Lietuvos miestų gatvės

Miestų žemėlapiai mane traukia kaip blizgučiai šarkas: nuo pat mažų dienų mėgau ištisas valandas juos tyrinėti vedžiodamas pirštais autobusų maršrutus, šnabždėdamas sau gatvių pavadinimus ir įsivaizduodamas miesto gyvenimą pagrindinėse sankryžose. Tad Rūtai užrodžius naują Pitono modulį OSMnx, kuris leidžia iš openstreetmaps duomenų nupiešti labai estetišką Allan Jacob knygos „Great Streets“ stiliaus žemėlapį negalėjau susilaikyti jo neišbandęs. To rezultatas: visų Lietuvos miestų centrinės kvadratinės mylios žemėlapiai.

Tokiuose žemėlapiuose dažniausiai į akį krenta kvartalų simetrija ir tvarka, o Lietuvoje to beveik neįmanoma rasti. Lietuvoje nedaug miestų, kuriame stipriai būtų padirbėjusi miesto planuotojo liniuotė: neskaitant įvairausių sodų ir garažų bendrijų itin tvarkingą smulkų gatvių tinklelį galima rasti Klaipėdos senamiestyje, ir tik Palanga, Šalčininkai ar Tauragė išlaiko daugiau mažiau kvadratinių kvartalų tinklą. Stebėtis nereikėtų: miesteliai kūrėsi gana seniai ir ne tuščiose vietose, dar prieš bandant natūralų procesą suvaldyti miesto architektams.

Tauragė išplanavimu panaši į Amerikos miestus

Itin įdomus naujai projektuotų miestų gatvių tinklas: Elektrėnai atrodo lyg įsprausti į vienos gatvės žiedą. Tokį patį dirbtinio suspaudimo įspūdį daro ir Ventos žemėlapis – vienoje kelio pusėje senoji individualių namų Venta, o kitoje – daugiaaukščių rajonas.

Senoji Venta vienoje kelio pusėje labai skiriasi nuo naujosios Ventos kitoje

Vienas svarbiausių faktorių, nulemiančių gatvių tinklą yra vandens telkiniai ir upės: jos skiria miesto dalis, arba atvirkščiai – įspraudžia į rėmus (pvz. Trakai). Nors kartais tokią funkciją atlieka geležinkelis – Varėna lyg nurėžta bėgių linijos.

Įsprausti tarp ežerų Trakai

Visgi man gražiausias Lietuvos miestų gatvių tinklas yra Zarasuose. Reikės kada apsilankyti.

Zarasų gatvių planas

Čia yra dar bent šimtas kitų žemėlapių. Tereikia pasirinkti miestą.


Kaip skiriasi partijos pagal Manoseimas.lt duomenis

Prieš kelias dienas pasirodė manoseimas.lt svetainė, kurioje, atsakius į 12 klausimų, galima pasilyginti, kuri partija buvo arčiausiai jūsų nuomonės. Buvo įdomu paanalizuoti, kurios partijos yra panašiausios ir kiek jos skiriasi. Liberalai ryškiai kitokia opozicinė partija, bet išties, jiems artimiausi socialdemokratai, o ne konservatoriai.

Koreliacijos tarp partijų

Manoseimas.lt pateikia duomenis apie partijų balsavimus dvylika klausimų. Sudėjus visus duomenis į vieną CSV (kurį galima rasti http://petras.kudaras.lt/notebooks/manoseimas.csv) galima paskaičiuoti koreliacijas tarp partijų balsavimo:

