Skaičių populiarumas

Grįžus iš atostogų kol kas dar sunkoka įeiti į seną darbinį ritmą: elektroninio pašto dėžutės pilnos laiškų, o ant stalo susikaupė neskaitytos spaudos ir žurnalų šūsnys.

Internete aptikau gan įdomų tyrimą apie įvairių skaičių populiarumą svetainėse. Pasirodo, kad apvalūs skaičiai yra žymiai populiaresni nei neapvalūs, o taipogi žymiai didesniu populiarumu išsiskiria skaičiai 212, 486, 911, 1040, 1492, 1776, 68040 ir 90210 – daugiausiai dėl telefono numerių, įžymių metų, kompiuterių architektūros kodų ar pašto indeksų. Svetainėje galima plačiau pasiskaityti apie tyrimą bei peržiūrėti grafinę Javinę visualizaciją.

Seniausias pokštas roko istorijoje

Senuose Wall Street Journal užtikau straipsnį apie jau gerus 20 metus besitęsiantį pokštą roko koncertuose: nesvarbu kas groja, visada atsiranda žiūrovų, kurie reikalauja pagroti dainą „Free Bird“, kurią šiaip jau originaliai atliko Lynyrd Skynyrd gūdžiais 1973 metais.

Viskas prasidėjo turbūt tuo, kad Lynyrd Skynyrd daina Free Bird yra labai mėgstama, o be to ir labai ilga (trunka apie 14 minučių). Vieną dieną įtakingas Čikagos radijo darbuotojas fanams pasiūlė vieno atlikėjo, nesusijusio su Lynyrd Skynyrd, koncerte reikalauti, jog būtų sugrota daina Free Bird. Tai tapo įpročiu, ir jau beveik 20 metų retai koncertai apsieina be tokio reikalavimo. Ir vis dar tokie reikalavimai sukelia šypseną.

Muzikantai į šį reikalavimą reaguoja skirtingai – nuo keiksmų ir vidurinio piršto rodymų (here’s your f***ing free bird!) iki Free Bird parodijų ar pilnos versijos grojimo. Heh, gal kas turit em-pė-trys? :)

Kinijos plėtra Amerikoje

The Economist šią savaitę viena svarbiausių temų pasirinko Kinijos kompanijų invaziją į JAV. Šiomis dienomis Kinijos naftos kompanija CNOOC (China National Offshore Oil Company) pareiškė norą pirkti vidutinio dydžio JAV naftos bendrovę Unocal, už kompanijos akcijas pasiūlydama 18,5 milijardo JAV dolerių, arba visais 2 milijardais dolerių daugiau nei už šią kompaniją siūlė JAV naftos kompanija Chevron. Tai nėra vienintelis Kinijos kompanijų pirkinys: visai neseniai IBM pardavė savo asmeninių kompiuterių verslą Kinijos kompanijai Lenovo, o vieną didžiausių JAV buitinės technikos gamintojų Maytag, kuriai priklauso ir dulkių siurblių prekinis ženklas Hoover ruošiasi perimti Kinijos buitinės technikos gamintoja Haier.

Pagrindinė tokių įsigijimų priežastis yra Kinijos noras sukurti apie 30-50 kompanijų, kurios būtų stambios rinkos žaidėjos pasauliniu mastu. Tam labai padeda valstybės subsidijos ir JAV dolerių perteklius, kuris susikaupęs pas kinus. Valstybinės Kinijos kompanijos kaip CNOOC gali siūlyti nerealias sumas kitų kompanijų įsigijimui, nes joms lengva gauti beprocentes paskolas iš Kinijos vyriausybės. Bet kas iš to? The Economist nuomone, brangiai nupirkusios JAV kompanijas, Kinijos bendrovės patirs nuostolių, kaip kad panašiai teko patirti japonams prieš kokį dvidešimt metų – Kinijos kompanijos negali efektyviai funkcionuoti pasaulio rinkos ekonomikos sąlygomis, nes jos įpratusios, jog jas už rankos laikytų vyriausybė. Dabartiniai įsigijimai irgi gali būti daugiau politiniai (tačiau politiniai ta prasme, kad egzistuoja noras dominuoti pasaulinėje rinkoje, o ne noras daryti politinį spaudimą valstybėms) nei ekonominiai, o kas iš jų išeis ateityje – sunku pasakyti.

