CSS tekstų dydžiai

pbg
rašant apie šriftų dydžius
EnC pamanė
jog CSS nurodomi šriftų dydžiai yra blogai
, nes juos naudojant
neveikia šrifto sumažinimo ar padidinimo galimybės naršyklėse. Tai ne
visai tiesa. Štai pavyzdys:

<style>
p.pixeliais  { font-size: 14px; }
p.emais      { font-size: 1em;  }
p.procentais { font-size: 100%; }
p.taskais    { font-size: 14pt; }
</style>
<p class="pixeliais">Čia nurodyta pikseliais</p>
<p class="emais">Čia nurodyta emais</p>
<p class="procentais">Čia nurodyta procentais</p>
<p class="taskais">Čia nurodyta taškais</p>

Mozilla didina šriftus visais šiais atvejais (View->Text
Zoom
), tuo tarpu IE pikseliais ir taškais nurodytus šriftų
dydžius palieka nepakeistus (View->Text Size). Nežinau
kaip tiksliai turėtų būti teisinga (t.y. ar turėtų didinti šriftų
dydžius jei jie nurodyti pikseliais), bet jau senokai būtent dėl šitos
savybės stengiuosi nenaudoti px ir pt, o
stengtis viską nurodyti procentais arba em‘ais.

<FIELDSET>

Bevaikščiodamas kažkurioje svetainėje aptikau įdomų
rėmelį aplink tekstą
. Iš pradžių pagalvojau kad čia su CSS padaryta (na, tekstui uždėt
galima position: relative; top: -20px;, truputį pažaist su
z-index ir nustatyt background-color: white
su padidintomis paraštėmis), bet pasirodo kad naudojamos
<FIELDSET> ir <LEGEND> žymės.
Kažkaip nemaniau kad jos priklauso W3C standartams , bet klydau
– jos yra HTML4.0 standarto dalis
. Kasdien vis ką nors naujo
sužinai :)

Kibiras nuorodų (3)

Aš vis dr gyvas. Nors beveik palaidotas po darbais, universitetais,
mokslais ir šiaip visokia veikla. Čia jau matau sunerimot, kad merginą
būsiu susiradęs ;) Tai va, nė velnio, štai jumi krūva nuorodų:

Mozillos raktiniai žodžiai

Vakar kilo man nenumaldomas noras pasidaryti taip, kad Mozilloje būtų
galima ieškoti ne tik per Google, bet ir
per CPAN, nes labai dažnai tenka
ten eiti ir įvedinėti paieškos žodžius rankomis. Sprendimą radau, ir jis
labai paprastas ir puikus. Einam į Bookmarks->Manage
Bookmarks
, darom New Bookmark, į Name
įrašom CPAN, o į Location
http://search.cpan.org/search?query=%s&mode=all.
Spaudžiam OK, dabar susirandam kur atsirado tas mūsų naujai
sukurtas bookmarkas, spaudžiam ant jo dešiniu pelės klavišu,
išsirenkam Properties ir lauke Keyword įrašom
cpan. Paspaudę OK viską uždarom ir adreso
laukelyje galim dabar parašyt cpan ACME::Pony ir Mozilla
turėtų automagiškai ieškoti ACME::Pony modulio CPAN
svetainėje.

lwpcook vertimas

lwpcook – libwww-perl bibliotekos receptai

Šiame dokumentacijos skyriuje galima rasti tipinius
libwww-perl naudojimo pavyzdžius. Išsamesnės informacijos

ieškokite individualių modulių dokumentacijose.

Visi šie pavyzdžiai yra pilnos programos.

GET

Naudojantis šia biblioteka labai lengva parsiųsti dokumentus iš
tinklo. LWP::Simple modulis turi funkciją

get(), kuri grąžina URL turinį:

use LWP::Simple;
$doc = get 'http://www.linpro.no/lwp/';

Arba tiesiai iš konsolės viena Perlo eilute:

perl -MLWP::Simple -e 'getprint "http://www.linpro.no/lwp/";'

O štai taip galima parsisiųsti naujausią Perl versiją:

perl -MLWP::Simple -e '
   getstore "ftp://ftp.sunet.se/pub/lang/perl/CPAN/src/latest.tar.gz",
            "perl.tar.gz";'

Be to galbūt jums norėsis sužinoti kur yra artimiausiais CPAN
veidrodis:

perl -MLWP::Simple -e 'getprint 
"http://www.perl.com/perl/CPAN/CPAN.html";'

Užteks šitų paprastų pavyzdžių! LWP objektinė sąsaja leidžia
kontroliuoti visą bendravimo su nutolusiu serveriu procesą.

