Akcijų kainos biržoje
Kadangi X2 komentaruose prašė paaiškinti, kaip biržoje nusistato akcijų kainos, tad ir susiruošiau kiek plačiau apie tai papasakoti.
Viskas iš tikrųjų yra kartu ir labai paprasta, ir labai sudėtinga. Pirmiausia, apie viską labai paprastai. Tarkime, kad biržoje yra prekiaujama kompanijos „Petro kopūstai“ akcijomis. Paskutinis sandoris „Petro kopūstų“ akcijomis įvyko mokant už vieną akciją po 10 litų (t.y. paskutiniu sandoriu Albinas pardavė Broniui kažkiek „Petro kopūstų“ akcijų po 10 litų). Akcijos kaina biržoje ir yra šio paskutinio sandorio kaina, tad galima teigti, jog „Petro kopūstų“ akcija biržoje kainuoja 10 litų. Jeigu dabar Bronius, neseniai nusipirkęs iš Albino akcijų po 10 litų, jas parduotų Česlovui po 11 litų, tai akcijų kursas pakiltų vienu litu, nes paskutinis sandoris buvo būtent 11 litų už akciją. Tiesa, biržoje viskas vyksta šiek tiek kitaip, ir nei Albinas, nei Bronius, nei Česlovas vienas kito nemato. Jie tik perduoda savo norus į biržos kompiuterį, kuris jau atrenka, kas ką nori pirkti ir parduoti. Šiuo atveju, tarkime, kad pirmasis savo pavedimą į biržos kompiuterį įvedė Albinas, kuris norėjo parduoti tam tikrą kiekį „Petro kopūstų“ akcijų po 10 litų. Gal būt tuo metu biržoje buvo ir daugiau pavedimų: tarkim Zbygnevas norėjo pirkti kažkiek „Petro kopūstų“ akcijų po 9 litus. Taigi, biržoje yra du pavedimai: Albinas nori parduoti po 10 litų, o Zbygnevas nori pirkti po 9 litus. Kadangi parduodantis nori gauti didesnę kainą nei sutinka perkantis, tai sandoris neįvyksta. Bet čia ateina Bronius, kuriam pasirodo, jog „Petro kopūstų“ akcijos yra labai pigios, ir sutinka nupirkti iš Albino akcijas po 10 litų. Broniui įvedus pavedimą pirkti akcijas po 10 litų, įvyksta sandoris (nes sutampa perkančiojo ir parduodančiojo siūlomos kainos ir kiekiai) ir galima teigti, kad akcijų kursas yra 10 litų. Po kiek laiko Česlovas, pamatęs, jog akcijos kainuoja tik 10 litų, ir staiga jų užsinorėjęs net ir aukštesne kaina, įveda pavedimą pirkti akcijas po 11 litų. Šiuo metu biržoje yra du pavedimai pirkti akcijas: vienas Zbygnevo po 9 litus, ir vienas Česlovo po 11 litų. Pardavimo pavedimų nėra, nes Albinas nebeturi akcijų (jis jas pardavė Broniui po 10 litų). Tada Bronius, pamatęs, kad gali labai greitai uždirbti litą už akciją, pasiūlo jas parduoti už 11 litų, ir įvyksta sandoris tarp Broniaus ir Česlovo mokant 11 litų už akciją. Biržoje akcijų kursas padidėja iki 11 litų.
Iš viso šitos „Petro kopūstų“ makalynės galima pasakyti tik viena: akcijų kursas biržoje atspindi tą kainą, kuria įvyko paskutinis sandoris biržoje, o sandoriai biržoje sudaromi ta kaina, kuria yra norinčių tiek parduoti, tiek pirkti akcijas. Todėl, akcijų kainų biržoje pokyčiai būna tuomet, kai pasikeičia santykis tarp norinčių parduoti ir pirkti akcijas. Kitaip tariant, pasikeičia paklausos ir pasiūlos santykis. Galbūt staiga Albinui prireikė pinigų, nes jis sudaužė savo mašiną, tad jis sutinka parduoti „Petro kopūstų“ akcijas ir po 10 litų, nors anksčiau būtų linkęs su jomis atsisveikinti tik už 12 litų, o gal būt jis nebetiki, kad „Petro kopūstai“ dirbs pelningai, nes nujaučia, jog kopūstų derlius Suvalkijoje buvo labai prastas. Tuo tarpu Česlovas, pirkdamas akcijas galbūt tiesiog turi laisvų pinigų, ir trokšta paspekuliuoti, o galbūt tikisi, jog „Petro kopūstai“ gaus Europos sąjungos subsidijų, tad jo nuomone, akcijas verta pirkti net ir už 11 litų. Jei daugiau žmonių pradės galvoti kaip Albinas, ta akcijų kaina kris, nes visi norės parduoti šias akcijas, o jei daugiau žmonių pradės galvoti kaip Česlovas, tai akcijų kaina kils. Paklausa ir pasiūla.
Tiesa, visi šie samprotavimai paaiškina tik kaip formuojasi akcijos kaina biržoje, o nepasako, kiek iš tikrųjų turėtų būti verta „Petro kopūstų“ akcija. Čia ir yra sudėtingoji dalis, iš kurios duoną (o kartais ir šokoladu perteptus sausainius) valgo tokie analitikai kaip aš.