Forwardų kainą galima apskaičiuoti pagal formulę:

Forvardo kaina = dabartinis kursas + palūkanų skirtumas

Ši formulė reiškia, jog Euro/lito keitimo kursas po 6 mėnesių turėtų būti tie patys 3,4528 plius palūkanų skirtumas tarp litinių (VILIBOR) ir eurinių (EURIBOR) palūkanų: mat jei turiu litus, tai uždirbu daugiau kam nors juos paskolinęs, nei jei turėčiau eurus, o šis skirtumas forvardo kurse turėtų būti kompensuojamas, kad nebūtų arbitražo galimybių.

Išsitraukus forvardų kainas bei EURIBOR istoriją iš Bloombergo, galima paskaičiuoti teorinį 6 mėnesių VILIBOR. Lyginant su tikruoju VILIBOR, gavau tokį grafiką:

VILIBOR vs teorinis VILIBOR

Iš tiesų, VILIBOR, skaičiuotas iš forvardų (raudona kreivė, implied VILIBOR), labai artimai atkartoja tikrąjį VILIBOR. Tad gal tas VILIBOR ir nėra toks „fiktyvus“, kaip kad bandoma teigti.

Atnaujinimas: Šališkas stebėtojas iš dienoraščio nematomaranka.lt pastebėjo klaidą: paveikslėlyje buvo sumaišyti VILIBOR ir implied VILIBOR kreivių pavadinimai. Apgailestauju dėl tokio žioplo neapsižiūrėjimo. Esminių išvadų tai nekeičia – VILIBOR iš esmės atkartoja iš forvardų išvedamas palūkanų normas.

Ypač man buvo įdomu paskaityti apie itin spartaus kompanijos NetApp augimo laikus: keletą metų iš eilės padvigubėjančią kompaniją nelengva suvaldyti. Neišvengiamai didėjant kompanijos darbuotojų skaičiui, ji nebegali išlikti tokia pat neformali, joje turi atsirasti procedūros, ją valdyti turi pradėti kiti žmonės, kurie turi didelių kompanijų valdymo sugebėjimų. Bet tuo pačiu reikia vadovautis sveiku protu ir stengtis išlaikyti kompanijos darbuotojų motyvaciją, kas gali būti nelengva.

Kompanijai augant, turi augti ir jos vertybės. Autorius pasakoja istoriją, kaip kompanijos gyvavimo pradžioje (tuo metu dirbo gal 20 darbuotojų) vienas inžinierius netyčia vėlai pasilikęs darbe sulaukė kliento skambučio, apie tai, jog klientui iškilo problema. Tuomet šis inžinierius pats nuėjo į gamybos cechą, paėmė nuo konvejerio serverį ir nuvežė jį pas klientą į kitą miestą, kur naktį jam viską sukonfigūravo ir iki ryto išsprendė problemą. Savaime suprantama, tokiu darbuotoju galima didžiuotis – tai net nebuvo jo darbas. Bet tokie herojai visiškai nereikalingi kai kompanijoje dirba 5 tūkstančių žmonių – tikrai niekas nenori kad koks nors inžinierius po darbo savo iniciatyva brautųsi į gamybos skyrių. Kai kompanija subręsta, jos elgesys keičiasi.

Knygoje Hitz rašo ir apie tai, kaip vadovauti žmonėms, juos rinktis ir juos motyvuoti, kas yra kompanijos vertybės (tai toks sąrašas dalykų, kuriuos priminęs bet kuris kompanijos darbuotojas gali realiai užginčyti bet kokį vadovo sprendimą: „taip daryti negalime, nes tai prieštarauja mūsų vertybėms“ – ir daugiau jokių diskusijų), kaip bendrauti su inžinieriais ir ko iš tiesų reikia klientams (dažniausiai, kad išspręstum jų problemą, o ne kokios nors konkrečios technologijos – pats pamenu, jog būdamas programuotoju dažnai įkrisdavau į šią mąstymo duobę).

Rekomenduotina perskaityti.

• Svetainių
  permaišos (remixai) – pritaikykite vienos svetainės
  turinį kitos svetainės dizainui ir rezutatai gali būti gana juokingi
  ;-)
• Nokia
  žada Perl savo mobiliuose telefonuose – gal reikės pasikeisti
  savo Ericssoną…
• FavIcon online
  generatorius
• href="http://www.petebevin.com/archives/001094.html#001094">Juokingi
  Apple C kompiliatoriaus įspėjimai
• 9-asis www čempionatas –
  taip, esu prikišęs nagus
• urbandictionary
  – neblogas online žodynas, šiek tiek panašus į href="http://everything2.com">everything2.com.

Dažniausiai Perle Paskalio įrašas arba C struktūra, arba C+ klasė yra
saugoma anoniminio asociatyvaus masyvo (hešo) pavidalu. Taip
saugoti yra patogu, nes heše galima saugoti neribotą kiekį
elementų, kuriuos galima pasiekti per unikalų hešo raktą.