Naudojantis šia sąsaja galite pilnai kontroliuoti headerius bei
nurodyti ką daryti su gautais duomenimis.

use LWP::UserAgent;
$ua = LWP::UserAgent->new;
$ua->agent("$0/0.1 " . $ua->agent);
# $ua->agent("Mozilla/8.0") # arba apsimetam, kad mes labai pažengusi 
naršyklė

$req = HTTP::Request->new(GET => 'http://www.linpro.no/lwp');
$req->header('Accept' => 'text/html');

# siunčiame užklausą
$res = $ua->request($req);

# patikriname ką gavome
if ($res->is_success) {
   print $res->content;
} else {
   print "Klaida: " . $res->status_line . "\n";
}

HEAD

Jei tik norite pažiūrėti ar dokumentas egzistuoja (t.y. ar geras URL)
pabandykite štai tokį kodą:

use LWP::Simple;

if (head($url)) {
   # ok, dokumentas egzistuoja
}

Iš tikrųjų head() funkcija grąžina sąrašą
meta-informacijos apie apie dokumentą. Pirmos trys šio sąrašo

reikšmės yra dokumento tipas, jo dydis ir amžius.

Norint turėti daugiau kontrolės bei pasiekti visus headerius
reikia naudoti objektinę sąsają, kuri buvo jau

aprašyta šiek tiek aukščiau GET metodui. Tiesiog visur
pakeiskite GET į POST.

POST

Procudūrinės sąsajos duomenų siuntimui POST metodu į www serverį
nėra. Tam reikai naudoti objektinę sąsają. Dažniausiai

pasitaikanti POST operacija yra WWW formos užpildymas:

use LWP::UserAgent;
$ua = LWP::UserAgent->new;

my $req = HTTP::Request->new(POST => 
'http://www.perl.com/cgi-bin/BugGlimpse');
$req->content_type('application/x-www-form-urlencoded');
$req->content('match=www&errors=0');

my $res = $ua->request($req);
print $res->as_string;

Tinginiai dažniausiai naudoja HTTP::Request::Common
modulį, kuris teisingai, su visomis išvengties sekomis,

suformuoja POST užklausos duomenis bei nustato reikiamą
content_type:

use HTTP::Request::Common qw(POST);
use LWP::UserAgent;
$ua = LWP::UserAgent->new;
my $req = POST 'http://www.perl.com/cgi-bin/BugGlimpse',
               [ search => 'www', errors => 0 ];
print $ua->request($req)->as_string;

Su libwww-perl biblioteka ateinanti POST programa irgi
gali būti naudojama duomenims siųsti POST

protokolu.

Proksiai

Proksiai kai kur naudojami dėl ugniasienių arba
kešavimo sumetimų. kartu naudojantis proksiais

galima pasiekti duomenis per libwww-perl nepalaikomus (arba prastai
palaikomus ;-) protokolus.

Prieš siunčiant užklausas jums reikia nurodyti proksių
nuostatas:

use LWP::UserAgent;
$ua = LWP::UserAgent->new;
$ua->env_proxy; # proxy nuostatos iš aplinkos kintamųjų
# arba
$ua->proxy(ftp  => 'http://proxy.myorg.com');
$ua->proxy(wais => 'http://proxy.myorg.com');
$ua->no_proxy(qw(no se fi));

my $req = HTTP::Request->new(GET => 'wais://xxx.com/');
print $ua->request($req)->as_string;

LWP::Simple modulis automatiškai išsikviečia ir
env_proxy(). Programos kurios jau naudoja

$ua->env_proxy() metodą dažniausiai nenaudos
$ua->proxy() ir $ua->no_proxy()

metodų.

kai kurie proksiai reikalauja, kad naudotumėte prisijungimo
vardą ir slaptažodį. Nesunku pridėti reikiamą

headerį rašant šitaip:

use LWP::UserAgent;

$ua = LWP::UserAgent->new;
$ua->proxy(['http', 'ftp'] => 
'http://username:password@proxy.myorg.com');

$req = HTTP::Request->new('GET',"http://www.perl.com";);

$res = $ua->request($req);
print $res->content if $res->is_success;

Pakeiskite proxy.myorg.com, username ir
password kuo nors tinkančiu jums.

