nors potekstę, kuri tau nė nesisapnavo, bet kitiems ji atrodys savaime suprantama). Taigi, einu į kiną. Kalbant apie kiną, šiandien buvau aptikęs labai įdomią svetainę, kurioje aprašomi kino filmuose pažeidžiami fizikos dėsniai (na, žinot, viena iš tų
geekiškų svetainių su daug matematinių formulių, bet, tiesa, juk pažadėjau – nieko kompiuterastiško).

Jeigu rimčiau, tai man šiandien didžiausią įspūdį padarė vieno kompiuterasto dienoraštyje aprašyta Valentino dienos proga gauta atvirutė nuo žmonos, kurios vienoje pusėje parašyta „I want you to treat me like you treat the Internet“, o kitoje – „I want you to spend the whole day with me“. Aš netgi tokios negavau. Tad reikia kažko imtis ir bent ja pabandyti parašyti ką nors nekompiuterastiško. Kaip matot ne kas išėjo :/

Psion Revo

Vakar gavau naują žaisliuką – Psion REVO. Pirmas įspūdis tikrai neblogas, nors, tiesa, klaviatūros klavišai galėtų spaudytis kiek lengviau. Jau susidėjau Operą ir Perlą bei labai paprastą teksto redaktorių (yra čia ir Word’o pakaitalas, bet visad mieliau perlinius skriptus taisyti plain text sąlygomis nei po to kas kart iš Word’o konvertuotis į paprastą tekstą.

Turi šitas Psionas ir problemų. Viena jų yra nedidelė ir neišplečiama atmintis (ką šiais laikais galima padaryti su 8 MB?). Taipogi norėtųsi ir spalvoto, ar bent jau šviečiančio ekrano.

Šitą įrašą rašau taipogi iš Psiono. Klaviatūra įvedinėti tekstą yra žymiai patogiau nei piešti pagaliuku Palme, tad Psionas gali rimtai tapti mano dažniausiai naudojamu bloginimo prietaisu (iš Palmo irgi galima bloginti, bet tai nepatogu). Dar vienas skirtumas tarp Psion ir Palm yra jų naudojamos operacinės sistemos. Psion naudoja Symbian, kuri yra pilnai multitaskinė sistema, to tarpu PalmOS yra keistokas žvėris, turintis keistą bylų sistemą, ir šiaip kai kurias keistas idėjas, kuriomis išsiskiria nuo įpratesnių sistemų.

Na, ok, prirašiau čia visko ant Psiono, reikia pabandyti nusiųsti visą tai į weblogą.

Pirma diena kaip šefas

Štai šiandien mano pavaldiniu tapo EnC. Kol kas dar nepradėjau jo versti programuoti Perlu, bet aišku tai mano planuose. Nors visgi pirmas skriptas kurį jis parašė (mano paprašytas ir man diktuojant) buvo perlinis. Daviau visus priėjimus prie mano mieliausio serverio su visais mod_perl ir mod_ruby, HTML::Mason ir PLP (na ir PHP…). Kaip draugui kompiuterastui negalinčiam be IRC pasakiau tą slaptąjį portą per kurį galima pasiekti delfi serverį (mirtingiesiems pas mus
title=”Internet Relay Chat”>IRC uždraustas). Patariau susiinstaliuoti Firebird ir Thunderbird. Naudotis irssi vietoj BitchX. Skaityt dokumentaciją. Žiūrėt į sourcą. Nepasitikėt dokumentacija, o pasitikėt sourcu.

Neigiami dalykai:

  • jau pirmą dieną nusižiūrėjo į dizainerę su kuria dirbau iki šiol. Perlininkai taip nesielgia (perlininkai žavėtųsi Perlo modulių gausa, o tik paskui bendradarbėmis).
  • Visgi dar įtariu ten silpnokai kol kas Perlo srityje. Nors darbas perlo kol kas nereikalauja, bet bent jau reikia atvest į doros kelią. Žiūrėsim. Kadangi paprašė mano šio Perlinio weblogo kodo tai teigiami poslinkiai matomi. Žiūrėsiu ar sugebės pats instaliuotis.

Teigiami dalykai:

  • yra ką mokyt Perlo. Mano pastangos aukščiau minėtą dizainerę išmokyt Perlo subtilybių buvo bergždžios.
  • pats pasisiūlė ir padarė man arbatos. Iki šiol tai retkarčiais darydavo tik aukščiau minėta dizainerė.
  • visgi yra ofise kompiuteristas, kuris gali dirbti mano darbus (na, jei nespėju aišku – mintis kad kažkas galės lįsti prie mano perlinių skriptų dar šiek tiek mane gąsdina)
  • visgi turiu pavaldinį
  • vis dar vienintelis ofise turiu rootą

Kelios dienos atostogų

Na va, kitą savaitę ištisas tris dienas prisijungsiu prie visų atostogaujančių tautiečių armijos, vaikščiosiu kokio nors kaimo
keliukais, spardysiu akmenis bei šiaip nieko neveiksiu bandydamas negalvoti apie kompiuterius ir kitus su darbu susijusius dalykus. Tai
turbūt reiškia, kad čia irgi nepamatysit per daug naujų rašliavų. Vasara – internetinių dienoraščių tuštėjimo metas.

