Ping?

Aš dar šiek tiek gyvas, nors nerašiau jau čia oj kiek ilgai. Tiesa, mano moblogas lyg ir buvo gyvas per visą tą laiką.

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl nerašiau, buvo laiko stoka, tačiau vien tai pilnai nepaaiškintų šios visiškos abstinencijos nuo internetinių dienoraščių – juk pastarąsias porą savaičių atostogavau ir nieko neveikiau.

Visko esmė glūdi šiek tiek kitur. Kaip daugelis turbūt žino, beveik prieš pusę metų pakeičiau savo veiklos sritį, ir metęs kompiuterastiškus dalykus tapau tuo, kuo ir siekiau tapti nuo įstojimo į universitetą dienos – finansų analitiku. Būdamas kompiuterastu stengiausi būti labai atviras apie tai ką veikiu ir ko išmokstu bei visada šias naujas savo žinias perduodavau šiame dienoraštyje. Pasirodo, kad finansų pasaulis ganėtinai skiriasi nuo kompiuterastinio pasaulio, kuris yra labai atviras žinių dalyboms. Finansų rinkose žinios yra pati savaime prekė, o gal būt tiksliau – priemonė pinigams uždirbti, todėl jomis per daug lengvai nesišvaistoma. Sėkmingas investavimas daugeliu atvejų priklauso nuo tavo požiūrio į bendroves, nuo jų perspektyvų įvertinimo ir kitų sudėtingų dalykų. Pati investicijos sėkmė dažnai užtikrinama analitikų įžvalgos, tačiau gerai nuspėti įmonės vertę ateityje nepakanka – reikia nuspėti geriau nei tavo konkurentai ir kiti investuotojai. Iš šito „nuspėti geriau nei kiti“ ir kyla finansų sektoriaus paslaptingumas ir nenoras dalintis patirtimi, kuris man atrodė vienas didžiausių kontrastų tarp kompiuterastijos ir finansų.

Nesakau, kad man tas paslaptingumas kartais nepatinka, ir netgi nesakau, kad jo yra primygtinai reikalaujama – tiesiog dažniau reikia susimastyti apie tai ką kalbi, ir pasvarstyti ar tai ką sakai atitinka tavo ir tavo įmonės interesus. Patys finansų analitikų pasisakymai ir analizės dažnai yra protingai suregzti proto žaidimai, skirti kitiems rinkos dalyviams – štai koks nors George Soros pasakė, kad nori, jog JAV dolerio vertė kristų – ar tai priimti kaip gryną pinigą ir parduoti dolerį, ar kaip tik ponas G.Soros tikisi, kad visi, išgirdę tokias jo kalbas ims pardavinėti dolerį, o tada jis galės jo daug nusipirkti, kad rinkoje nutilus bangoms, ir viskam atsistojus į savo vietas, galėtų jį brangiai parduoti? Visada galų gale tenka kliautis tik savo analizėmis.

Štai kodėl nerašau savo dienoraščio apie finansus – nes tai skiriasi nuo rašymo apie kompiuterastizmus. O apie kompiuterastizmus šiais laikais nieko nebenusimanau. Nebent tai, kad naujausia perlo versija yra berods 5.8.5, o ką tik išleistas PHP 5.0.1 gal kada nors atsiras ir mano serveriuose. Bet kol kas pakanka ir Perlo.

Microsoft pinigų maišas

Pastarosiomis dienomis sklando gana įdomūs gandai, susiję su Microsoft korporacija. Tiesa, įdomūs gandai sklando visada, kai tik kalbama apie didelius pinigus, o čia kalbama ne apie šiaip didelius pinigus, o apie milžiniškus pinigus. Problema, su kuria susiduria Microsoft, yra didžiulis kiekis grynųjų pinigų, bei trumpalaikių investicijų, kurių niekaip nesugalvojama kaip racionaliau panaudoti. Šiuo metu Microsoft turi šiek tiek daugiau nei 50 milijardų laisvų amerikoniškų dolerių, kurie sėdi banko sąskaitose, ir kurie laukia nesulaukia, kada būtų galima juos išeisti į apyvartą. Sėdėjimas ant pinigų krūvos ir nieko neveikimas jokiu būdu negerina Microsoft vadovų įvaizdžio – akcininkams gali pasirodyti, jog toks pinigų (ne)panaudojimas yra neefektyvus.

