Month: December 2003

Asmens::Kodas

Perl, Programavimas 
The URL

http://moxliukas.esu.as/download/src/Perl/Asmens-Kodas-0.01.tar.gz

has entered CPAN as

file: $CPAN/authors/id/K/KU/KUDARASP/Asmens-Kodas-0.01.tar.gz

  size: 1859 bytes

   md5: 14269ea9efca41e0559951ac20152858

No action is required on your part

Request entered by: KUDARASP (Petras Kudaras)

Request entered on: Mon, 29 Dec 2003 09:07:23 GMT

Request completed:  Mon, 29 Dec 2003 09:09:13 GMT

Thanks,

-- paused, v460

Reikės dar padaryt normalesnį datų tikrinimą Asmens kodui :/

Mamos dienoraštis

Blogsfera, Lietuva

Vat įkalbinau savo mamą kad pildytų weblogą. Žiūrėsim, kas čia bus ;-) Man pačiam labai įdomu, nes mamos pažintis su internetu kol kas siekia tik naudojimąsi elektroniniu paštu bei įstatymų susiradimu Seimo puslapyje. Dienoraščio adresas yra http://loreta.skopos.lt.

Tiesa, pagalvojau kad rašyti mamai HTML formatu bus sudėtinga, tad šiek tiek apkarpiau ten jai įrašų įvedimo galimybes, bet kodas aišku rašytas Perlu ir darytas iš šios mano svetainės kodo.

Savukynas: internetas yra virtuali išvietė

Blogsfera, Lietuva, Pastebėjimai

Vakar važiuojant troleibusu ir benaršant internetą per mobilųjį telefoną mano susidomėjimą sukėlė Virginijaus Savukyno straipsnis OMNI laike „Ar tikrai internetas yra virtuali išvietės siena?“. Autorius nagrinėja problemą, kodėl internete straipsnių komentarai būna nešvankūs, įžeidžiantys, be jokių argumentų ir t.t. Taip, problema internete egzistuoja jau kokį pusantro dešimtmečio, kai internetas nustojo buvęs tik akademikų ir kompiuteristų susiėjimo vieta ir į jį pradėjo plūsti tais laikais vadinti „AOL users“ – vienos pirmųjų interneto paslaugų tiekimo kompanijos Amerikoje klientai.

Pačiame straipsnyje su viskuo turbūt galima sutikti, išskyrus su viena pastraipa, kuri mane išmušė iš vėžių:

Diskusijų internete, kuriose tinklažmogiai išdėstytų racionalius argumentus, mandagiai pasikeistų nuomonėmis, yra labai mažai. Daug daugiau galima surasti nemotyvuotų emocijų iškrovų ir straipsnių autorių įžeidinėjimų.

Internete praleidžiu didžiąją dalį savo dienos, bet iš tikrųjų labai retai matau savo ekrane nemotyvuotas emocijas ir įžeidinėjimus (kalbu ne apie IRC – ten iš viso skirtingas pasaulis). Aišku aš tų emocijų ir įžeidinėjimų nematau nes paprasčiausiai nesilankau tose svetainėse kur tai vyksta – yra begalės vietų internete kur „signalo ir triukšmo santykis“
(signal to noise ratio) yra labai geras. Tad iškilo klausimas, kodėl vienur vyksta naudingos diskusijos, o kitur jos tėra tik
įžeidinėjimai.

Visgi manau tas svarbiausias ingredientas sėkmingam bendravimui internete yra priklausymas tai pačiai bendruomenei. Turbūt neblogas pavyzdys būtų Lietuvos dienoraščiai – ten gi dešimtys žmonių, aprašančių savo mintis ir tai ką jie nuveikė, ar tiesiog blevyzgojančių. Kiekvieną dienoraštį skaito irgi dešimtys žmonių ir dažniausiai bent keletas palieka savo
komentarus. Kad ir apie ką būtų dienoraščio įrašas, labai retai tik galima rasti komentarą, tiesiogiai įžeidinėjantį autorių už tai kad jis rašo nesąmones ar panašiai (bent jau aš sunkiai pamenu tokį atvejį). Manau, kad taip vyksta dėl to, kad visi, kurie skaito dienoraštį, daugiau ar mažiau pažįsta autorių asmeniškai ir jaučia jam pagarbą. Kiekvienas dienoraštis turi kažkokią mikrobendruomenę, o visose bendruomenėse būna pagarba jos nariams.