Na, bet kol visai neišvykau į kokį nors kaimą ir neatsijungiau nuo civilizacijos reikia daug nuveikti. Pirma, reikia galų gale paleisti
majordomo (bent jau atrodo prie to apsistojau), nes paskutinėmis darbo dienomis reikia labai intensyviai dirbti ir nelieka laiko žaistis su asmeniniu serveriu. Antra, reikia gražiai išguldyti perl.lt viziją elektroninėje formoje, kad ją galėtų pamatyti ir
kritikuoti visi kas netingi. Trečia, einu šiandien su Nightblade į „Gravity“, tad po truputį darausi „ klubų
liūtas“, kaip kad išsireiškė Nightblade. Žodžiu vėl reikės skleisti gerąją naujieną apie Perl visoms sostinės merginoms. Palinkėkit man
sėkmės ;)

Švenčiu gimtadienį

Štai vakar buvo mano gimtadienis. Na, jeigu gimtadienis, tai reiškia reikia jį atšvęsti. Pasiklausinėjęs #php, ar kas eina gert, supratau, kad iš PHPistų sugėrovų nebus. Kadangi žvėriškai norėjau valgyti, tai išsiruošiau į miestą. Kokią 18 val pavalgiau „Čili“ picerijoje (tiesa, labai įdomiai buvo užlinkęs GPRS ryšys, tad valgydamas ganėtinai nuobodžiavau, nes neturėjau priėjimo prie interneto. Galėtų „Čili“ turėti bent laikraščių ar dar ko nors, nes labai lėtai laikas stumiasi belaukiant maisto, ypač jei esi alkanas ir šventi savo gimtadienį ir net nežinai ar bus su kuo jį švęst). Kol valgiau, susiSMSinau su keliais žmonėmis, ir pamažu pradėjo aiškėti šventimo planas. Susitariau susitikti su viena drauge (taip, moteriškos lyties) jos bute, bet tik už valandos, tad reikėjo tą laiką kažkaip prastumt. Nuėjau į interneto kavinę. Paskaičiau perlmonks.org bei
Slashdot.org. Kadangi po didelės petraukos sėdėjau prie mIRC, tai man jis pasirodė labai nepatogus IRC klientas. Pasirodo norint pasiųsti į kanalą tekstą, prasidedantį „/“ reikia spausti Ctrl+Enter. Na, kitą kartą žinosiu. Besėdėdamas internete
užtikau labai gerą svetainę apie „horror stories from computer tech-support“. Jeigu atknisiu linką tai būtinai parašysiu. Ten tokių juokingų dalykų pilna…

Anyway, internetas lieka internetu. Nuėjau pas draugę, išėjome į miestą, sutikome tamošių (hmm… kažkaip jis nebesireiškia pataruoju metu IRC?). Nuėjome pavalgyti ledų, pasėdėjome, pakalbėjome (ne apie Javą, ir ne apie Perlą…) Buvo jau kokia 22 valanda, tad dar pasivaikščiojome po miestą, paskui grįžom į jos butą išgerti arbatos ir taip pamažu atslinko naktis. Apie vidurnaktį buvo pasiūlyta pernakvoti ant sofos, bet aš atsisakęs išėjau į miestą.