Microsoft atrodo jau susipirko visas IT įmones, kurias tik galėjo. Tiesa, buvo pasirodę kai kurių gandų, kad Microsoft ruošiasi pirkti kitą IT rinkos milžinę, užsiimančią IT sprendimų verslui kūrimu, Vokietijos kompaniją SAP. Atrodo šios kalbos nepasitvirtino, bet problema liko, nes grynieji vis dar neišleisti. O jų tiek daug, kad Microsoft galėtų porą metų gyventi negaudama nei cento pajamų, ir tai visiškai nesukeltų finansinių problemų.

Tokiu atveju galimi kiti didžiulio pinigų maišo problemos sprendimo būdai, o vieną iš jų šią savaitę pasiūlė vienas Goldman Sachs finansų analitikas (kuris, kaip įtariama, žino daugiau nei bet kuris kitas, nes atrodo jau keletą metų artimai bendrauja su Microsoft, ar bent jau bando propaguoti jos akcijas), kuris pamąstymų pilną straipsnį apie tai, kas būtų, jei Microsoft panaudotų kokius 40 milijardų dolerių savoms akcijoms supirkti. Tokie veiksmai pakeltų Microsoft akcijų kainą, kuri pastaruosius metus kilo lėčiau, nei NASDAQ indeksas. Matyt investuotojai pradėjo Microsoft ateitį vertinti pesimistiškiau, nei vidutinės IT rinkoje dirbančios bendrovės. jau aksčiau buvo siūlyta Microsoft išmokėti kokius 10 milijardų dolerių dividendais, bet atrodo tokios mintys nelabai patiko stambiausiems akcininkams, tad gali būti, kad nedrąsiomis mintimis apie savų akcijų supirkimą bandoma išbandyti kokia būtų reakcija rinkoje.

Tiesa, reiktų į tą laisvų pinigų sumą pažiūrėti ir kitame kontekste. Kaip jau žinoma, Europos sąjunga nubaudė Microsoft didžiausia istorijoje bauda už monopolinius veiksmus. Bauda pinigine išraiška siekia apie tris ketvirčius milijardo dolerių, bet svarbiausia, kad kartu buvo įsakyta dalintis savo technologijomis bei atsisakyti Media Player savo Windows operacinėje sistemoje. Microsoft berods praėjusią savaitę apskundė šį sprendimą, motyvuodama tuo, kad tokios didelės baudos stipriai sumažins jos lėšas, kurias ji galėtų paskirti investicijoms, ir tai gali pakenkti netgi pasaulio ekonomikai (hmmm…). Žvelgiant į tas laisvų lėšų krūvas sunkiai galima tuo patikėti, greičiau jau žūt būt nenorima atskleisti savo technologijų ir toliau mėgautis monopoline pozicija.

Tiesa, David Axmark, atvykęs į Vilnių berods džiaugėsi, kad rado investuotojų, kurie investavo į MySQL kompaniją 13 milijonų dolerių. Net graudu darosi, palyginus šį skaičių su Microsoft pinigais.

Faktas

Kuo toliau tuo įdomiau. Faktas. Omnitel savo „faktu juodu ant balto“ stipriai supykdė Tele2, kuri dėl klaidinančios reklamos dar praeitą savaitę padavė skundą Konkurencijos tarybai. Kol konkurencijos taryba dar tik pradeda tyrimą, Omnitel naudojasi proga ir visur trimituoja apie Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis paskaičiuotą geriausią klientams siūlomą pokalbių kainą. Pati Ryšių reguliavimo tarnyba iš karto išsižadėjo tokių duomenų – nežinom iš kur čia kas tuos duomenis traukia, mes tokių neturim ir neskaičiavom.

