Skandinavijos mitas

Iki šiol lyg ir manoma, jog Skandinavijos šalys yra geras pavyzdys, kaip galima vienu metu turėti ir paternalistinę valstybę, besirūpinančią socialine gerove, ir rinkos ekonomiką. Dažniausiai Skandinavijos šalys laikomos vienomis turtingiausių, ir jų pavyzdys lyg ir rodo, jog socializmas gali būti labai naudingas. Bet ne viskas taip gražu, kaip teigia Martin De Vlieghere, Paul Vreymans ir Willy De Witdidžiųjų Skandinavijos ekonomikų efektyvumas tėra mitas:

However, despite Bruegel, distorted academic studies and the European media’s praise, the efficiency of the major Scandinavian economies is a myth. The Swedish and Finnish welfare states have been going through a long period of decline. In the early 1990s they were virtually bankrupt. Between 1990 and 1995 unemployment increased five-fold. The Scandinavian countries have not been able to recover.

Ar šiais laikais būtų išrastas aspirinas?

Derek Lowe rašo:

With all the headlines in recent years about dangerous prescription drug side effects, many people must be wondering what happened to the days of safe, reliable medicines. Where are the new drugs that can get the job done safely? Where are the new aspirin, penicillin, acetaminophen?

As a drug discovery researcher, I can tell you something that might sound crazy: many of these older drugs would have a hard time getting approved today. Some of them would never even have made it to the FDA at all.

Po garsiosios Vioxx istorijos, kai atradus vaisto šalutinių efektų, Merck teko atšaukti šiuos vaistus ir sumokėti milžiniškas kompensacijas, priteistas teismų, gali pasirodyti, jog šiais laikais naujai sukuriami vaistai yra labia nesaugūs ir daugiau kenksmingi nei naudingi. Bet taip tik gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Jeigu šiais laikais būtų atrastas aspirinas, jo nepamatytume vaistinėse, nes jis turi per daug šalutinių efektų, kad jį patvirtintų vaistų tarnybos. Tiesiog vaistų saugumo kartelė šiais laikais yra žymiai aukštesnė. Autorius klausia, kiek dėl labiau reguliuojamos vaistų rinkos itin perspektyvių vaistų, kurie turi nežymius pašalinius poveikius, numarinama dar laboratorijose?

Via Alex Tabarrok, Ted Frank.

Google Base

Dar tik prieš kelias dienas Google pristatė statistikos analizavimo paslaugą Google Analytics, o jau šiandien išleista ir naujas produktas, kuris kažkuo primena wikiGoogle Base. Berods Google tikisi, jog tai taps didžiausia duomenų baze pasaulyje. Washington Post mano, jog šis produktas gali sunaikinti vietinės reikšmės skelbimų svetaines, atimti rinkos dalį iš eBay. Įdomiausia tai, jog su Google Base nebereikės kurti savo svetainių ir paskui laukti, kol Google jas indeksuos – dabar galima duomenis suvesti tiesiai į Google ir dar nurodyti kokiais raktiniais žodžiais tie duomenys turėtų būti pasiekti. Tam naudojama nuorodų žymėjimo sistema (tagging).

Mikriukų ekonomika

Vienas iš paskutinių NBER mokslinių straipsnių teigia tai, ką ir buvo galima įtarti – mikriukų vairuotojai vairuoja žymiai pavojingiau nei kiti viešojo transporto darbuotojai. Straipsnis lygina dvi vairuotojų kategorijas Santjage: vieni vairuotojai gauna stabilų atlyginimą, o kitiems mokama pagal pervežtus keleivius. Tie vairuotojai, kurie gauna atlyginimą pagal pervežtų keleivių skaičių, stengiasi daugiau — paskaičiuota, kad tokių mikriukų keleiviai transporto laukia apie 10 procentų trumpiau, nei tų, kurių vairuotojai gauna stabilų atlyginimą. Taigi, pakeitus vairuotojų paskatas dirbti (jų atlyginimą pririšus prie darbo produktyvumo), gauname žymiai efektyvesnę transporto sistemą.

Bėda tame, kad norėdami gauti kuo daugiau keleivių, labai motyvuoti mikriukų vairuotojai yra pasiryžę pakeliui keletą keleivių ir pervažiuoti, kad tik padidėtų jų atlyginimas. Vairuotojai, kuriems mokama pagal pervežtus keleivius, padaro 67 procentais daugiau avarijų nei vairuotojai, kurių atlyginimas pastovus. Išeitis iš šios situacijos turėtų būti paprasta — jeigu už avarijas vairuotojai būtų atsakingi savomis lėšomis, tai sukurtų paskatas ne vien pervežti daugiau keleivių, bet ir važiuoti saugiau.

