Gobbitas.lt užlenktas

Kaip visada tik atėjęs į darbą peržvelgiu kolegų dienoraščius internete, persiskaitau viską, ir tada, giliai įkvėpęs atsiverčiu
manualus ir kimbu į darbą. O štai šiandien nueinu pasižiūrėti į Gobbito rašliavas ir laukia manęs didelis nusivylimas – „užlenkiau and so on“. Gobbitas buvo turbūt pirmas lietuviškas interneto dienoraštininkas, ir tik po
metų kai jau gyvavo jo dienoraštis, kaip grybai pradėjo augti ir kiti dienoraščiai. Dabar jau irgi po truputį gaunasi taip kaip ir gūdžiais 1996, kai kiekvienas turėdavo svetainę savo katei ir šuniui – lygiai taip ir dabar visi turi turėti dienoraštį. Bet turbūt nedaugelis įsivaizduoja ką reiškia turėti dienoraštį. Kartais reikia nežmoniško užsispyrimo, kantrybės ir dar kažko kad imtum ir parašytum ką nors į dienoraštį. Ir ne šiaip ką nors, o ką nors įdomaus, ką nors kas skaitytoją priverstų juoktis („na gerai tu čia pavarei, kompiuteraste“), piktintis („nesąmonė kad Perlas geriau už PHP!“) ar tiesiog stebėtis („oh, negalvojau kad ir tam yra Perlo modulis“). Tai sunkus darbas.

Paskutiniu metu nors dienoraščių ir pridygo, bet jie manęs per daug nedomina. Vieni jų yra retai atnaujinami, kiti visai nekompiuterastiniai ;) Ypač dienoraščiai prislopo vasarą – niekas neturi laiko sėdėti prie kompiuterio ir rašyti kažką į dienoraštį, nes ir taip yra ką veikti. Gobbitas buvo dienoraščių pradininkas. Bijau kad gali būti taip jog jis gali būti ir dienoraščių užsidarymų pradininkas. Gal būt dienoraščių manijos banga kaip tik šiuo metu pasiekė aukščiausią tašką ir pamažu pradės slūgti paskui save palikdama nebaigtus, pusiau pradėtus, dėmesio stokojančius dienoraščius interneto platybėse. Nors gal ir klystu.

Švenčiu gimtadienį

Štai vakar buvo mano gimtadienis. Na, jeigu gimtadienis, tai reiškia reikia jį atšvęsti. Pasiklausinėjęs #php, ar kas eina gert, supratau, kad iš PHPistų sugėrovų nebus. Kadangi žvėriškai norėjau valgyti, tai išsiruošiau į miestą. Kokią 18 val pavalgiau „Čili“ picerijoje (tiesa, labai įdomiai buvo užlinkęs GPRS ryšys, tad valgydamas ganėtinai nuobodžiavau, nes neturėjau priėjimo prie interneto. Galėtų „Čili“ turėti bent laikraščių ar dar ko nors, nes labai lėtai laikas stumiasi belaukiant maisto, ypač jei esi alkanas ir šventi savo gimtadienį ir net nežinai ar bus su kuo jį švęst). Kol valgiau, susiSMSinau su keliais žmonėmis, ir pamažu pradėjo aiškėti šventimo planas. Susitariau susitikti su viena drauge (taip, moteriškos lyties) jos bute, bet tik už valandos, tad reikėjo tą laiką kažkaip prastumt. Nuėjau į interneto kavinę. Paskaičiau perlmonks.org bei
Slashdot.org. Kadangi po didelės petraukos sėdėjau prie mIRC, tai man jis pasirodė labai nepatogus IRC klientas. Pasirodo norint pasiųsti į kanalą tekstą, prasidedantį „/“ reikia spausti Ctrl+Enter. Na, kitą kartą žinosiu. Besėdėdamas internete
užtikau labai gerą svetainę apie „horror stories from computer tech-support“. Jeigu atknisiu linką tai būtinai parašysiu. Ten tokių juokingų dalykų pilna…

Anyway, internetas lieka internetu. Nuėjau pas draugę, išėjome į miestą, sutikome tamošių (hmm… kažkaip jis nebesireiškia pataruoju metu IRC?). Nuėjome pavalgyti ledų, pasėdėjome, pakalbėjome (ne apie Javą, ir ne apie Perlą…) Buvo jau kokia 22 valanda, tad dar pasivaikščiojome po miestą, paskui grįžom į jos butą išgerti arbatos ir taip pamažu atslinko naktis. Apie vidurnaktį buvo pasiūlyta pernakvoti ant sofos, bet aš atsisakęs išėjau į miestą.