Tiesa, tokie Kinijos pirkiniai kelia nerimą JAV politikams, kurie įžvelgia grėsmę JAV saugumui (hmm, primena Lietuvos politikų paranoją Rusijos verslo interesams). Pačios JAV kompanijos yra nemažai investavusios Kinijoje ir JAV tikisi, jog jokių apribojimų JAV verslui Kinijoje neturėtų būti, tad paradoksalu, jog laisvosios ekonomikos šalyje, kuri vadinasi JAV, siekiama apriboti Kinijos verslo vystymąsi, o tuo tarpu planinėje ekonomikoje, kuri vadinasi Kinija, bet kokios užsienio investicijos yra laukiamos, ir joms nesudaromos didelės kliūtys.

Google žemė

Užtikau dar vieną naują Google technologiją, kurią pamatęs tesugebėjau pasakyti „oho!“ – Google Earth. Tai programėlė, kurioje panaudotos visos Google Keyhole technologijos galimybės: naudojantis pele galima naviguoti po visą žemės rutulį, matant bet kurios pasaulio dalies satelitines nuotraukas, o kai kurių iš jų raiška tokia didelė, jog galima pamatyti gatvėse važiuojančias mašinas. Tiesa, su Lietuva ne taip smagu, tačiau raiška vis tiek ganėtinai didelė, jog beveik galima atpažinti atskirus namus.

Beje, įdomu, kad JAV Kapitolijus (JAV senato rūmai, esantys Vašingtone) specialiai pateikiami bloga rezoliucija. Cenzūra?

Internetinis pokeris

Šiandieną Didžiosios Britanijos akcijų rinkoje pasirodė nauja kompanija – PartyGaming, kuri užsiima internetinių lošimų organizavimu, ir kurios pagrindinis pajamų šaltinis yra pokeris. Ši Gibraltare registruota kompanija uždirba tikrai nemažus pinigus: pernai metais ji gavo 602 milijonus JAV dolerių pajamų ir uždirbo 350 milijonus grynojo pelno, o šiemet tikimasi, jog ji uždirbs pusę milijardo dolerių (apie tai rašo BusinessWeek).

Įdomu tai, kad internetinis pokeris tampa kai kurių žmonių vieninteliu darbu ir pragyvenimo šaltiniu, nes pokeris yra gana matematinis žaidimas, kuriame galima nesunkiai laimėti prieš nepatyrusius žaidėjus, kurie mano, jog žaisti (ir laimėti) pokerį yra visai nesunku. Manoma, kad pokeris ypač vilioja moteris, kurios dienos metu gali žaisti azartinius žaidimus, kai tuo tarpu į tikrą kazino joms eiti yra nepatogu. Financial Times mini netgi kompiuterastus, kurie rašo pokerių botus, kurie žaistų internetinį pokerį ir taip uždirbinėtų pinigus. Tiesa, pokerių svetaines administruojančios kompanijos bando su jais visomis išgalėmis kovoti.

Kita įdomi detalė: PartyGaming gauna 87 procentus pajamų iš JAV piliečių, nors JAV internetinis pokeris yra uždraustas. Dėl tokio fakto, bet kurį aukštesnį kompanijos darbuotoją JAV federaliniai pareigūnai gali patupdyti į cypę vos tik jam įkėlus koją į JAV, bet akcijų rinka kol kas tokias rizikas priima lengvai: šiandien PartyGaming kompanija Londono biržoje vertinama beveik 10 milijardų JAV dolerių.

Kokia jūsų didžiausia programavimo klaida?

Andy Lester, vienas iš pasaulinio lygio Perl programuotojų užduoda klausimą „kokia buvo tavo didžiausia su programavimu ar sistemų administravimu susijusi klaida?“ ir svarbiausia, ko ji tavęs išmokė? Nors jau pats nebeužsiimu programavimais ir administravimais, bet vis dar pamenu vieną pamoką, kurią išmokau kažką ne taip pakeitęs serverio konfigūracijoje: po to teko praleisti vos ne pusę nakties atstatinėjant duomenis ir taisant klaidą. Dabar prieš lendant prie serverio ar tvarkant kokį nors seniai matytą kodą visada užduodu sau klausimą, kas bus, jeigu mano pertvarkymai ką nors sugadins – ar turiu atsargines duomenų kopijas, ar sugebėsiu jas greitai ir efektyviai atstatyti ir ar iš viso esu įsitikinęs, jog žinau ką darau. Kartais šias pamokas galima pritaikyti ir ne vien programavime, bet ir kitose gyvenimo srityse :)