Dydžio apgaulės

Įsivaizduokime, jog galime rinktis iš dviejų galimybių: septynių uncijų ledų porcijos, kuri sudėta į penkių uncijų indelį (t.y. ledai „su kaupu“), ir aštuonių uncijų ledų porcijos, kuri sudėta į dešimties uncijų indelį (t.y. atrodo, jog jis nepilnas). Objektyviai svarstant, didesnis indelis yra geresnis, nes jame daugiau ledų, bet Christopher Hsee atliktas tyrimas (su registracija :/ ) teigia, jog dauguma žmonių linkę rinktis pirmąjį variantą, jeigu tik abi porcijos nėra sudėtos viena šalia kitos. Pasirodo, gana sudėtinga objektyviai įvertinti ledų porcijos dydį, todėl renkamasi „pilniau“ atrodanti porcija, nes ji atrodo didesnė. Tyrimo autoriai teigia, jog nors ir turėtų galioti principas „daugiau ledų yra geriau“, bet kupina, nors ir mažesnė porcija, vartotojui suteikia papildomų gerų jausmų, o tuo tarpu nepripildyta porcija sukelia neigiamas emocijas. Per Mahalanobis.

Investicijos į automobilius

Nelabai seniai nusipirkau mašiną (ir vairuotojo teises ne per seniausiai išsilaikiau). Savaime suprantama, mašina ne nauja, ir jos niekaip negalėčiau pavadinti investicine preke, nes iš jos nesitikiu jokios investicijų grąžos — priešingai, ji tik reikalauja papildomų lėšų benzinui, tepalams ir t.t. Kitaip tariant, automobilis tikrai yra vartojimo prekė. Bet taip yra ne visur: pasirodo Afganistane naudotos mašinos yra naudojamos investicijoms. Tokia situacija susiklostė karo metu, kai pirkti žemę ar kitą nekilnojamą turtą tapo pavojinga (nes privačios nuosavybės teisės karo metu būna sunkiai saugomos), o kadangi bankų sistemos Afganistane irgi nelabai yra, tai grynus pinigus žmonės investuoja pirkdami mašinas. Bet verta paminėti, jog nors ir tokių mašinų vertė padidėjo pastaraisiais metais (nes atsirado daugiau norinčių pirkti, o importuoti mašinas karo metu gana sudėtinga), tai yra itin rizikinga investicija: atsiveriant importo rinkai, padidės mašinų pasiūla, o tai sumažins jų kainas. Plačiau: visas AREU rinkos tyrimas.

Laikraščių rinkos mažėjimas

Prisimenu, skaitant apie Warren Buffett, tarp jo valdomų kompanijų buvau pastebėjęs labai nemažai vietinių laikraščių. Ponas Buffett į juos investavo, nes jo nuomone, tai paprastas verslas, kuris gal būt ir neturi didelių augimo galimybių, bet vis tiek yra be galo reikalingas vietinei bendruomenei, nes tai yra pagrindinis vietinių verslų reklamos kanalas. Taigi, vietiniai laikraščiai atitinka Buffett‘o investavimo principus: jie turi nemažą monopolinę galią vietos rinkoje (nes vietinių laikraščių, kurie leidžiami viename mieste, būna nedaug), tai paprastas verslas, užtikrinantis ganėtinai stabilias pajamas, ir dažniausiai tai pigus verslas, nes laikraščių leidyba nėra ta „seksuali“ ekonomikos šaka, kuri šiame interneto amžiuje sukeltų didelį investuotojų susidomėjimą.

O štai šiandien akis patraukė straipsnis apie tai, jog JAV laikraščių tiražai per pusmetį sumažėjo 2,6 procento. Visgi interneto skvarba ir populiarumas daro savo įtaką. Bet netgi investuojant į augimo nerodančią šaką galima uždirbti.

Kitoks Che Guevara

Niekada nieko nesu skaitęs apie Lotynų Amerikos revoliucijas ir jų vadus, tad nieko iki šiol nežinojau ir apie Che Guevara, kurio veidas dažnai puošia visokiausius marškinėlius ir sienas grafiti pavidalu. Vienas straipsnis šiek tiek davė man žinių apie šį revoliucionierių ir kartu privertė su straipsnio autoriais stebėtis, kodėl jo kultas šiuolaikinėje kapitalistinėje visuomenėje toks madingas.