Apsaugotų dokumentų pasiekimas

Dokumentai apsaugoti paprasta autorizacija gali būti pasiekiami taip:

use LWP::UserAgent;
$ua = LWP::UserAgent->new;
$req = HTTP::Request->new(GET => 'http://www.linpro.no/secret/');
$req->authorization_basic('vardas', 'slaptazodis');
print $ua->request($req)->as_string;

Kita alternatyva yra pasirašyti LWP::UserAgent subklasę,
kuri perrašo get_basic_credentials()

metodą. Kaip pavyzdį pasižiūrėkite lwp-request programą.

Sausainiukai

Kai kurios svetainės mėgsta pasižaisti su sausainiukais
(cookies). Pagal nutylėjimą LWP ignoruoja

visus sausainiukus, kuriuos duoda serveriai. Bet jeigu nurodysite
sausainių dėžutę, tai LWP saugos ir naudos

sausainiukus kaip tikra naršyklė:

use LWP::UserAgent;
use HTTP::Cookies;

$ua = LWP::UserAgent->new;
$ua->cookie_jar(HTTP::Cookies->new(file => "lwpcookies.txt",
                                     autosave => 1));

# o po to siunčiam užklausas kaip ir iki šiol
$res = $ua->request(HTTP::Request->new(GET => 
"http://www.yahoo.no";));
print $res->status_line, "\n";

Byla lwpcookies.txt palaipsniui didės, besilankant
svetainėse, kurios duoda jums sausainiukų.

HTTPS

Dokumentai pasiekiami per SSL lygiai taip pat kaip ir per http, jeigu
tik SSL modulis yra tinkamai įdiegtas (žiūrėkite

README.SSL libwww-perl distribucijoje). Jei SSL sąsaja
neįdiegta, bandydami pasiekti dokumentus per

HTTPS gausite klaidos pranešimus „501 Protocol scheme
‘https’ is not supported“.

Štai SSL naudojimo pavyzdys:

use LWP::UserAgent;

my $ua = LWP::UserAgent->new;
my $req = HTTP::Request->new(GET => 'https://www.helsinki.fi/');
my $res = $ua->request($req);
if ($res->is_success) {
    print $res->as_string;
} else {
    print "Failed: ", $res->status_line, "\n";
}

Veidrodžiai

Jeigu norite turėti veidrodines WWW serverio dokumentų kopijas,
bandykite paleisti panašią programėlę reguliariais

intervalais:

use LWP::Simple;

%mirrors = (
   'http://www.sn.no/'             => 'sn.html',
   'http://www.perl.com/'          => 'perl.html',
   'http://www.sn.no/libwww-perl/' => 'lwp.html',
   'gopher://gopher.sn.no/'        => 'gopher.html',
);

while (($url, $localfile) = each(%mirrors)) {
  mirror($url, $localfile);
}

Arba viena perlo eilute konsolėje:

perl -MLWP::Simple -e 'mirror("http://www.perl.com/", 
"perl.html")';

Jeigu dokumentas nebuvo nuo paskutinio karto nebuvo atnaujintas tai
jis ir nebus persiųstas.

Dideli dokumentai

Jei dokumentas kurį bandot gauti yra per didelis kad tilptų
atmintyje, tai turite du problemos sprendimo būdus. Galilte

liepti bibliotekai rašyti dokymento turinį į bylą (antras
$ua->request() argumentas yra byla):

use LWP::UserAgent;
$ua = LWP::UserAgent->new;

my $req = HTTP::Request->new(GET =>
              'http://www.linpro.no/lwp/libwww-perl-5.46.tar.gz');
$res = $ua->request($req, "libwww-perl.tar.gz");
if ($res->is_success) {
   print "ok\n";
}
else {
   print $res->status_line, "\n";
}

Arba galite apdoroti duomenis kai tik jie atvyksta (antras
$ua->request() argumentas yra nuroda į

kodą):

use LWP::UserAgent;
$ua = LWP::UserAgent->new;
$URL = 'ftp://ftp.unit.no/pub/rfc/rfc-index.txt';

my $expected_length;
my $bytes_received = 0;
my $res =
   $ua->request(HTTP::Request->new(GET => $URL),
             sub {
                 my($chunk, $res) = @_;
                 $bytes_received += length($chunk);
                 unless (defined $expected_length) {
                    $expected_length = $res->content_length || 0;
                 }
                 if ($expected_length) {
                      printf STDERR "%d%% - ",
                                100 * $bytes_received / $expected_length;
                 }
                 print STDERR "Gauta $bytes_received baitu\n";
                  # XXX Kažką reiktų daryti su gautu kąsniuku
                 # print $chunk;
             });
print $res->status_line, "\n";