Šeštadienį į mūšį tarp didžiųjų kompanijų, matyt norėdama pasinaudoti sukelta erzelyne, galvą įkišo ir Eurocom – jų faktas skelbia, kad Omnitel klaidina vartotojus, nes tame brėžinyje neparodytos Eurocom teikiamų paslaugų kainos, kurios, savaime aišku, beveik trečdaliu mažesnės. Ir nesvarbu, kad visai neaišku kaip tos kainos apskaičiuojamos, nes juk vis tiek remiamasi nepriklausomo rinkos reguliatoriaus – Ryšių reguliavimo tarnybos prie LR vyriausybės – duomenimis, kuriuos, kaip jau minėta, pats šaltinis neigia.

Visa ši kampanija labai galėtų tikti marketingo vadovėlio skyriui „kaip manipuliuoti duomenimis ir juos reikiamai pateikti grafiškai“. Omnitel reklamos labai didelės, juodai baltos, pateikiančios tik vieną grafikąir šūkį „Faktas juodu ant balto. Omnitel kaina – geriausia“. Visada iš karto pamatęs tokį drastišką lindimą į akis, ieškau apačioje ir taip vadinamo „small print“, kurį perskaitęs dažniausiai esi grąžinamas į realybę, bet šiuo atveju ten galima rast tik labai lakonišką pasakymą, kad duomenys paskaičiuoti remiantis Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis (kuri, kaip jau minėjau tai neigia). Niekur nepasakyta nei kas ten per kaina, nei kokia ten tiksliai skaičiavimo metodika, netgi nelabai nurodyta kas kainuoja – tai įvardinta abstrakčiu žodžiu „ryšys“. Pamasčius, tai visai gali būti, kad tai kad ir kokia nors metinė ryšio licenzijų kaina, kurią bendrovės sumoka ryšių reguliavimo tarnybai, padalinta iš abonentų skaičiaus. Arba vidutinė minutės mobiliojo ryšio su Latvija kaina. Arba dar kas nors neįtikinamesnio. Pačiame grafike irgi nėra jokių nuorodų kokie čia duomenys vaizduojami. O vaizduojami jie irgi išradingai, apatinė vertikaliosios ašies riba prasideda ne ties nuliu, ko būtų galima tikėtis nesigilinant į subtilybes, o ties 0.20 Lt. Taip sudaromas įspūdis, kad omnitel kaina yra geresnė už Tele2 bent jau kokiu trečdaliu (juk stulpelių aukščių skirtumas toks!), kai realiai pagal grafiko duomenis, jis yra tik apie 20 procentų (ir nesvarbu, kad patys duomenys gali būti ištraukti iš oro, juk nereikiapamiršti, kad 86 procentai visos statistikos yra sugalvojama ;).

Tele2 (na, manau, kad tai Tele2, nes niekur nėra įvardintas reklamos užsakovas), savo atsakomosiose reklamose taip pat bando dengtis nepriklausomais šaltiniais. Čia cituojamas Lietuvos ryto straipsnis, kuriame cituojama Ryšių reguliavimo tarnybos nuomonė apie Omnitel reklama. Savaime aišku, nuomonė nepalanki Omnitel. Čia žaidžiama šiek tiek subtiliau – pagrindinis reklamos motyvas turbūt turėtų būti „va mes tai tikrai nepriklausomi, o Omnitel visus klaidina“. Juk net toje reklamoje nėra paminėta pati Tele2, o remiamasi net dviem nepriklausomais autoritetais – Lietuvos rytu ir Ryšių reguliavimo tarnyba. Tiesa, čia logiką irgi galima paklibinti, nes šią reklamą mačiau būtent tik pačiame Lietuvos ryte (galbūt ji yra ir kitur, bet ją mačiau būtent ten). Bandymas piršti Lietuvos ryte pačio Lietuvs ryto citatą kaip nepriklausomą nuomonę šiek tiek sukelia šypseną, o be to nereikia pamiršti, kad čia reklama, tad kažkas yra suinteresuotas jos pasirodymu. Gana man sunku patikėti, kad masinėje lyginamojoje reklamoje faktai bus visiškai objektyvūs ir neiškraipyti – juk būtent reklamos įstatymas, kurį prižiūri konkurencijos tarnyba ir draudžia tokius dalykus.