Jeigu tas dienoraščio įrašas būtų išimamas iš tos mikrobendruomenės ir pateikiamas kur nors kitur (na, tarkim, mic alaus užgrobimo idėja arba pukomuko pasvarstymai apie tai, jog sunku gyventi suvalgius savo galvą patektų į Delfi) tai jis sulauktų tikrai „įdomių“ komentarų, kuriuose autorius būtų sudirbtas į šuns dienas.

Tad kodėl nėra bendruomenės tarkim Delfyje? Clay Shirky yra rašęs, jog (interneto) bendruomenei yra tiesiog būtinas bendras dievas ir bendras priešas, todėl linuksistai garbina Linus Torvalds ir nekenčia Microsoft, o Pitonininkai meldžiasi Guido van Rossum ir šnairuoja į Perlininkus. Lietuvos dienoraščių bendruomenėje gal ir nėra bendrų dievų ar priešų, bet žmones vienyja bendri interesai ir pomėgiai. Tuo tarpu Delfyje bendrų interesų nėra, kaip tik atvirkščiai, yra labai skirtingi interesai ir nuomonės, ir jeigu ir galima vienytis tai tik į keletą stovyklų. O kai susitinka skirtingos stovyklos internete tai kyla taip vadinamos liepsnos (flames) ir nieko jau čia nebepadarysi. Išvada gana žiauroka: normalus bendravimas internete įmanomas tik tada kai jis vyksta labai panašiai mąstančių žmonių tarpe – vos tik pasirodo horizonte žmogus, turintis kitokią nei bendruomenės nuomonę ir iš karto į jį žiūrima kaip į bendruomenės griovėją, kurį reikia nuginčyti bet kokiomis priemonėmis. To atvykėlio būtų klausomasi tik tada jei jis pats būtų tos bendruomenės autoritetas.

Tad grįžtant prie Delfio, ten matyt yra susidariusios kelios bendruomenės – tarkim Paksininkų ir Antipaksininkų, kurios iš paskutiniųjų kovoja tarpusavyje. Bet kuris komentaras neatitinkantis jų pasaulėžiūros yra tampa gyvybiškai pavojingu bendruomenės išlikimui, todėl jį bet kuriomis priemonėmis nuginčyti. Klasikinis fleimas. Tuo tarpu pats straipsnio autorius atsiduria labai įdomioje situacijoje: jeigu jis stengsis būti iš paskutiniųjų objektyvus, tai turbūt gaus didelę dozę kritikos iš
abiejų stovyklų, nes jos abi sutapatins jį su priešu.

Na ir prisapaliojau čia nesąmonių. Reiktų eit valgyt.

Kas yra gera svetainė

Pastebėjimai

Vienoje konferencijoje šiandien vyko labai įdomi diskusija apie tai, ką galima vadinti gera interneto svetaine. Diskusija pati buvo įdomi tuo kad joje dalyvavo žmonės iš gana skirtingų sferų, su skirtingomis interneto svetainių vizijomis bei idėjomis, o tai leido pažvelgti į problemą ne vien iš savo varpinės ;-)

Prieš bandydant išdėstyti ką aš pats laikau gera interneto svetaine, matyt reiktų pirma pagalvoti, ką aš daugiausiai veikiu internete ir ko tikiuosi iš svetainių. Kadangi internetu svetainėmis naudo juosi dažniausiai ieškodamas kokios nors informacijos (kaip suprogramuoti tą ar aną, kas yra šita ar ana technologija, kas šiandien įvyko naujo ir t.t) tai pirmiausia man ir rūpi tos svetainės kuriose slypi mano ieškoma informacija. Labiausiai vertinu svetaines kur yra daug (gerai parašyto) teksto, kuris yra man reikalingas arba šiaip įdomus. Todėl man patinka PerlMonks arba Slashdot, kurių dizainas yra ganėtinai tragiškas. Bet tai man nesvarbu, nes aš randu ką ten pasiskaitinėti (Content is the king kaip įprasta sakyti). Ir lankyčiausi tose svetainėse net jei jos būtų text-only (nors ir dabar jos faktiškai yra tik tekstinės).

Taigi mano idealioje svetainėje pagrindinis dalykas būtų turinys (na, neturi jis būti tekstinis – tekstinį moblogą gana sunku padaryt ;-), o visa kita turi tarnauti tik jam. O tų tarnaujančių nėra mažai – tai ir dizainas, ir kodas serverio pusėje, ir svetainės išplanavimas, ir HTML kodas. Visi jie dirba tik tam kad svetainės lankytojas pasiektų turinį. Gal tai atrodo ir visiems savaime suprantamas dalykas, bet visgi tai labai svarbu ir gana retai to laikomasi (aš irgi esu šitam principui ne
kartą nusikaltęs).

