Šeštadienį dalyvavau Finansų analitikų asociacijos tradicinėje kiniečių arbatos gėrimo ceremonijoje, kurioje apie astrologiją susirinkusiems pasakojo ir astrologas-meteorologas Naglis Šulija. Pati arbatos gėrimo ceremonija gana ilga, su daugybe visokių veiksmų, kurių kiekvienas turi savo prasmę: štai arbatos puodelis geriamas trimis gurkšniais — už dangų, save ir žemę, vanduo kaitinamas tik ant mėlynos spalvos ugnies, kuri simbolizuoja taiką, o pats arbatos ruošimas pradedamas jos uostymu ir prisijaukinimu. Gėrėme žaliai mėlyną arbatą ulong (prisimenu tą pavadinimą, nes jis man asocijuojasi su kompiuterastiniu pasauliu ir duomenų tipu unsigned long), kuri auginama maždaug pusantro kilometro aukštyje. Nesu arbatos gurmanas, tad man visos trys arbatos, iš kurių galėjome rinktis, atrodė maždaug tokios pačios, nors ponas Šulija tik pauostęs jas galėjo apibūdinti, kam jos tiktų: viena skatintų neįpareigojančią ir laisvą diskusiją, kita tiktų susikoncentravimui ties sunkiu ir sudėtingu uždaviniu, o trečia suteiktų papildomos energijos ir teigiamai nuteiktų dalykiniams susitikimams. Kaip analitikai, pasirinkome tą arbatą, kuri reikalinga sunkių uždavinių sprendimui, juolab kad ir įdomiausiai ji atrodė.
Prisiklausę paaiškinimų apie arbatos gėrimo tradicijas, pamažu perėjome prie pokalbio apie astrologiją. Naglis papasakojo apie jos kilmę ir apie tai, kas yra horoskopas. Astrologija senovėje buvo neatskiriama nuo astronomijos, ir tik vėliau, gal tik viduramžiais ji atskilo nuo astronomijos ir tapo atskiru „mokslu“. Astrologija remiasi vien tik empiriniais stebėjimais ir prielaida, kad dangaus įvykiai turi atsispindėti ir žemėje. Astrologijos duomenys ir aiškinimai buvo renkami per daugelį šimtmečių, ir iš to buvo daromos išvados: jeigu Marsas kyla žmogaus gimimo metu, o vėliau žmogus tampa karvedys, tai reiškia, kad Marsas yra karo ir lyderystės planeta, ir kai kitą kartą astrologas susidurs su tokiu pat reiškiniu kito kokio nors žmogaus gimimo metu, bus galima prognozuoti, kad jis irgi bus linkęs į lyderiavimą ir karinius dalykus. Pats svarbiausias dalykas astrologijoje yra tikslus žmogaus (ar valstybės, ar dar ko nors kito) gimimo datos (ir pageidautina – minutės) nustatymas, o būtent žvaigždžių išsidėstymas žmogaus gimimo metu yra vadinamas horoskopu (nuo graikiškų žodžių ωρα, kuris reiškia „valanda“ ir σκοπεω, kuris reiškia „tiriu“, „stebiu“). Viena didžiausių problemų astrologijoje yra būtent tai, kad labai retai žinoma tikslus žmogaus gimimo laikas, o net ir keletas minučių gali turėti daug įtakos (kaip tikino Naglis, dėl šios priežasties dvynukų horoskopai būna nevienodi). Tačiau būtent žinant kai kurias žmogaus charakterio savybes, galimas ir atvirkštinis procesas, t.y. įmanoma nustatyti ir tikrąjį žmogaus gimimo laiką, jeigu yra žinomas apytikslis, ir jeigu žmogus nuoširdžiai ir atvirai sutinka atsakyti į astrologo užduodamus klausimus, kurie dažniausiai apsiriboja hipotetinių situacijų vertinimu (maždaug „jeigu būtų taip, tai ką jūs darytumėte?“). Iš šių charakterių savybių galima atsekti ir žvaigždžių išsidėstymą gimimo metu, ir toliau prognozuoti žmogaus ateitį. Naglis ne kartą pabrėžė, jog astrologija jokiu būdu nėra fatalistinė, ir neteigia, jog jeigu žvaigždės yra tokios, tai taip ir bus. Geriausiu atveju, astrologija gali teikti tik patarimus elgtis vienaip ar kitaip.
Dėl pačios astrologijos prasmės ir ar ji iš tiesų veikia, tai atrodo niekas nėra to rimčiau tyręs. Naglio teigimu, fizikiniu būdu paremti mintį, jog žvaigždės gali daryti įtaką žmogaus gyvenimui net rimtai nebandyta. Jau vien dėl to, jog nėra nei vieno pasaulyje specialisto tiek fizikos, tiek astrologijos srityse, mat astrologams ta fizika buvus nebuvus, o fizikai astrologiją tiesiog vadina prietarais (aš patenku būtent į šią kategoriją, nors nesu fizikas). Uždaviau klausimą, ar buvo atlikta statistinė analizė, ir ar galima pritaikyti kokius nors patikimumo kriterijus, bet čia vėlgi rezultatas panašus: niekas to per daug netyrė, buvo tik tyrimų praėjusio šimtmečio pradžioje ieškant statistinio reikšmingumo berods tarp sportininkų (ar vadovų, dabar jau sunkiai pamenu), ir lyg buvo rasta, jog tarp jų yra daugiau vieno zodiako ženklo žmonių (vėlgi nepamenu kokio, nes nesu išsilavinęs tose srityse).