Trečias šio erzelo dalyvis, Eurocom, bando pataikyti „ant bangos“ ir reikiamu metu taipogi parodyti savo galvą. Čia irgi kovojama prieš Omnitel, tačiau ne atmetant kainų skaičiavimo metodiką (tai kieno mes ten kainas skaičiuojam ir kaip?), o žaidžiant pagal Omnitel taisykles. Reklamoje paimtas tas pats grafikas ir pridėtas ketvirtas stupelis, vaizduojantis Eurocom. Stulpelio aukštis beveik dvigubai mažesnis nei Omnitel stulpelio, tad daroma iliuzija, jog Eurocom kainos dvigubai mažesnės, bet kaip jau ir minėjau aukščiau, skalė prasideda nuo 0.20 Lt, o ne nuo nulio, tad realus kainų skirtumas yra apie 30 procentų. Nors čia irgi nebus paaiškinta kaip ta kaina apskaičiuota bei kieno čia ta kaina.

Įtariu, kad čia dar ne pabaiga, nes konkurencijos taryba išvadas padarys ne taip greitai, tad galima tikėtis ir kitokių akcijų-atrakcijų. Mobilaus ryšio rinka nenuobodi. Faktas.

Seniai berašiau

Ach taip, labai jau seniai palikau čia kokį nors įrašą. Nauji darbai visgi nelabai leidžia atsikvėpti ir susimąstyti apie tai, kad reikia kartas nuo karto ir čia papasakoti ką veikiu ir kuo gyvenu. Tiesa, visą tą tylos laikotarpį moblogas lyg ir buvo aktyvus.

Atrodo, kad tikrai daug kas pasikeitė. Vietoj Slashdot dažniau skaitau ir seku Bloomberg, o vietoj userfriendly dažniau lankausi pas
href=”http://dilbert.com”>Dilbert (OK, šiek tiek meluoju, ir anksčiau Dilbertą mylėjau labiau nei userfriendly). Pirmas dalykas, kurį padarau darbe yra nebe perl5-porters susirašinėjimo sąrašo naujienų peržvelgimas, o pasidairymas po ELTA naujienas, o galvoje sukasi mintys ne apie naujausias perlo versijas, o apie naujausius ketvirtinius įmonių balansus ir pelno bei nuostolio ataskaitas. Beje, kalbant apie Perlą, tai beveik pražiopsojau 5.9.1 versiją ir niekam apie tai nepranešiau, o štai jau dabar šiomis dienomis turėtų išeiti ir Perl 5.8.4, tik šį kartą matyt man nebeliks laiko išversti perldelta (net nelabai turėjau laiko ją ir perskaityti).

Iš informacinių technologijų sferos tai nemažą susidomėjimą man sukėlė informaciniai Reuters bei
Bloomberg terminalai. Tiksliau ne tiek patys terminalai, o jų vartotojo sąsaja, kuri iš esmės yra hibridas tarp komandinės eilutės ir teleteksto. Intuityvumo ten nelabai galima rasti, nors kainuoja priėjimas prie tų informacijos klodų milžiniškus pinigus, tačiau jeigu supranti ko tau reikia ir žinai visas sudėtingas santrumpas, tai gali stebėti viską realiu laiku pasaulio biržų pulsą, ir viskas atrodys šiek tiek panašiai lyg būtum pasileidęs penkiuose terminaluose top, keliuose butum padaręs tail -f /var/log/messages, o dar kituose veiktų vi ir lynx. Ir prie šitų terminalų sėdi ne kompiuterastai, o makleriai ir analitikai. Sunku būtų patikėti nemačius :)

Ko aš kol kas išmokau naujame darbe

Na vat, jau ketvirta diena plaukiu finansinių duomenų ir teorijų vandenyse, ir, atrodo, kol kas dar nepaskendau :) Per šias kelias dienas spėjau suprasti keletą dalykų, kurių egzistavimu buvau beveik įsitikinęs ir dirbdamas programuotoju.

Pirmas ir svarbiausias dalykas – There is no silver bullet. Niekada nebūna vieno aiškaus trumpo problemos sprendimo, kuris tiktų visiems gyvenimo atvejams. Kiekvieną kartą būna kažkas kitaip, visos problemos būna skirtingos, o jų sprendimas yra kūrybinis procesas. Tad kiekvienos įmonės finansinės analizės atveju neįmanoma aklai pritaikyti jokių jau patikrintų receptų, nes gautas skaičiukas skaitine reikšme gali būti ir toks pat kaip ir prieš tai nagrinėtos kompanijos, bet jo prasmė gali labai skirtis.