Sudoku

Pasirodo, Didžiojoje Britanijoje laikraščių perkamumas pastaraisiais mėnesiais padidėjo, nes britus krečia nauja karštligė: sudoku. Laikraščiai savo kryžiažodžių ir kitokių galvosūkių skiltyse pradėjo spausdinti sudoku galvosūkius.

Galvosūkio esmė yra labai paprasta: jis susideda iš 9×9 skaičių matricos, kuri dar yra padalinta į 3×3 submatricas. Į langelius reikia surašyti skaičius taip, kad kiekvienoje eilutėje, kiekviename stulpelyje ir kiekvienoje submatricoje nebūtų vienodų skaičių. Tam tikri pradiniai skaičiai jau būna surašyti, tad viską reikia atlikti pasitelkus logiką. O kartais tai nebūna labai lengva.

Teigiama, jog tai sparčiausiai populiarėjantis galvosūkis pasaulyje — jis buvo pradėtas spausdinti Britanijoje tik 2004 metų lapkritį. Ir iš tiesų, jis kažkoks „addictive“ ir verčiantis su pieštuku bandyti matricoje dėlioti skaičius.

Nudirbk viską dabar!

Prisiskaičiau labai daug visokių straipsnių apie motyvaciją, apie tai kaip tvarkyti savo laiką, kaip nusistatinėti tikslus, ir svarbiausia, kaip juos įgyvendinti. Peržvelgiau prieš pusmetį nusistatytus tikslus, susijusius su šia svetaine – grauduma. Tik moblogas sutvarkytas, o jau pusė metų praėjo. Na, po visų motyvacinių straipsnių dabar jau vėl esu pasiryžęs viską keisti (tik vat neaišku kiek tas pasiryžimas gyvuos).

Norint užsimotyvuoti, skaityti čia, čia, čia, čia.

Savaitės apžvalga

Visą savaitę kantriai konspektavausi viską, kas man užkliuvo skaitant įvairiausią spaudą, weblogus, svetaines ir šiaip bileką. Pasikūriau čia savo nešiojamajame kompiuteryje Movable Type, kuri man tikrai patiko (ne vien dėl to, kad rašyta Perlu ;), ir tikiuosi, kad toks konspektavimasis taps mano įpročiu, nes jis man naudingas, kai noriu surasti tai, ką kažkur mačiau ar girdėjau prieš kelias savaites.

Taigi, pradedant nuo kompiuterastijų, labai nustebau atradęs, jog žymusis Perlo programuotojas Simon Cozens metė programavimus ir tapo misionieriumi. Pasirodo, mano profesijų viražai iš programerio į finansų analitikus dar nėra labai stebėtini. Taipogi The Economist turi straipnsį apie VoIP ir teigia, jog 2004 metais beveik 15 procentų tarptautinių telefono skambučių buvo atlikta būtent šia technologija. Kitas, bent šiek tiek su kompiuterastija susijęs pastebėjimas (nors reiktų dėti jį prie skyriaus žiniasklaida) – Čekijos dienraštis Prague Monitor savo kasdieninėse santraukose, kurios siunčiamos man elektroniniu paštu, pateikia ir nuorodas į Prahos weblogus.

Kalbant apie weblogus, svarbiausiais įvykis Lietuvos blogosferoje buvo laida per Lietuvos radiją apie interneto dienoraščius, kurioje kalbėjo ir mano mama.

Per daug religinių weblogų neskaitau, bet Petras Dargis man patinka.

Politikoje sunku rasti svarbesnes naujienas už prancūzų ir olandų tartus „ne“ Europos sąjungos konstitucijai. Kažkada, kai buvo nulūžusi ši svetainė, šiek tiek komentavau, kas gali būti ateityje (taip, aš naudojuosi blogas.lt paslaugomis). Savaime suprantama, to pasėkoje euras žymiai susilpnėjo. Financial Times teigia, jog „ne“ gali pasakyti ir Danija su Čekija. Tiesa, pati Europos konstitucija visiems turbūt atrodo tokia sudėtinga, jog net internetas knibžda visokių naivių jos interpretacijų (heh, „price stability“ juk tėra infliacijos kontrolė, o ne kainų reguliavimas).

