Month: May 2005

Šios savaitės Economist‘e radau puikų straipsnį, pagaliau glaustai išdėsčiusį situaciją su Kinijos valiuta juaniu. Apie šią valiutą kalbama labai dažnai, bet niekad taip ir nebuvau susidaręs pilno vaizdo apie tikrąją situaciją, o dabar lyg visos dėlionės detalės susidėliojo į savo vietas.

Kinijos juanis yra jau 10 metų pririštas prie JAV dolerio kursu 8,28 juaniai už dolerį. Manoma, kad šiuo metu šis valiutos kursas yra maždaug 15-40 procentų mažesnis (t.y. juanis yra dirbtinai nuvertintas prieš dolerį), o tai leidžia dar papildomai atpiginti ir taip pigų Kinijos eksportą. Kadangi į Kiniją plūsta milžiniškas pinigų srautas ir didėja Kinijos juanių paklausa, tai siekdama palaikyti juanio kursą stabilų, Kinija perka daug JAV dolerių (tiksliau — JAV doleriais denominuotų JAV obligacijų, o tai kartu gali paaiškinti ir Federalinės Rezervų sistemos galvosūkį, kodėl padidinus bazines palūkanų normas, ilgų obligacijų pajamingumas neišaugo taip ryškiai, kiek galima būtų tikėtis: ilgo laikotarpio obligacijas surijo Kinijos paklausa). Šiuo metu Kinijos JAV dolerių rezervai yra antri pagal didumą pasaulyje, juos lenkia tik Japonija.

Natūralu, kad JAV nepatinka, kad Kinija dirbtinai laiko savo juanį nuvertintą, nes juk tai kenkia JAV eksportuotojams, kuriems sunkiau konkuruoti pasaulio rinkoje (o kartu ir vietinėje JAV rinkoje). Bet vis dažniau pasigirstantys reikalavimai Kinijai, jog ji leistų juaniui laisvai plaukioti gali turėti ir kitokių pasekmių. Visų pirma, sumažėtų JAV obligacijų paklausa, tad padidėtų JAV skolinimosi kaštai. Tai gali atšaldyti ir šiaip paskutiniu metu nervingą dėl aukštų naftos kainų ekonomiką ir sustabdyti būsto paskolų bumą, kuriuo ir gyvena JAV. Be to, didžioji Kinijos užsienio valiutos rezervų laikomi doleriais, tad juanio atrišimas staiga sumažintų jų vertę ir gali sukelti krizę Kinijos bankų sistemoje, kuri ir taip laikosi ant Marytės plauko. Kinijos juanio atrišimo nuo dolerio artimiausiu metu turbūt neverta tikėtis ir todėl, jog iš Kinijos pusės tai gali atrodyti kaip paklusimas JAV valiai. O juk Kinija yra savarankiška ir savimi besididžiuojanti valstybė, kuri negali paklusti užsieniečių, juo labiau Vakarų kapitalistų reikalavimams.

Tiesa, juanio atrišimas turi ir privalumų pačiai Kinijai. Tai leistų Kinijos monetarinei politikai grįžti į „normalias“ vėžes, t.y. siekti kainų stabilumo ir ekonomikos reguliavimo, o ne tik buko valiutos kurso palaikymo. Kinijos ekonomika plečiasi dviženkliais skaičiais — dar tik prieš kelias dienas buvo skelbta, kad pirmojo ketvirčio duomenimis Kinijos pramonės produkcija padidėjo 15 procentų, investicijos apie 25 procentais, o šis augimas pastaruoju metu netgi greitėja. Be to, infliacijos grėsmė visai reali, tad ekonomikos perkaitimas gali būti visai netoli. Kainų nestabilumas Kinijoje gali tapti ir politiniu nestabilumu, o to juk niekas nenori. Tačiau šiuo metu monetarinės politikos įrankiai, sprendžiant šiuos klausimus yra bėjėgiai, nes visos jėgos koncentruojamos tik valiutos kurso palaikymui.

JAV vartotojams pigi Kinijos produkcija irgi yra nebūtinai vienareikšmiai teigiamas dalykas. Šiuo metu JAV vartotojų taupymas yra itin mažas, o žmonės, pripratę prie žemų paskolų palūkanų normų, gali smarkiai nukentėti joms pakilus. Bet net jei ir Kinija leis juaniui sutvirtėti, tai neišspręs JAV einamosios sąskaitos deficito problemos, nors JAV politikai pastaruoju metu iškilus bet kokioms problemoms dėl ekonomikos, pirštais bado į Kiniją: JAV užsienio prekyboje Kinija sudaro tik 10 procentų visų apimčių.

Šios savaitės BusinessWeek pagrindinė tema yra valstybė, kuri yra pasaulio technologijų ekonomikos centras. Šioje valstybėje pagaminama 70 procentų pasaulio procesorių plokščių, 72 procentai pasaulio nešiojamų kompiuterių, 79 procentai delninių kompiuterių, 83 procentai bevielio tinklo įrangos, 68 procentai LCD monitorių, 33 procentai serverių ir dar daug daug ko. Ši valstybė yra Kinijos kaimynė, o pačios Kinijos teigimu – tiesiog Kinijos teritorija. Ši valstybė yra Taivanas. Nedidelė sala, kurios BVP žmogui rodiklis yra 12 kartų didesnis nei Kinijos, sugebėjo per nepilnus porą dešimtmečių labai sėkmingai įsitvirtinti pasaulinėje informacinių technologijų rinkoje. Taivane veikia didžiulės mikroprocesorių gamyklos, kurios priklauso mažai žinomoms kompanijoms, tačiau kurios gamina produkciją Intel, Apple ir kitoms kompanijoms. Iš esmės didžiosios JAV kompanijos sukuria naujus modelius, o jei jau gaminami ne pačių kompanijų fabrikuose, o „outsource’inami“ į Taivanį. Tiesa, taivaniečiai juokiasi, jog amerikiečių „outsourcing“ suvokimas yra priešingas nei tikrasis: kaip tik Taivanas gamina produktus, ir „outsource’ina“ jų marketingą ir prekių ženklus amerikiečiams.

Taivano įmonės, gaminančios aukštų technologijų produkciją, turi labai daug pranašumų, kol kas netgi prieš tą pačią Kiniją, nors reikalai gali pakrypti ir priešinga kryptimi. Šiuo metu Taivano gamybos kaštai, atlyginimai, yra žymiai mažesni nei JAV, o be to Taivanas turi pranašumų ir lankstume bei mokslo ir tyrimo srityje. JAV atradus naują procesorių technoloiją, Taivano gamyklose ji gali būti įdiegiama labai greitai, nes daug dėmesio skiriama tyrimams ir technologijų atnaujinimui. Taivano gamyklos taipogi yra itin lanksčios ir gali gaminti daugybės produktų partijas vienu metu, tuo tapu Kinijoje šio lankstumo dar daug kur trūksta.

Nepaisant politinio šaltumo (jeigu galima šaltumu pavadinti grasinimus karu) tarp Kinijos ir Taivano, manoma, kad Taivano įmonės Kinijoje yra investavę apie 100 milijardų JAV dolerių. Taivanas turi žinias, kaip pagaminti aukštų technoloijų produktus, o Kinija gali juos gaminti labai pigiais, todėl taivano įmonės nemažai investuoja į gamyklas Kinijoje, nors oficialiai ekonominiai ryšiai tarp šalių nėra labai aktyvūs.