Bangos dienoraščiai

Nagi paskatintas Nightblade komentaro apie lietuvišką blogosferą, nuėjau pasidaryti po
Bangos dienoraščius. Yra ten toks patogiai
padarytas skyrelis „Populiariausi
dienoraščiai
“, kuriame surašyti lankomiausi Bangos dienoraščių
įrašai (hmm… kodėl įrašai, o ne patys dienoraščiai? Kažkaip toje
Bangoje sąvoka „dienoraštis“ ištirpsta, nes ten faktiškai
privatus vieno žmogaus forumas gaunasi). Na, įspūdis tai ganėtinai
prastas – visiems rūpi tik įrašai, kur yra prisegtos nuotraukos,
bet šiaip pliurpalynės apie tai kad kažkas eidamas iš mokyklos namo
apsitaškė kelnes ar kad kažkieno vėžliukas pabėgo ir dabar jis dėl to
ruošiasi arba pirkt naują arba žudytis. Priklausomai nuo nuotaikos.
Rimto žurnalizmo ten nerasi ne vien kad su žiburiu bet ir su metalo
detektorium (aišku neieškojau nei su žiburiu nei su detektorium –
galbūt tiesiog rimti dienoraščiai neįdomūs statistiniam Bangos
skaitytojui ir niekada nepapuola į „populiariausiųjų“
sąrašus). Įdomu, yra kokia nors statistika, kas yra Bangos vartotojai?
Man atrodo kad statistiškai jie kokie 15-16 metų paaugliai ieškantys
romantikos ir ryškiai per dažnai vartojantys šypsenėles (ir dar velnias
žino ką).

Va labai geras vienas
iš dienoraščių įrašų
, maždaug ir apibūdinantis, kas yra sėkmingas
dienoraštis Bangoje (kalba netaisyta, lietuvybės nesudėjau):

Ogi pats rasyk ir rasyk, rasyk bet ka, bet kokiais
kiekiais, bet kada ir bet kur, rasyk nesamones ir samones, savo
isgyvenimus ir praradimus, rasyk… svarbiausiai, kad RASYTUM.

[…]

p.s. dar pavadinime reikia parašyti žodį
„FOTO“

Tad arba aš neklydau apie tai kad Bangoje dar blogiau nei dabar
lietBlogsuose arba jūs tuoj mane užfludinsit nuorodomis į
puikius analitinius kompiuterastinius dienoraščių įrašus Bangoje ;-)

Kibiras nuorodų (2)

Prieš eidamas pietauti vėl noriu išsikrauti ir uždaryti keletą Mozillos tabų, tad štai kas juose šiandien yra:

RSS Lietuvos komercinėse svetainėse?

Kiekvieną dieną važiuodamas troleibusu į darbą ir iš jo esu įpratęs
skaityti arba dienoraščius nusiurbtus į mano Palmą arba lakstyti (na
žodis „lakstyti“ čia netinka… tiksliau būtų
„šliaužioti“) po WAP svetaines. Lietuviškajame WAP internete nėra labai kažko išskirtinio
(na, prieinama visa Banga, bet kažkaip tie visiškai
nekontroliuojami ir nuobodūs forumai ten nevilioja, o rimto
kompiuterastizmo ten nerasi), tačiau vis tiek kas kartą apsilankau OMNI Laike. Kai kurie OMNI Laiko
skyriai atrodo kaip normalios naujienų skiltys, bet labiausiai mane
domina weblogų (hmmm… reikia kokį nors lietuvišką žodį
sugalvot, nes „internetiniai dienoraščiai“ yra baisiai ilga
struktūra) stiliaus skiltys. Vat IT pasaulis yra viena iš jų.
Yra ten keletas žurnalistų, kurie kartais parašo taip, lyg rašytų savame
kompiuterastiniame dienoraštyje (turbūt labiausiai man įstrigusi pavardė
yra Darius Mikšys – sekasi gi žmonėms: pildo
weblogus ir dar pinigus už tai gauna ;-). Bet viskas ką norėjau
pasakyti yra ne apie tai. Man kilo idėja paprašyti jų idėti RSS feedus (kas bent
jau man tai būtų naudinga). Juk BBC
tai daro
, New York Times tai daro, visi tai daro. Tiesa,
įdomu kaip OMNI susitaikytų su savo turinio iškeliavimu už savo
svetainės ribų, nes jų autorinių teisių įspėjimas atrodo gana
grėsmingai:

Visa medžiaga pateikta OMNI vartuose yra UAB
„Omnitel“ nuosavybė. Kopijuoti, platinti be bendrovės
sutikimo draudžiama.

