Pasaulio technologijų ekonomikos centras

Šios savaitės BusinessWeek pagrindinė tema yra valstybė, kuri yra pasaulio technologijų ekonomikos centras. Šioje valstybėje pagaminama 70 procentų pasaulio procesorių plokščių, 72 procentai pasaulio nešiojamų kompiuterių, 79 procentai delninių kompiuterių, 83 procentai bevielio tinklo įrangos, 68 procentai LCD monitorių, 33 procentai serverių ir dar daug daug ko. Ši valstybė yra Kinijos kaimynė, o pačios Kinijos teigimu – tiesiog Kinijos teritorija. Ši valstybė yra Taivanas. Nedidelė sala, kurios BVP žmogui rodiklis yra 12 kartų didesnis nei Kinijos, sugebėjo per nepilnus porą dešimtmečių labai sėkmingai įsitvirtinti pasaulinėje informacinių technologijų rinkoje. Taivane veikia didžiulės mikroprocesorių gamyklos, kurios priklauso mažai žinomoms kompanijoms, tačiau kurios gamina produkciją Intel, Apple ir kitoms kompanijoms. Iš esmės didžiosios JAV kompanijos sukuria naujus modelius, o jei jau gaminami ne pačių kompanijų fabrikuose, o „outsource’inami“ į Taivanį. Tiesa, taivaniečiai juokiasi, jog amerikiečių „outsourcing“ suvokimas yra priešingas nei tikrasis: kaip tik Taivanas gamina produktus, ir „outsource’ina“ jų marketingą ir prekių ženklus amerikiečiams.

Taivano įmonės, gaminančios aukštų technologijų produkciją, turi labai daug pranašumų, kol kas netgi prieš tą pačią Kiniją, nors reikalai gali pakrypti ir priešinga kryptimi. Šiuo metu Taivano gamybos kaštai, atlyginimai, yra žymiai mažesni nei JAV, o be to Taivanas turi pranašumų ir lankstume bei mokslo ir tyrimo srityje. JAV atradus naują procesorių technoloiją, Taivano gamyklose ji gali būti įdiegiama labai greitai, nes daug dėmesio skiriama tyrimams ir technologijų atnaujinimui. Taivano gamyklos taipogi yra itin lanksčios ir gali gaminti daugybės produktų partijas vienu metu, tuo tapu Kinijoje šio lankstumo dar daug kur trūksta.

Nepaisant politinio šaltumo (jeigu galima šaltumu pavadinti grasinimus karu) tarp Kinijos ir Taivano, manoma, kad Taivano įmonės Kinijoje yra investavę apie 100 milijardų JAV dolerių. Taivanas turi žinias, kaip pagaminti aukštų technoloijų produktus, o Kinija gali juos gaminti labai pigiais, todėl taivano įmonės nemažai investuoja į gamyklas Kinijoje, nors oficialiai ekonominiai ryšiai tarp šalių nėra labai aktyvūs.

Idėjų perteklius

Seth Godin rašo, jog jeigu nori pagauti savo sėkmę verslo pasaulyje, tereikia išsiaiškinti, kas yra daroma „visada“ ir daryti visiškai priešingai. Štai pavyzdžiui „dantų pasta visada būna tūbelėse“ arba „skambinant viršininkui visada atsiliepia sekretorė“. Kodėl nesugalvojus dantų pastos dėžutėje arba pačiam neatsiliepus į visus skambučius asmeniškai?

Problema tame, kad kaip rašė berods tas pats Seth Godin, idėjų niekada netrūksta, nes sugalvoti idėją yra labai paprasta. Netgi sugalvoti labai gerą idėją yra nesunku. Sunkiausia įdėti krūvą pastangų tą idėją įgyvendinant. Galiu sugalvoti sukurti naują kompaniją, kuri užsiimtų tik internetine bankininkyste, arba privačia greitaja medicinine pagalba, arba tik pardavinėtų dantų pastą dėžutėse, bet bet kuriai iš šių idėjų įgyvendinti reikia milžiniškų pastangų ir daug daug įdėto darbo: rinkos tyrimams, kapitalo paieškai, klientų įtikinimui, darbuotojų samdymui ir dar begalei kitų problemų, kurios iškils idėją įgyvendinant, kol bus galima ramia sąžine pasakyti „aš iš savo idėjos sukūriau verslą“. Idėjos yra pigios. Pastangos joms įgyvendinti brangiai kainuoja.

Wal-Mart vs profsąjungos

The Economist rašo apie tai, koks yra mažmenininkės Wal-Mart požiūris į profesines sąjungas: jeigu tik tokia susikuria, parduotuvė uždaroma. O dar sako, kad VP Market yra evil :)

Time has not tempered Wal-Mart”s hatred of organised labour. On February 9th, the firm said that it would close the first of its stores anywhere in North America to unionise. Officially, the store, at Jonquiere, a town some 400km (250 miles) north-east of Montreal, is shutting for economic reasons. It was “struggling” and had never turned a profit, the company said.