Kalbant apie tolimesnių valstybių politiką, šio straipsnio dėka mano galvoje prašviesėjo politinė situacija su Gruzija, Armėnija, Turkija ir Azerbaidžanu. Pasirodo, Kalnų Karabacho konfliktas, vykęs tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, buvo remiamas Rusijos ir Turkijos (rusai rėmė armėnus, o turkai azerus). Dabartinis naujas naftotiekis irgi nutiestas aplenkiant Armėniją, su kuria Turkija neturi jokių ryšių, nes palaiko azerus. Šis naftotiekis labai svarbus Azerbaidžanui, kuris gaus daug pajamų iš naftos eksporto ir taipogi šiek tiek pagerins Gruzijos finansinę situaciją. Tik nereikia pamiršti, jog šitame regione savus interesus turi ir Rusija su JAV.

Be to, The Economist rašo apie Angela Merkel, kuri yra Krikščionių demokratų lyderė Vokietijoje, ir kadangi jau Šrioderis nori išankstinių rinkimų, tai ji labai realiai gali tapti naująja Vokietijos vadove. Merkel yra kilusi iš Rytų Vokietijos, ji būtų labiau linkusi bendrauti su JAV ir britais, o mažiau su prancūzais ir rusais. Vienintelis negeras dalykas būtų tas, jog būtų sunku ją įkalbėti į ES priimti Turkiją. Bet sunkiausia jai aišku bus susitvarkyti su pasiligojusia Vokietijos ekonomika. O krikdemai nėra linkę visko spręsti laisvos rinkos principais.

Kalbant apie vadybą, Lucy Kellaway, mano mėgstamiausia FT apžvalgininkė, rašo, jog žmonės mieliau rinktųsi dirbti su linksmais, o ne su protingais bendradarbiais.

BusinessWeek rašo apie tai, kad nesikišant į politiką Rusijoje galima būti visai sėkmingu verslininku, ką rodo Aleksandro Abramovo, kuris sukūrė EvrazHolding, pavyzdys. Jis savo turtus susikrovė pirkdamas užskolintas ir bankrutuojančias plieno lydymo gamyklas Rusijoje, nupirkęs skolas jas kapitalizuodavo ir gamyklas renovuodavo. O svarbiausia, jog Abramovas yra tylus ir nelenda į politiką. Beje, EvrazHolding praėjusią savaitę baigė savo 500 mUSD IPO Londone. Lėšas naudos tolimesnės investicijoms restruktūrizuojant plieno lydymo gamyklas.

Ekonominiuose straipsniuose BusinessWeek tegia, jog per pastaruosius 10 metų labiausiai augo post-komunistinės valstybės (nors visas tas augimas buvo pasiektas nuo labai mažos bazės, tad tokie skaičiavimai nelabai turi prasmės).

Šita pastraipa iš The economist apie JAV nekilnojamo turto rinką mane paskatino susimąstyti:

Thanks to those rising prices, houses are now far more expensive in relation to incomes. Until the late 1990s median house prices were 2.75 times median income. That ratio has risen to 3.4. Arguably, lower mortgage rates justify some of this rise. But even if you look at mortgage payments in relation to household income, many people look stretched.

Hmm… Tai jeigu vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra 1400 Lt (bruto), tai metinis jis bus 16800 Lt, tai išeitų, jog vidutinis namas turėtų kainuoti apie 57 kLTL. Atrodo labai nedaug. Nors kita vertus, provincijoje turbūt butų kainos yra žymiai žymiai mažesnės nei Vilniuje ir Kaune.

Tai maždaug tiek šią savaitę ;)

Kinijos juanis

Šios savaitės Economist‘e radau puikų straipsnį, pagaliau glaustai išdėsčiusį situaciją su Kinijos valiuta juaniu. Apie šią valiutą kalbama labai dažnai, bet niekad taip ir nebuvau susidaręs pilno vaizdo apie tikrąją situaciją, o dabar lyg visos dėlionės detalės susidėliojo į savo vietas.