Jeigu tik norite kažko panašaus į C struktūrą, tai galima daryti
taip:

$irasas = {
    vardas   => "Petras",
    amzius   => 21,
    kolegos  => [ "Juozas", "Nikolajus", "Vaidas"],
};

Jeigu norite lengviau perskaitomo kodo, galite hešo raktus
rašyti didžiosiomis raidėmis:

$irasas = {
    VARDAS   => "Petras",
    AMZIUS   => 21,
    KOLEGOS  => [ "Juozas", "Nikolajus", "Vaidas"],
};

Norėdami prieiti prie vardo „Petras“ galite rašyti
$irasas->{VARDAS}, o norėdami gauti kolegų masyvą galite
rašyti @{ $irasas->{KOLEGOS} }.

Labai panaši idėja yra naudojama ir objektams, tik nereikėtų prieiti
prie objekto sudėtinių dalių prieiti tiesiogiai – tam dažniausiai
yra naudojamos specialiai tam parašytos funkcijos. Galima sakyti kad
objektas turėtų būti tiesiog daiktas, prie kurio duomenų reiktų prieiti
tik per specialias jo funkcijas.

Klasės sąsaja

Tarkim, kad turim klasę Asmuo. Štai kaip būtų galima ja
naudotis:

    use Asmuo;

    $jo = Asmuo->naujas();
    $jo->vardas("Petras");
    $jo->amzius(21);
    $jo->kolegos( "Juozas", "Nikolajus", "Vaidas" );

    push @Visi_asmenys, $jo;  # išsaugom objektą vėlesniam naudojimui

    printf "%s turi %d metus.\n", $jo->vardas, $jo->amzius;
    print "Jo kolegos yra: ", join(", ", $jo->kolegos), "\n";

    printf "Paskutinis asmuo yra %s\n", $Visi_asmenys[-1]->vardas;

Kaip matote, klasės Asmuo vartotojas nežino (ir neturi
žinoti) kaip yra saugomi duomenys klasėje Asmuo. Visus
duomenis vartotojas pasiekia tik per metodus (t.y. funkcijas, kurios
priklauso klasei)

Konstruktoriai ir objekto metodai

Tačiau kažkas turi žinoti, kaip duomenys saugomi klasėje, ir
tas kažkas yra pati klasė. Klasė aprašo metodus, kuriais
naudojanti galima prieiti prie prie objekto duomenų. Štai kaip galima
aprašyti klasę Asmuo naudojantis standartiniu duomenų
saugojimo hešo nuorodoje būdu. Aprašysime klasės metoda
naujas(), kuris bus objekto konstruktorius, bei tris
objekto metodus vardas(), amzius() ir
kolegos() per kuriuos bus galima prieiti prie objekte
saugomų duomenų.

    package Asmuo;
    use strict;

    ####################################################
    ## objekto konstruktorius (supaprastinta versija) ##
    ####################################################
    sub naujas {
        my $mano  = {};
        $mano->{VARDAS}   = undef;
        $mano->{AMZIUS}    = undef;
        $mano->{KOLEGOS}  = [];
        bless($mano);           # bet zr. zemiau
        return $mano;
    }

    ##############################################
    ## metodai objektu duomenis pasiekti        ##
    ##                                          ##
    ## Metodai nustato reikšmę, jei perduodamas ##
    ## argumentas, ir tik grąžina reikšmę jei   ##
    ## argumentai neperduodami                  ##
    ##############################################

    sub vardas {
        my $mano = shift;
        if (@_) { $mano->{VARDAS} = shift }
        return $mano->{VARDAS};
    }

    sub amzius {
        my $mano = shift;
        if (@_) { $mano->{AMZIUS} = shift }
        return $mano->{AMZIUS};
    }

    sub kolegos {
        my $mano = shift;
        if (@_) { @{ $mano->{KOLEGOS} } = @_ }
        return @{ $mano->{KOLEGOS} };
    }

    1;  # Tam kad 'use' arba 'require' nesikeiktų

Sukūrėme tris metodus, per kuriuos galima prieiti prie objekto duomenų:
vardas(), amzius() ir kolegos().
Jie labai panašūs. Jei nustato reikšmę jeigu iškviečiami su argumentu,
ir grąžina reikšmę jeigu iškviečiami be argumentų.

<img
src="view-source:file:///C:/WINNT/system32/shell32.dll">

Ir jei jūsų Windows sėdi kataloge C:WINNT, greit pajausite kaip
Notepad pradeda prakaituoti stengdamasis parodyti bylą
shell32.dll. O juk galima įdėti ir kelias tokia nuorodas ir
staiga swape gali atsirasti kokia pora gigabaitų duomenų. Įdomu
dar ir tai, kad tokių dalykų nepagauna jokios Popup blokavimo
programos. Tiesiog tai vienas iš Internet Explorer featurų. :-) (Plačiau
– href="http://computerbytesman.com/security/notepadpopups.htm">http://computerbytesman.com/security/notepadpopups.htm)

Šiandien pietaudamas nubluejackinau antrą žmogų. Vėlgi Nokijos
turėtojas, tačiau šį kartą ne jaunutė mergina, o gana pagyvenęs
kostiumuotas verslininkas. Labai buvo įdomi jo reakcija: viską jis
priėmė labai natūraliai (na, aš jam tik pasiunčiau „you have been
bluejacked“) ir ramiai. Parodė savo partneriui savo telefoną ir
pasakė „tos reklamos visur jau lenda“. Matyt žmogus nulipęs
nuo Internet Explorerio su šokinėjančiais langais.