Tad idealiai svetainei reikia jog turinys būtų pasiekiamas. Ir ne šiaip pasiekiamas, bet bandant prie jo prieiti įvairiais būdais – visomis naršyklėmis, mobiliaisiais telefonais, delninukais, Brailio terminalais ir screenreader‘iais. Be to turi būti prieinamas greitai, neklaidžiojant ir nelaukiant kada serveris atsiųs šimtakilobaitinius meniu pagražinimus. Pirmajai problemai spręsti yra standartus atitinkantis semantinis HTML kodas su CSS, o antrajai – planavimo ir dizaino sprendimai.

Validžiam HTML atrodo pastaruoju metu yra skiriama daugiau dėmesio (jeigu iš vis skiriama) nei teisingai žymių semantikai. Teko visai neseniai kalbėtis su vienu HTML programuotoju, kuris labai džiugiai man gyrėsi jog jis rašo kodą, kuris patinka validatoriui. Deja, tas kodas buvo ne ką geresnis už įprastą HTML košę – skirtumas tik tas, kad visos
žymės buvo uždarytos, bei keletą <table> pakeitė keletas <div>. Tos magiškos raidės „The Page Is Valid“ mėlyname fone kartais taip susuka galvą, kad kodas rašomas tik tam kad validuotųsi, visai pamirštant žymių semantiką bei pagrindinį tikslą kam yra daroma svetainė – kad būtų lengva prieiti prie turinio. Standartus atitinkantis kodas yra labai gerai, bet tai tėra tik įrankis (ir labai geras įrankis), kurio nereiktų visgi religiškai sudievinti (nes jis nėra vienintelis įrankis siekiant kad bet kuris vartotojas jaustųsi svetainėje gerai).

Kalbant apie dizainą, tai jis irgi turėtų tarnauti turiniui (OK, dabar jau brendu į vandenis, kuriuose pats neplaukioju ;-) Estetinis vaizdas yra gal ir svarbu, bet vis tiek pirmenybė turi būti atiduota turiniui, bei efektyviam jo pateikimui, nes man iš grožio jokios naudos jei negalėsiu per jį prieiti prie man reikalingos informacijos. Internetas nėra suknista televizija girdžiu jau iš trečio žmogaus šią savaitę ir su tuo sutinku. Man interneto svetainės panašesnės į knygas ar bent jau žurnalus, kur informacija pateikiama žodžiu, o ne vaizdu. Teksto išdėliojmas knygoje, paraščių plotis, raidžių aukštis, visa tipografija yra ištisas mokslas, kurio vienintelis tikslas yra padaryti knygą lengviau įskaitomą. Panašiai turėtų būti ir idealioje svetainėje.

Ir dar. Idealioje svetainėje neturėtų būti flash‘o. Vien jau dėl to kad jis yra košmaras „accessibility“ gatvėje. O ir šiaip jis prieštarauja tai turinio perdavimo tekstu idėjai ant kurios sukurtas visas internetas. Pasikartosiu: Internetas nėra suknista televizija. Gal flash yra ir revoliucija, bet ji man nepatinka. Bet jau kol kas ;-)

Perthon

Perl, Programavimas

Va ką šiandien užtikau:

Posted today on PerlMonks was an interesting tool. Eventually, I
hope you Python monkeys will come to your senses and turn to Perl
for sanity. To ease such transition, see the Perthon project:


/http://perthon.sourceforge.net

Now, your Python code can be reborn as the Perl it always should
have been.

Komentarų turbūt nereikia ;-) Šiaip įdomus projektukas (bet kaip
ir dauguma kalbų vertėjų turbūt nelabai pritaikomas praktikoje)

EnC su nauju weblogu

Blogsfera

Štai EnC perkrausčiau ant mano weblogo kodo. Tikėjausi, kad bus sudėtingiau, nes kai rašiau tai labai daug ką hardkodinau ir visai nemąsčiau kad galbūt tas kodas bus naudojamas dar kam nors kitam. Realiai EnC prisitaikė savo reikmėm per kokią valandą viską (na… taisė šablonus šiek tiek ir ieškojo hardkodintų dalykų, kuriuos reikia pakeisti). Kol kas dar pas jį ne viskas veikia (su CSS tikra makalynė ir man atrodo kad JavaScript jis kažkur nukišo taip kad jis neveikia). Na
žodžiu naujas adresas yra http://lietuvoje.lt/~enc.

Tiesa… Kažkaip keistai ten tame webloge daug kur minimas žodis Perl. Čia aš tikrai neliepiau jam to daryt :-)