Kinijos juanis yra jau 10 metų pririštas prie JAV dolerio kursu 8,28 juaniai už dolerį. Manoma, kad šiuo metu šis valiutos kursas yra maždaug 15-40 procentų mažesnis (t.y. juanis yra dirbtinai nuvertintas prieš dolerį), o tai leidžia dar papildomai atpiginti ir taip pigų Kinijos eksportą. Kadangi į Kiniją plūsta milžiniškas pinigų srautas ir didėja Kinijos juanių paklausa, tai siekdama palaikyti juanio kursą stabilų, Kinija perka daug JAV dolerių (tiksliau — JAV doleriais denominuotų JAV obligacijų, o tai kartu gali paaiškinti ir Federalinės Rezervų sistemos galvosūkį, kodėl padidinus bazines palūkanų normas, ilgų obligacijų pajamingumas neišaugo taip ryškiai, kiek galima būtų tikėtis: ilgo laikotarpio obligacijas surijo Kinijos paklausa). Šiuo metu Kinijos JAV dolerių rezervai yra antri pagal didumą pasaulyje, juos lenkia tik Japonija.

Natūralu, kad JAV nepatinka, kad Kinija dirbtinai laiko savo juanį nuvertintą, nes juk tai kenkia JAV eksportuotojams, kuriems sunkiau konkuruoti pasaulio rinkoje (o kartu ir vietinėje JAV rinkoje). Bet vis dažniau pasigirstantys reikalavimai Kinijai, jog ji leistų juaniui laisvai plaukioti gali turėti ir kitokių pasekmių. Visų pirma, sumažėtų JAV obligacijų paklausa, tad padidėtų JAV skolinimosi kaštai. Tai gali atšaldyti ir šiaip paskutiniu metu nervingą dėl aukštų naftos kainų ekonomiką ir sustabdyti būsto paskolų bumą, kuriuo ir gyvena JAV. Be to, didžioji Kinijos užsienio valiutos rezervų laikomi doleriais, tad juanio atrišimas staiga sumažintų jų vertę ir gali sukelti krizę Kinijos bankų sistemoje, kuri ir taip laikosi ant Marytės plauko. Kinijos juanio atrišimo nuo dolerio artimiausiu metu turbūt neverta tikėtis ir todėl, jog iš Kinijos pusės tai gali atrodyti kaip paklusimas JAV valiai. O juk Kinija yra savarankiška ir savimi besididžiuojanti valstybė, kuri negali paklusti užsieniečių, juo labiau Vakarų kapitalistų reikalavimams.

Tiesa, juanio atrišimas turi ir privalumų pačiai Kinijai. Tai leistų Kinijos monetarinei politikai grįžti į „normalias“ vėžes, t.y. siekti kainų stabilumo ir ekonomikos reguliavimo, o ne tik buko valiutos kurso palaikymo. Kinijos ekonomika plečiasi dviženkliais skaičiais — dar tik prieš kelias dienas buvo skelbta, kad pirmojo ketvirčio duomenimis Kinijos pramonės produkcija padidėjo 15 procentų, investicijos apie 25 procentais, o šis augimas pastaruoju metu netgi greitėja. Be to, infliacijos grėsmė visai reali, tad ekonomikos perkaitimas gali būti visai netoli. Kainų nestabilumas Kinijoje gali tapti ir politiniu nestabilumu, o to juk niekas nenori. Tačiau šiuo metu monetarinės politikos įrankiai, sprendžiant šiuos klausimus yra bėjėgiai, nes visos jėgos koncentruojamos tik valiutos kurso palaikymui.

JAV vartotojams pigi Kinijos produkcija irgi yra nebūtinai vienareikšmiai teigiamas dalykas. Šiuo metu JAV vartotojų taupymas yra itin mažas, o žmonės, pripratę prie žemų paskolų palūkanų normų, gali smarkiai nukentėti joms pakilus. Bet net jei ir Kinija leis juaniui sutvirtėti, tai neišspręs JAV einamosios sąskaitos deficito problemos, nors JAV politikai pastaruoju metu iškilus bet kokioms problemoms dėl ekonomikos, pirštais bado į Kiniją: JAV užsienio prekyboje Kinija sudaro tik 10 procentų visų apimčių.