data = read.csv2('/Users/petras/dev/manoseimas.csv', sep=',', header=T, row.names=1)
data = data/100
t(data[1:7,])
##                           TT   DP LSDP   AW LRLS   MG TSLK
## Šauktiniai              0.92 0.89 0.96 0.72 0.95 0.79 0.91
## Meras                   0.82 0.94 0.89 0.85 0.31 0.89 0.55
## Internetinis_balsavimas 0.49 0.80 0.91 0.11 1.00 0.74 0.22
## Darbo_kodeksas          0.91 0.79 0.98 0.15 0.95 0.41 0.42
## Švietimas               0.91 0.92 0.86 0.60 0.29 0.63 0.42
## Vaiko_teisės            0.74 0.78 0.91 0.44 0.76 0.40 0.34
## Alkoholis               0.59 0.53 0.55 0.68 0.44 0.75 0.82
## Pensijos                0.79 0.85 0.89 0.25 0.88 0.24 0.30
## Pabėgėliai              0.96 0.91 0.97 0.89 0.59 0.84 0.84
## Dviguba_pilietybė       0.94 0.90 0.94 0.83 0.91 0.81 0.64
## Asmenvardžiai           0.81 0.61 0.69 0.83 0.51 0.29 0.15
## Privati_informacija     0.76 0.76 0.81 0.59 0.75 0.63 0.74
kable(round(cor(t(data[1:7,])), 2))
TT DP LSDP AW LRLS MG TSLK
TT 1.00 0.57 0.50 0.45 -0.08 0.04 0.30
DP 0.57 1.00 0.85 0.07 0.10 0.36 0.13
LSDP 0.50 0.85 1.00 -0.23 0.51 0.12 0.00
AW 0.45 0.07 -0.23 1.00 -0.57 0.48 0.52
LRLS -0.08 0.10 0.51 -0.57 1.00 -0.19 -0.06
MG 0.04 0.36 0.12 0.48 -0.19 1.00 0.68
TSLK 0.30 0.13 0.00 0.52 -0.06 0.68 1.00

Mano paties rezultatai manoseimas.lt svetainėje mane nustebino, nes, pasirodo, mane geriausiai atstovauja Tvarkos ir Teisingumo partija. Iš tiesų, jų koreliacija su mano nuomone yra tampriausia.

kable(round(cor(t(data)), 2))
TT DP LSDP AW LRLS MG TSLK PETRAS
TT 1.00 0.57 0.50 0.45 -0.08 0.04 0.30 0.61
DP 0.57 1.00 0.85 0.07 0.10 0.36 0.13 0.12
LSDP 0.50 0.85 1.00 -0.23 0.51 0.12 0.00 0.07
AW 0.45 0.07 -0.23 1.00 -0.57 0.48 0.52 0.41
LRLS -0.08 0.10 0.51 -0.57 1.00 -0.19 -0.06 -0.01
MG 0.04 0.36 0.12 0.48 -0.19 1.00 0.68 -0.24
TSLK 0.30 0.13 0.00 0.52 -0.06 0.68 1.00 -0.07
PETRAS 0.61 0.12 0.07 0.41 -0.01 -0.24 -0.07 1.00

Pagrindinių komponenčių analizė

Nenuostabu, jog Facebooke daugelis save laikančių liberalais pamatė, jog jiems geriausiai atstovauja LSDP: liberalų koreliacija su šia partija tikrai geriausia. Bet matyt koreliacijos nėra viskas. Gal galima nupiešti partijų pozicijas vienoje koordinačių erdvėje? Tam galima panaudoti pagrindinių komponenčių analizę (principal component analysis) ir išskirti tiesiškai nepriklausomas komponentes. Tada galima pabandyti pavaizduoti partijas viename dvidimensiniame grafike.

  ggbiplot(prcomp(data[1:7,]/100, center=T), scale=0, 
           labels=rownames(data[1:7,]), var.axes=F)

Nieko keisto, kad koalicijos partnerės LSDP, TT ir DP balsuoja labai panašiai - jos ir glaudžiasi viename grafiko kampe. Tuo tarpu LRLS yra labai skirtinga opozicinė partija, ji patenka visai į kitą kampą nuo TSLK ar kitų opozicinių partijų. Kita vertus, nors LRLS ir geriausiai koreliuoja su LSDP, ji tolokai nuo jos nutolusi. Lygiai kaip ir nuo TSLK.

Tai į ką aš panašus?

Padariau interaktyvų grafiką: pastumdžius atsakymus, galima pastebėti, kaip artėjama ar tolėjama nuo vienos ar kitos partijos. Labiausiai nuo liberalų skiriuosi tuo, kad esu prieš internetinį balsavimą. Būtent šitas klausimas geriausiai atspindi radikalų skirtumą ašyje tarp lenkų AW ir LRLS ir labai stipriai mane atitolina nuo liberalų. Žaistis bus žymiai patogiau, jei atsidarysite šią nuorodą naujame lange: https://petras.shinyapps.io/manoseimas/

Lietuvos toponimų žemėlapis

Prieš keletą dienų užtikęs smagią Vokietijos miestų priesagų vizualizaciją, užsinorėjau ką nors panašaus papaišyti ir su Lietuvos duomenimis. Juolab, kad tai galimybė pažaisti su vis naujais ir dar nepažintais įrankiais bei programomis: ne vien ką nors įdomaus išpeši iš duomenų, bet ir išmoksti ką nors naujo. Duomenis ėmiau iš geonames, analizei ir piešimui naudojau QGIS, MMQGIS bei Mapbox.