But few Canadians believe this. Wal-Mart refused to release any financial numbers for the store; in its decade in Canada, it has never previously shut down an outlet. The popular interpretation is that Wal-Mart was sending a message – especially to heavily-unionised Quebec – that it will not allow unions across its threshold.

W.Buffet gyvenimo principai

Visai neseniai užtikau vieno sėkmingiausių pasaulio investuotojų Warren Buffett investavimo principų rinkinį, kuris tinka ir šiaip gyvenime:

  • Būk dėkingas
  • Būk patikimas
  • Būk etiškas ir teisingas
  • Investuok į tai, ką supranti
  • Daryk tai, kas tau labai patinka

Labai paprastos taisyklės, kurios sukrovė jam milijardus. Ypač ignoruojama yra pirmoji taisyklė: reiktų man dažniau irgi sakyti „ačiū“. Ačiū, kad lankotės ;)

Miręs Dolskis

Kaip jau turbūt visi seniai žino, frazė „Dolskis mirė“ yra užgrobta Googlėje lietuviškosios blogosferos. Todėl šiandien paėmus į rankas „Kauno dieną“ mano dėmesį patraukė straipsnis apie būtent šią asmenybę, kurios mirtį trimituoja internetiniai dienoraščiai. Pasirodo, jis buvo žydas, kalbėjęs daug kalbų, vieno aktoriaus teatro pradininkas, linksminęs Rusijos publiką, ir tik gyvenimo pabaigoje atvykęs į Kauną, kur pirmasis pradėjo dainuoti lietuviškai, per pusę metų išmokęs mūsų kalbą. Labai gerbtina asmenybė, kurio kapą reikės kada nors prie progos aplankyti, juolab, kad jis nuo mano namų nepilnai per kilometrą. Dėkui blogosferai, kad paskatino mane domėtis Dolskiu ir daugiau apie jį sužinoti ;)

Reklamos naktis

Kaip ir tikėjausi, praleisti naktį kine peržiūrint apie 400 geriausių pasaulio reklamų, buvo puiki idėja. Sunku visgi būtų pasakyti, kas mano nuomone padaro reklamą gerą, nors pagalvojus, kokias visgi reklamas iš vakar nakties prisimenu, galiu išskirti tris svarbiausius bruožus: originalumą (Evian, Peugeot, Levi’s), įtikinamumą (UNICEF ir ypač Greenpeace) ir memetiką (Budweiser whassaaaap?!).

Dar norėčiau kažką labai protingo parašyti apie tai, kad memetika yra labai susijusi su internetu ir laisvesniu idėjų dalinimusi visame pasaulyje, bet akys merkiasi, rankos tiesiasi apkabinti pagalvę, o mintyse skraidžioja jūrų kiaulytės ir rateliu šoka voveriukai. Reiktų dar numigti.

15 milijonų už nuotrauką

Taip būna tik Amerikoje. Vaikštai sau žmogus tarp supermarketo lentynų, ieškai kur kokį pigesnį batoną ar bent jau juodos duonos kampą rasti, ir staiga prie tavęs priėjusi moteriškė pašnibžda, jog tu esi labai panašus į tą vyriškį, kuris švelniai į ją kas rytą žvelgia nuo tirpios kavos skardinės. Tada prisimeni, kad prieš 15 metų kažkada nesėkmingai dalyvavai fotosesijoje, už kurią tau sumokėjo tik tiek, kiek buvo vertas tavo sugaištas laikas — varganus 250 dolerių, o tavo šiltumu ir kavos aromatu dvelkiančia nuotrauka taip niekas ir nepasinaudojo. Ar bent jau sakė, kad nepasinaudojo. Įtaręs klastą, čiumpi keletą advokatų, paduodi kompaniją į teismą, prašai tik 330000 dolerių kompensacijos, bet teismas nusprendžia, kad su tavimi pasielgta tiek šlykščiai, kad priteisia tau 15 milijonų dolerių.

Visa tai yra tikra istorija, kurią perskaičiau vakar dienos Financial Times. Amerika — svajonių šalis.

Informacinių sistemų saugumas ir bendrovės vertė

JAV Merilendo universiteto mokslininkai atrado, jog žinios apie įsilaužimus į kompanijų kompiuterinius tinklus sumažina šių kompanijų akcijų kainą rinkoje maždaug 5 procentais. Mano nuomone, tuo visai nereiktų stebėtis, nes biržoje akcijų kainas neigiamai veikia bet kokios blogos naujienos apie bendroves, nes jos reiškia, jog kompanija ateityje gali tikėtis mažesnio pelno. Gal būt įdomesnė šio tiriamojo dabro išvada yra ta, kad investuotojai (o gal tiksliau būtų galima sakyti „spekuliantai“) išmoko atskirti įsilaužimus, kuriuose nuteka konfidenciali įmonės informacija nuo paprasto virusų protrūkio ar svetainės sudarkymo, ir įmonės akcijų kainos biržoje reaguoja tik tada, kai įsilaužimas yra pakankamai rimtas.

Šaltiniai: Pagrindinis tiriamasis darbas ir WiKIDBlog