Na, kai esu toks labai jau „dažnas“ klubų lankytojas, tai nežinau nei kur reikia eiti, nei kur yra gerai. Atsidūriau „Brodvėjuj“. Buvau visai blaivas, o kad atlaikyt visą tą baisią muziką tai reikia nemažai alaus. Na išlenkiau bokalą. Netikėtai pastebėjau, kad kišenėse turiu tušinuką, bei prisiminiau, kad „Brodvėjaus“ tuoletai yra labai aprašinėti visokių „čia buvo Vasia“ ir „paskambinkit man telefonu +370xxxxxxxx“. Ryžtingai patraukiau tuoleto link, atstovėjau eilę ir užuot atlikęs gamtiškus
reikalus ant sienos iškeverzojau „#!/usr/bin/perl -w use strict;“. Patenkintas, kad atlikau tokį politinį žygdarbį, tą patį pakartojau ir antro aukšto tuoletuose. Visgi po to pamąsčiau jog „Brodvėjus“ turėtų būti tam kad kabinti merginas ir šokti pagal Maestro Rytį Ciciną, tad giliai įkvėpęs atsidūriau šokių aikštelėje. Iš manęs šokėjas aišku menkas. Ypač kai esu tik po vieno alaus bokalo. Kažkokia mergina ganėtinai ilgai mane stebėjo, o paskui priėjo, atsiprašė jog turi išeit, nes rytoj jai 6 keltis (wtf? juk sekmadienis…) ir pasakė jog „aš turiu gražius plaukus“. Na, nesu pratęs prie komplimentų, tad pastovėjau su šypsena veide, palinksėjau galva ir pamąsčiau kad reikia eit prie baro ir gauti daugiau velnio lašų. Gana tradiciškai nusipirkau „Jack Daniels“ viskio, atsisėdau ant laiptų ir jį gurkšnodamas pradėjau naršyti
internetą per mobilką. Apsilankiau savo webloge, pamačiau godzhirra_da_mc komentarą kuriame aš laikomas autoritetu,
susigraudenau ir pamąsčiau jog reiktų baigti kvailioti, rašinėti ant sienos, gerti viskį ir galvoti apie merginas, nes tokie mano veiksmai gali daryti įtaką šiuolaikiniam jaunimui. Po to dar kartą nuėjau į perlmonks.org, pastebėjau ten klausimą apie skaičių normalizavimą ir labai buvo gaila, jog per mobilų negaliu į jį atsakyti :/

Kol visa tai vyko, prispyrė į tuoletą, tad nuėjau pasinaudoti tiesioginėmis jo teikiamomis paslaugomis. Pastebėjau, jog buvau pamiršęs savo keverzonėje vieną slashą, tad ištaisiau šią apmaudžią klaidą. Grįžau padrąsėjęs į šokių aikštelę. Pradėjau testuoti teoriją, jog jei šypsosiesi merginai ir žiūrėsi jai į akis, tai ji atsakys tuo pačiu. Veikia kokia 70-80%. Čia beveik kaip pingas – sugauni žvilgsnį, nusišypsai, tą patį gauni atgal. Tiesa, kai kurios visai nesipingina. Ar koks firewallas pas jas ar kokiu nors uždaru protokolu jos bendrauja, nežinau. Kaip visada, gražiausios merginos buvo užimtos, bet kaip pastebėjau, šiuo protokolu jos vis tiek yra linkusios bendrauti. Tai va, ramiai darau šiuos mokslinius stebėjimus (nors jei „pinginu“ merginas su vaikinais tai rizikuoju gauti į dūdą, bet mokslui reikia aukų) ir staiga kažkokia vos ne trisdešimtmetė ima man dėkoti kad aš šokau su ja. Nė velnio aš nešokau. Čia kaip gauti FIN paketą, kai ryšys nebuvo užmegztas. Hrr… Kaip pastebėjau, „Brodvėjus“ buvo pilnas visokių keistų užsieniečių, ar tai italų ar dar kažko, tik teko stebėt vargšes lietuvaites gana nuobodžiai ramiomis akimis žiūrinčias į vieną tašką su sustingusia šypseną ir kartais palinguojama galva stiliumi „taip, taip, aš dar čia ir tipo dar klausau ką burkuoji“, bei užsieniečius, kažką bandančius joms šnibždėt.

Žodžiu šokau iki kokios 2 val. Tada sutikau ecco ir dar porą pažįstamų, kurie kaip išsireiškė turėjo „men’s night out“. Mokslinius tyrimus teko atidėti į šalį, nors matyt įdirbis jau buvo padarytas, nes jie man sakė jog tam tikra mergina per ne lyg dažnai žvilgčiojo į mane ir matyt kažko iš manęs norėjo. Tai tiek apie tai.
Akys greitai merkėsi, paėmiau taksi ir grįžau namo. Taksistas pasitaikė kalbus vyrukas, pakalbėjom su juo apie kompus (jis man sakė kad serverinėse turėtų būti labai karšta, aš jam įrodinėjau kad ten yra kondicionieriai). Grįžęs dar lovoje pasitikrinau per mobilų savo weblogą, ir kai laikrodis rodė 4:36 nuėjau miegot (turėjau dar minčių visa tai aprašyt iš karto, bet paskui nusprendžiau kad rytas protingesnis už vakarą).

Tai toks vat 21-asis gimtadienis.