-aičiai yra visiškai žemaitiška priesaga
-aičiai yra visiškai žemaitiška priesaga

Įdomiausios priesagos pasirodė -aičiai ir -onys: pirmieji ryškiai dominuoja Žemaitijoje, o antrųjų pas žemaičius beveik nerasi. -ininkai lyg ir Dzūkijos bei Panemunės mada. -upiai žymiai populiaresni nei -ežeriai, kurių net ežeringiausiuose kraštuose retai sutiksi. Visi žemėlapiai ir priesagos šiame puslapyje.

-onių Žemaitijoje nerasi
-onių Žemaitijoje beveik nerasi

Siekiant išsaugoti verslą drąsių inovacijų nenusimato

Nežinau, kas yra iki galo teisus VP grupės konflikte, juolab, kad labai retai viskas būna tik juoda ar balta (todėl manau, kad Mindaugo požiūris yra pernelyg paprastas). Neturiu pakankamai žinių nuspręsti, kas teisinga, ir kas – ne, ar mokesčių buvo vengiama, ar jie buvo tik optimizuojami. Bus dar daug svarstymų, tyrimų, aiškinimų, paaiškinimų ir išaiškinimų, įvairiaspalvių knygų, teismų procesų, prašymų, atsiprašymų, dienraščių vedamųjų, interneto komentarų, sugižusio pykčio, beribės gausybės sakinių, paragrafų, dokumentų, kalbų ir apkalbų. Džiaugsis teisininkai, mokesčių patarėjai ir viešųjų ryšių specialistai.

Visas tas erzelis man priminė kažkada seniai seniai, prieš gerus ketvertą metų, užtiktą klausimą: ar mūsų visuomenėje ne per daug apskaitininkų ir auditorių? Kokia jų sukuriama vertė? Juk ekonomine prasme jie patys vargu ar ką sukuria – auditoriai tik priverčia kitus būti sąžiningesniais, o apskaitininkai turėtų padėti teisingai susimokėti mokesčius (na taip, ataskaitos reikalingos ir vadovams, kad jie galėtų priimti teisingus verslo sprendimus). O kaip su mokesčių patarėjais? Gaila, bet verslui užaugus iki tam tikro dydžio, mokesčių planavimas bei struktūros optimizavimas neretai pradeda tapti svarbiausiu vadovų bei akcininkų rūpesčiu. Verslo išsaugojimas ir reorganizavimas suvalgo didelę dalį laiko ir resursų, nebelieka kada galvoti apie naujų drąsių idėjų įgyvendinimą bei dar vieno milijardo uždirbimą: košės, petvarkų bei maišaties ir taip gana. Net akademiniai tyrimai rodo, kad kompanijos, kurios daro daug struktūros pakeitimų, jungimų, atskyrimų ir pertvarkymų grupės viduje inovacijomis nepasižymi – struktūros optimizavimo reikalai užgožia kūrybiškumą, tad rinką aplenkti galima nebent šviežias idėjas susipirkus išorėje. Naujo Uber ar Teslos sunku tikėtis ten, kur visiems ir taip pakanka kitų galvos skausmų.

Nors gal problema dar gilesnė ir kaltas konservatyvus lietuviškas požiūris į verslą: tik nedaugelis turi noro pakeisti pasaulį, svarbesniu išlieka siekis išsaugoti savo susikurtą gerovę. Tiesiog visa verslo aplinka ganėtinai dinamiška, gilias krizes keičia staigūs pakilimai, (ne)tikėti embargai, mokesčių reformos bei burbulai – rizikos ir taip per akis, tad stabilumas turi būti vertybė. Visa tai logiška ir pateisinama, gal tik norėtųsi, kad vertę kurtų drąsūs inovatoriai, o ne mokesčių patarėjai (ir aš pats labiau, deja, prie pastarųjų).