Kitas labai svarbus dalykas – niekas nėra sudėtinga, jei pasiskaitai dokumentaciją ;-) Mano atveju, jau trečią dieną skaitau finansinės analizės teoriją, ir jau atrodo suprantu kur kas padėta ;-) Tiesa, čia labai man patinka ir kompanijos politika, kuri galima sakyti verčia mokytis ir skaityti dokumentacijas nuo pirmos dienos. Štai aš visiškai naujas žmogus kompanijoje, nieko nemokantis finansinės analizės srityje (na, ok, turintis tik teorines žinias, nelabai laikęs rankose realių įmonių finansines ataskaitas) ir gaunu užduotį pravesti paskaitą kitiems įmonės skyriams apie tai kokie būna finansų analizės metodai bei kur ir kaip jie taikomi. Kaip sakant iš karto įmetimas į šaltą vandenį ir privertimas kuo greičiau pačiam įsisavinti naują informaciją ir ją suprasti tiek, kad galėtum paaiškinti ir kitiems. Man tai patinka ;-)

Perl konferencija?

Po PHP konferencijos jau kokie trys žmonės manęs teiravosi, ar aš nesiruošiu daryti kokios nors atsakomosios konferencijos Perl tema. Tiesą sakant tokia maža ir neryžtinga mintis buvo kilus, paskui labai greitai jos atsisakiau, o vat dabar tie klausinėjimai vėl privertė ją prisiminti.

Konferenciją suorganizuoti gal ir nėra taip sudėtinga, tačiau pats neaiškiausias dalykas būtų tokios konferencijos reikalingumas (na… kiek žmonių iš vis tai būtų įdomu… Lietuvoj ta Perlo kalba yra primiršta ir entuziastų kaip ir nedaug) bei jos kokybė (Tarkim Perlo pradmenis aš moku gal ir neblogai, bei moku pritaikyti jį web aplinkoje, bet su sistemų administravimo moduliais nesu dirbęs… ir ar atsirastų žmonių kurie sutiktų aukoti savo laiką ir būtų pasiruošę pašnekėti apie vieną ar kitą niuansą).

Randal Schwartz nuomone galima per vieną dieną (8-10 valandų) išdėstyti visą Learning Perl, bet visgi tam reikia tikrai nemažai pasiruošimo, ir vėlgi neaišku ar
tai kam nors reikalinga. Be to, turbūt nedaug žmonių mokosi Perlo šiais laikais kaip pirmos programavimo kalbos, tad galbūt jiems nebereikia paskaitų nuo nulio?

Mano nuomone, dabar turbūt geriausia būtų neorganizuoti kažkokios Perlo konferencijos, o tiesiog pabandyti įkurti Perl Mongers grupę, kuri galėtų kiekvieną mėnesį ar panašiai susitikti, gal išklausyti vieno ar kito trumpo pranešimo ir išgerti draugiškai alaus. Vėlgi, jei tai ką sudomintų. Na, bent jau kokius 5 žmones tai tikiuosi surinksim ;)

Tai va, jeigu turit kokių idėjų, ar bent jau jus tai domintų, tai netylėkit ir susisiekit su manim ;-)

Sitepoint apie PHP::Strings

Harry Fuecks, PHPPatterns kūrėjas ir sitepoint PHP weblogo savininkas, pastebėjo minėtame webloge mano dabar palaikomą Perlo modulį PHP::Strings. Harry klaidingai mano, jog perlininkai priešiškai nusiteikę prieš PHP dėl to, kad pavydi jam sėkmės. Kiek teko bendrauti su viso pasaulio perlininkais, tai požiūris į PHP visada būdavo neigiamas ne dėl pavydo, o dėl to, kad PHP nelaikoma rimta kalba (dėl tokio įsitikinimo teisingumo, aišku, galima ginčytis, bet enterprise lygyje PHP vis dar neturi tokių stiprių pozicijų kaip Perl, Java ir panašiai). Na, tikiuosi neužvirs šventasis karas dėl mano palaikomo modulio. Juolab, kad stengsiuosi jį padaryti naudingesniu PHP programuotojams.