Na, kai esu toks labai jau „dažnas“ klubų lankytojas, tai nežinau nei kur reikia eiti, nei kur yra gerai. Atsidūriau „Brodvėjuj“. Buvau visai blaivas, o kad atlaikyt visą tą baisią muziką tai reikia nemažai alaus. Na išlenkiau bokalą. Netikėtai pastebėjau, kad kišenėse turiu tušinuką, bei prisiminiau, kad „Brodvėjaus“ tuoletai yra labai aprašinėti visokių „čia buvo Vasia“ ir „paskambinkit man telefonu +370xxxxxxxx“. Ryžtingai patraukiau tuoleto link, atstovėjau eilę ir užuot atlikęs gamtiškus
reikalus ant sienos iškeverzojau „#!/usr/bin/perl -w use strict;“. Patenkintas, kad atlikau tokį politinį žygdarbį, tą patį pakartojau ir antro aukšto tuoletuose. Visgi po to pamąsčiau jog „Brodvėjus“ turėtų būti tam kad kabinti merginas ir šokti pagal Maestro Rytį Ciciną, tad giliai įkvėpęs atsidūriau šokių aikštelėje. Iš manęs šokėjas aišku menkas. Ypač kai esu tik po vieno alaus bokalo. Kažkokia mergina ganėtinai ilgai mane stebėjo, o paskui priėjo, atsiprašė jog turi išeit, nes rytoj jai 6 keltis (wtf? juk sekmadienis…) ir pasakė jog „aš turiu gražius plaukus“. Na, nesu pratęs prie komplimentų, tad pastovėjau su šypsena veide, palinksėjau galva ir pamąsčiau kad reikia eit prie baro ir gauti daugiau velnio lašų. Gana tradiciškai nusipirkau „Jack Daniels“ viskio, atsisėdau ant laiptų ir jį gurkšnodamas pradėjau naršyti
internetą per mobilką. Apsilankiau savo webloge, pamačiau godzhirra_da_mc komentarą kuriame aš laikomas autoritetu,
susigraudenau ir pamąsčiau jog reiktų baigti kvailioti, rašinėti ant sienos, gerti viskį ir galvoti apie merginas, nes tokie mano veiksmai gali daryti įtaką šiuolaikiniam jaunimui. Po to dar kartą nuėjau į perlmonks.org, pastebėjau ten klausimą apie skaičių normalizavimą ir labai buvo gaila, jog per mobilų negaliu į jį atsakyti :/

Kol visa tai vyko, prispyrė į tuoletą, tad nuėjau pasinaudoti tiesioginėmis jo teikiamomis paslaugomis. Pastebėjau, jog buvau pamiršęs savo keverzonėje vieną slashą, tad ištaisiau šią apmaudžią klaidą. Grįžau padrąsėjęs į šokių aikštelę. Pradėjau testuoti teoriją, jog jei šypsosiesi merginai ir žiūrėsi jai į akis, tai ji atsakys tuo pačiu. Veikia kokia 70-80%. Čia beveik kaip pingas – sugauni žvilgsnį, nusišypsai, tą patį gauni atgal. Tiesa, kai kurios visai nesipingina. Ar koks firewallas pas jas ar kokiu nors uždaru protokolu jos bendrauja, nežinau. Kaip visada, gražiausios merginos buvo užimtos, bet kaip pastebėjau, šiuo protokolu jos vis tiek yra linkusios bendrauti. Tai va, ramiai darau šiuos mokslinius stebėjimus (nors jei „pinginu“ merginas su vaikinais tai rizikuoju gauti į dūdą, bet mokslui reikia aukų) ir staiga kažkokia vos ne trisdešimtmetė ima man dėkoti kad aš šokau su ja. Nė velnio aš nešokau. Čia kaip gauti FIN paketą, kai ryšys nebuvo užmegztas. Hrr… Kaip pastebėjau, „Brodvėjus“ buvo pilnas visokių keistų užsieniečių, ar tai italų ar dar kažko, tik teko stebėt vargšes lietuvaites gana nuobodžiai ramiomis akimis žiūrinčias į vieną tašką su sustingusia šypseną ir kartais palinguojama galva stiliumi „taip, taip, aš dar čia ir tipo dar klausau ką burkuoji“, bei užsieniečius, kažką bandančius joms šnibždėt.

Žodžiu šokau iki kokios 2 val. Tada sutikau ecco ir dar porą pažįstamų, kurie kaip išsireiškė turėjo „men’s night out“. Mokslinius tyrimus teko atidėti į šalį, nors matyt įdirbis jau buvo padarytas, nes jie man sakė jog tam tikra mergina per ne lyg dažnai žvilgčiojo į mane ir matyt kažko iš manęs norėjo. Tai tiek apie tai.
Akys greitai merkėsi, paėmiau taksi ir grįžau namo. Taksistas pasitaikė kalbus vyrukas, pakalbėjom su juo apie kompus (jis man sakė kad serverinėse turėtų būti labai karšta, aš jam įrodinėjau kad ten yra kondicionieriai). Grįžęs dar lovoje pasitikrinau per mobilų savo weblogą, ir kai laikrodis rodė 4:36 nuėjau miegot (turėjau dar minčių visa tai aprašyt iš karto, bet paskui nusprendžiau kad rytas protingesnis už vakarą).

Tai toks vat 21-asis gimtadienis.

Diena offline

Šiandien praleidau toli nuo interneto važinėdamasis dviračiu po Kauną ir keldamas avarines situacijas (taip, ir aš kartais turiu gyvenimą :)

Tiesa, esu patvarkęs svetainės kodą, ir galite jį atsisiųsti (ten jau su komentarais — gal ir ne visai stable, bet bent jau testing :)