Mat jeigu jie pateikinės viską RSS formate, tai turbūt sumažės jų reklamos
žiūrimumas (nors šiaip tai aš sakyčiau jog yra kaip tik atvirkščiai
– žmonės vienu metu gali stebėti daugiau svetainių ir
nepražiopsoti ko nors įdomaus, tad jie pamatę įdomią antraštę kaip tik
skubės į svetainę perskaityti visos naujienos. O be to juk ir taip dabar
viskas pateikiama WML
formate, kur nesimato reklamos)

Įdomu ar verta jiems pasiūlyt šią RSS idėją?

Nuorodų kibiras

Prisiminęs, kad patys pirmieji interneto dienoraščiai buvo skirti
būtent rastų nuorodų pasidalinimui, nutariau ir aš pasidalinti savo
atrastosiomis per šiandien dieną.

Pradžiai, kompiuterastizmai:

Rimti dalykai pamąstymui:

  • Globalrichlist.com
    – pasiskaičiuok kelintas pagal turtą esi pasaulyje ir pamąstyk
    apie vargšus. Gaila, kad neveikia su Mozilla :/ Pasirodo aš patenku į
    11% turtingiausių pasaulio žmonių.
  • Pamąstymai apie
    paralelines visatas
    – apie tai ar egzistuoja paralelinės
    visatos ir apie tikimybes kad už kažkiek šviesmečių egzistuoja lygiai
    toks pats pasaulis kaip mūsų, su visais mūsų antrininkais. Hmmm… aš
    maniau kad Okamo skustuvo principas sako, jog tai ko negalim
    stebėt ir neegzistuoja.
  • Biblija
    ir homoseksualizmas
    – Biblijos analizės ieškant pastraipų kur
    Biblija draudžia homoseksualizmą. Autorius jau iš anksto nusistatęs jų
    nerasti, bet vis tiek įdomios pastabos.
  • Ar
    galima perparduoti iTunes pirktas dainas?
    – vienas
    kompiuterastas bando parduoti iTunes pirktą dainą aukcione eBay.
    Įdomus eksperimentas, ypač tiems kas domisi autorinėmis teisėmis, teise
    ir DRM.

Linksmas dalykas:

Ko dar reiktų lietBlogs…

Štai Džibas
pakvietė visus prigalvoti visokių naujų features (hmmm… o
visgi kaip lietuviškai yra „feature“?) lietBlogsams. Mano nuomone ten
nelabai ko ir trūksta, nebent galimybės ieškotis dienaraščių įrašų pagal
kokį nors raktinį žodį. Ir tiesa, galėtų viskas būti saugoma visą laiką
duomenų bazėje, tada būtų galima padaryti ir centrinę paiešką per
lietuviškų dienoraščių archyvą (nes Google sunkiai susitvarko su dažnai
besikeičiančia informacija). Aišku tokia paieška būtų naudinga tik jei
tų dienoraščių būtų pakankamai daug (o atrodo jų bus). Be to tokia
paieška naudinga gal tik specifiniams dienoraščiams (tarkim
kompiuterastiniams), nes juose dažniau būna informacija, kuri turi
šiokią tokią išliekamąją vertę (nelabai kam po kelių mėnesių įdomu ką
šiandien valgei, bet vis dar naudinga pasiskaityti apie tą ar aną
programą, kurią tuo metu naudojai). Čia gal dar nevisai subrendusi idėja
;-)

Turiu ir dar vieną, dar mažiau susiformavusią idėją –
dienoraščių kategorizavimas. Na, aš tai žinau maždaug ko tikėtis iš why2lio ar pukomuko dienoraščio, bet
įsivaizduoju, kad atėjusiems visiškai naujiems žmonėms tenka pakrapštyti
galvą kol atsirenkama kas gali būti įdomu, o kas ne. Hmmm.. gal netgi
kokį nors balsavimą/reitingavimą reiktų padaryt (kiek pamenu visose
weblogų agregavimo svetainėse būna „top 20 most
requested
“ sąrašai)

Tiesa, ši Džibo citata privertė mane truputį susimąstyti:

„žmonės nori būti skaitomi“ tad siunčia savo
dienoraščius man, aš juos surinkinėju ir pateikiu visiems.

Ar nebus kada nors taip jog „jei manęs nėra pas Džibą, tai
manęs nėra visai
“? Net nežinau ar tai gerai ar blogai ;-)