Kažkas nekompiuterastiško

Sako, kad reikia retkarčiais parašyti į dienoraštį ir ką nors ne visai kompiuterastiško, nes juk ne absoliučiai visą mano gyvenimą užima mastymai apie semantinį tinklą, Perlą bei kitokius kompiuterastizmus (hmm, gal ką ir nuvyliau tai pasakydamas, bet, kad ir kaip ten būtų keista, tai yra tiesa). Tad sėdžiu dabar autobuse, kuris tuoj pajudės link Vilniaus ir maigau Psiono mygtukus, o tuo pačiu metu galvoje neduoda ramybės nelabai miela ir įkyri kaip vaikas prašantis saldainių mintis „o ką gi aš po velnių galiu parašyti nekompiuterastiško?!“. Nedaug. Labai nedaug. Na, parašyti galima daug, bet vargu ar tai bus kam įdomu. Galima aprašyti, kaip ryte pabudau, nes jau seniai buvo laikas keltis, kaip atsikėliau, kaip aplankiau Perlmonks, kaip… Stop. Perlmonks jau yra kompiuterastiška.

Pati situacija gana keista: štai aš sėdžiu autobuse, rankose, kišenėse ir už diržo turėdamas bent keturis elektroninius prietaisus, iš kurių kiekvienas priverstų viduramžių inkviziciją paskelbti mane jei ne Antikristu, tai bent jau šėtono sugulovu. Sėdžiu ir bandau sumastyti ką nors, kas būtų toli nuo viso to, kas mane supa. Nelengvas darbas. Čia ne Perlinę įpraišką parašyti. Kalbant apie
Perlą, tai vakar kalbėjausi su Juerdu, kuris ką tik parašė ir testuoja perlinį modulį PHP::MySQL, kuris leidžia iš Perlo naudotis MySQL lygiai tokiomis pačiomis funkcijomis kaip ir iš PHP. Turim slaptą planą, kuriuo remiantis reiktų po truputį perrašyti visą PHP Perlu. Na, ne toks jau ir slaptas (o tuo labiau sunku jį pavadint planu), nes tai tik prieš porą dienų
pusiau juokais kilusi idėja. Ach, tiesa, žadėjau nerašyti apie kompiuterastizmą.

Pro langą keičiasi Lietuvos kaimo vaizdai, viena po kitos priešpriešais lekia mašinos, važiuoju į Vilnių. Darau tai kiekvieną savaitgalį, bet šį kartą tai ne sekmadienis, o vasario 16-oji. Ir be to važiuoju į pasimatymą. Žodis „pasimatymas“ man visada atrodė (ir vis dar
atrodo) labai baugus, kažkuo įpareigojantis, kažkaip visada lengviau pasakyti „einu kavos“ ar „einu į kiną“ nei „einu į pasimatymą“. Tad šį kartą irgi turbūt einu ne į pasimatymą, o į susitikimą su pirmoone bei į kiną (pradedu suprasti, kodėl vakarų pasaulis taip mėgsta kad viskas būtų politically correct – neduok dieve, kas nors iš nelabai kruopščiai parinktų žodžių
ištrauks kokią nors potekstę, kuri tau nė nesisapnavo, bet kitiems ji atrodys savaime suprantama). Taigi, einu į kiną. Kalbant apie kiną, šiandien buvau aptikęs labai įdomią svetainę, kurioje aprašomi kino filmuose pažeidžiami fizikos dėsniai (na, žinot, viena iš tų
geekiškų svetainių su daug matematinių formulių, bet, tiesa, juk pažadėjau – nieko kompiuterastiško).