Kas svarbiausia šablonų varikliams

Nuskaičiau šiandien PHP forume įdomią diskusiją apie tai kas svarbiausia PHP šablonų varikliuose (ačiū scooox už nuorodą). Labiausiai prieštaringų minčių man sukėlė citata O jei template nera svarbiausia greitis... tai kas tada svarbu? Navarotai? Jei taip – tada tu grybas. Tiesą sakant „navarotai“ yra labai svarbu. Ir turbūt svarbiausia (na, jei greitis nėra visiškai šliaužiantis). Gyvename tokiais laikais kai kompiuterio laikas yra pigus, o programuotojų laikas kainuoja brangiai, tad aš geriau rinkčiausi lėtesnę šablonų sistemą (na, ne tris kart lėtesnę, bet tarkim iki 50% lėtesnę) jei su ja man būtų žymiai lengviau programuoti. Šablonų kodas vis tiek neužima labai daug laiko, tad geriausiu atveju bus sutaupoma keletas dešimčių tūkstantųjų sekundės kiekvienai užklausai. Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo, o centą pridėjus prie cento susidaro milijonai, bet abejoju ar šie palyginimai čia tinka. Na, jei svetainė gauna po 10 užklausų per sekundę, gal tada ir bus pastebėtas šioks toks skirtumas kokį šablonų variklį naudosime, bet kiek yra svetainių, kur užklausos ateina po 10 per sekundę? Juk tai beveik milijonas užklausų per dieną (heh, aš esu laimingas kai gaunu kokį tūkstantį ;)

Tad manau, jog šablonų „benchmarkinimas“ yra per daug sureikšminamas. IMHO aišku ;)

Hakeriai puola VB?

Per security@konf.lt gavau nuorodą į tokią keistą svetainę http://timand.narod.ru/, kurioje rašoma, kad autorius gali laisvai pavogti priėjimą prie www.one.lt bei Vilniaus Banko. Kaip to įrodymas duodami keletas slaptažodžių bei ekrano nuotraukų.

Nežinau, ar tikėt tuo kas ten parašyta. Juolab, kad abejonių kelia labai daug dalykų:

  1. Baisiai laužyta ir prasta anglų kalba. Na, gal tai specialus apsimetinėjimas ir panašiai, bet sunkiai galiu patikėt, kad žmogus, pakankamai metų praleidęs prie kompiuterio nemokėtų normaliai rišliai angliškai rašyt (na blogiausiu atveju galėjo parašyt M3 0Wnz j00)
  2. Šantažas ir pinigų prašymas. Kiek suprantu visi tokius dalykus daro savo malonumui, norėdami tiesiog kažką daugiau sužinoti (arba aš esu per daug prisiskaitęs istorijų apie užsienio hakerius ir tai baisiai skiriasi nuo Lietuvos). O įsilaužę į sistemą arba tyko tyliai, arba praneša apie tai visiem atvirai su full
    disclosure
    .
  3. Keli slaptažodžiai nieko neįrodo. Krūvą bet kokių www.one.lt vartotojų slaptažodžių turbūt labai lengva gauti pasėdėjus kokioj interneto kavinėj ir stebint žmones. Arba tiesiog paklausus jų tokio sukto klausimo kaip „koks jūsų www.one.lt slaptažodis?“. Su Vilniaus Banku aišku sudėtingiau, bet gauti vienos neaiškios bendrovės prisijungimo duomenis irgi nėra neįmanoma.

Žodžiu, kol kas kyla įtarimai, kad ten blefas. Kol nėra viešo skylių aprašymo, nieko apie tai negalima pasakyt. Palauksim ir pamatysim. Jei jo greičiau neišaiškins nei spės ką nors dar papublikuot.

O, ir beje, lyg bandoma pasakyt, kad Vilniaus Banką jis laužo ne šiaip per kokį nors XSS riktą, o per SSL tunelį, kuris matyt kažkaip nesaugiai sukuriamas ar dar kažkokis velnias. Čia įtariu tam jo nuomone reikia gilių FreeBSD, kriptografijos ir Cisco žinių. Kaip ten bebūtų, lieku skeptiškas kol kas.

Warnock dilema, krentantys medžiai ir Šriodingerio katė

Beskaitinėdamas Perlo mailing listus atradau įdomų straipsniuką apie Warnock‘o dilemą. Jos esmė tokia: „Jei kas nors parašo ką nors webloge, mailing liste ar forume, ir niekas neatsako, kokia to priežastis?“. Ar viskas buvo parašyta taip puikiai ir išsamiai, kad nieko nebegalima pridurti (nebent tik „jo, aš irgi taip manau“)? Ar tai ką parašei yra visiška nesamonė, į kurią net neverta kreipti dėmesio?

Ši problema panaši į tą seną kaip pasaulis filosofinę problemą „Ar sklinda garsas, jei medis griūna miške, kur niekas to garso negali išgirsti?“. Pasirodo galima viską modeliuoti kaip kvantinės fiziko problemą su superpozicija – visai neblogas to pavyzdys yra Šriodingerio katė. Neblogi pasiskaitymai prieš miegą :)

Beje, galima sakyt kad ir aš susidūriau su Warnocko dilema. Komentarų šitam kol kas nėra ;)