Paties Naglio teigimu, horoskopais, kurie yra spausdinami laikraščiuose nelabai vertėtų tikėti, nes jie labiau simbolizuoja nebylų susitarimą tarp astrologo ir skaitytojo, jog vienas apsimes, jog tai ką jis rašo yra tiesa, o kitas apsimes, kad tai ką jis skaito irgi yra tiesa. O jeigu visgi reiktų išskirti kokius nors labiau patikimus horoskopus, Naglis pataria skaityti tik tuos, po kuriais autorius nebijo palikti ir savo pavardės.
Ganėtinai mane sudomino ir Naglio, kaip profesionalaus meteorologo, požiūris į astrologiją, pranašaujant orus. Visgi šioje srityje jis yra labai skeptiškas, ir teigia, jog moksliniai metodai veikia žymiai geriau nei astrologiniai spėliojimai, o bandymas nuspėti orus žvaigždžių pagalba yra nevertas dėmesio.
Galbūt mane labiausiai nustebino tvirtas įsitikinimas, jog pati astrologija neklysta, o tik klysta astrologai, klaidingai interpretuodami planetų padėtį. Naglis pasakojo atsitikimą, kai buvo aiškinamasi, kodėl įvyko mašinų avarija, ir jam buvo keista, kodėl jokie dangaus ženklai nieko panašaus nerodė. Vėliau tik jis išsiaiškino, jog tuo metu svarbiausia vairuotoją veikianti planeta buvo susijusi su meilės reikalais, ir ten rodė krizę, o būtent vairuotoja tuo metu buvo ką tik susipykusi su mylimu žmogumi, tad nereiktų stebėtis, jog įvyko avarija. Tuo metu man dingtelėjo mintis, kuri jau vėliau nepaleido manęs iki pat pabaigos: visi tokie interpretavimai, jeigu juos pateiksime pakankamai abstrakčiai, išsipildys, nes jeigu prisiminsime garsiuosius Jaroslavo Hašeko žodžius, ištartus šauniojo kareivio Šveiko lūpomis – dar niekad taip nebuvo, kad ko nors nebūtų. Be to, toks nepasiteisinusios prognozės gilesnis nagrinėjimas labai jau panašus į kažkokį pritempinėjimą, bet kaip ir sakiau, astrologijos atžvilgiu esu skeptikas, tad čia tik mano nuomonė.
Beje, tas pritempinėjimas kartais visai būna nesąmoningas, kaip kad teko pačiam man įsitikinti. Naglio prognozėmis 2004 metais Lietuvos finansų pasaulio turėjo laukti dideli pertvarkymai, kurie turėjo pasireikšti liepos mėnesį, kai kažkuri planeta pakyla ar tai nusileidžia – detalių jau nepamenu, bet tai turėjo būti gana svarbus dangaus įvykis. Na, tokia retrospektyvinė prognozė ganėtinai saugi: juk visgi įstojome į Europos sąjungą, tačiau tie didieji pertvarkymai visgi vyko gegužę, o ne liepą. Vos tik išgirdus tokią praeities prognozę bandžiau prisiminti, kas svarbaus įvyko būtent liepą, ir lyg ir atradau, jog tuo metu buvo nauji pertvarkymai žemės ūkio produkcijos eksportui į Rusiją, kurie buvo gana reikšmingi, tad iš karto sau mintyse pritempiau, kad prognozė buvo sėkminga. Ir tik po poros minučių į galvą atėjo mintis, jog tai tikrai nedidelis pertvarkymas, visų su Europos sąjunga susijusių pertvarkymų fone, tad negi toks smulkus įvykis liepą būtų buvęs išpranašautas, o gegužės įvykiai būtų buvę visai užmiršti?
O kas gi laukia šiais 2005 metais Lietuvos finansų pasaulio? Pasirodo artėja didelės grėsmės, kurios pasireikš maždaug lapkričio ar gruodžio mėnesiais. Vyriausybės krizė gali būti jau ir vasarą, kai juodasis mėnulis įžengs į liūto ženklą (ūkio ministras Viktoras Uspaskichas yra būtent liūtas). Su ta didžiąja krize metų pabaigoje gali būti susijęs ir Paulauskas, kuris irgi yra liūtas. Žvaigždžių teigimu, finansinė Lietuvos situacija yra gana sudėtinga, ir reikės ieškoti būdų mažinti šalies biudžeto deficitą.
Vakaras buvo tikrai įdomus, kaip ir patys pašnekovai, ir jų išsakytos mintys. Beje, dar sužinojom, kad Algirdas Mykolas valdžioje bus dar bent pusantrų metų, o gal būt ir dar žymiai ilgiau. Kai kurie žmonės tiek net negyvena, kiek kitiems tenka būti prie valstybės vairo ;)
Ką tik baigau skaityti paskutinius 
Sutikom naujuosius metus su