Jeigu rimčiau, tai man šiandien didžiausią įspūdį padarė vieno kompiuterasto dienoraštyje aprašyta Valentino dienos proga gauta atvirutė nuo žmonos, kurios vienoje pusėje parašyta „I want you to treat me like you treat the Internet“, o kitoje – „I want you to spend the whole day with me“. Aš netgi tokios negavau. Tad reikia kažko imtis ir bent ja pabandyti parašyti ką nors nekompiuterastiško. Kaip matot ne kas išėjo :/

Psion Revo

Vakar gavau naują žaisliuką – Psion REVO. Pirmas įspūdis tikrai neblogas, nors, tiesa, klaviatūros klavišai galėtų spaudytis kiek lengviau. Jau susidėjau Operą ir Perlą bei labai paprastą teksto redaktorių (yra čia ir Word’o pakaitalas, bet visad mieliau perlinius skriptus taisyti plain text sąlygomis nei po to kas kart iš Word’o konvertuotis į paprastą tekstą.

Turi šitas Psionas ir problemų. Viena jų yra nedidelė ir neišplečiama atmintis (ką šiais laikais galima padaryti su 8 MB?). Taipogi norėtųsi ir spalvoto, ar bent jau šviečiančio ekrano.

Šitą įrašą rašau taipogi iš Psiono. Klaviatūra įvedinėti tekstą yra žymiai patogiau nei piešti pagaliuku Palme, tad Psionas gali rimtai tapti mano dažniausiai naudojamu bloginimo prietaisu (iš Palmo irgi galima bloginti, bet tai nepatogu). Dar vienas skirtumas tarp Psion ir Palm yra jų naudojamos operacinės sistemos. Psion naudoja Symbian, kuri yra pilnai multitaskinė sistema, to tarpu PalmOS yra keistokas žvėris, turintis keistą bylų sistemą, ir šiaip kai kurias keistas idėjas, kuriomis išsiskiria nuo įpratesnių sistemų.

Na, ok, prirašiau čia visko ant Psiono, reikia pabandyti nusiųsti visą tai į weblogą.

Ko trūksta Orkute

OK, apie orkut jau turbūt rašė visi pasaulio dienoraštininkai ir dar po kokius penkis kartus, bet vat vis knieti ir man sudaryti sąrašiuką, ko man ten trūksta.

  • Lietuviškų rašmenų palaikymo

    Labai keista, kad nors ir visa svetainė yra daryta UTF-8 koduote (bent jau siunčiamos tokios antraštės), tačiau visuose įrašuose lietuviški rašmenys yra supaprastinami iki lotyniškų (pasilieka tik „š“ ir „ž“, tad darau prielaidą, jog viskas supaprastinama iki ASCII).

  • RDF/RSS/FOAF

    Būtų labai gerai, jei būtų galima stebėti bendruomenių forumus, draugų sąrašus ir kitką per įprastus XML standartus. Blogiausiu atveju šiuos dalykus būtų galima pasirašyti pačiam, pasinaudojus LWP arba cURL, tačiau tam prieštarauja orkut naudojimosi taisyklės (juk skaitėt jas, ar ne?):

    Other examples of illegal or unauthorized uses include, but are not limited to:

    modifying, adapting, translating, or reverse engineering any portion of the orkut.com service;

    using any robot, spider, site search/retrieval application, or other device to retrieve or index any portion or the orkut.com service;

    reformatting or framing any portion of the web pages that are part of the orkut.com service;

  • Laiko zonų palaikymas

    Labai būtų gerai, jei būtų įmanoma nusistatyti sau laiko zoną, nes dabar visos datos ir laikai svetainėje yra rašomos vietiniu Kalifornijos laiku, kuris man nieko nereiškia. Ir dar labai būtų gerai jei būtų galima pasikeisti datos formatą, nes MM/DD/YYYY labai susuka galvą.

  • Asmeninės informacijos keitimas

    Svetainėje kol kas negalima keisti kai kurios asmeninės informacijos – pažįstu bent du žmones, kurie įrašė ne tą lytį, ir dabar jos negali pakeisti (atrodo net yra atskira bendruomenė tokiems žmonėms ;-)

Tai tiek pradžiai. Bendruomenių forumus irgi reiktų kažkaip patobulint, bet kadangi dabar pats nesugalvoju kaip, tai geriau nekritikuosiu ;-) Beje, Lietuvos bendruomenė šiuo metu turi 22 narius ir lenkia netgi Lenkiją, kuri turėjo 16 narių (heh, lenkia Lenkiją – gražus žodžių žaismas).