Month: June 2005

Tom Peters: In Search of Excellence

Knygos, Vadyba

Ganėtinai keista skaityti knygą žmogaus, kurį lyg ir neakivaizdžiai pažįsti, nes kiekvieną dieną skaitai jo internetinį dienoraštį. Dar keistesnis jausmas apima, kai skaitai jo prieš gerus dvidešimt metų išleistą knygą, kai apie internetinius dienoraščius dar niekas nesvajojo. Taip man atsitiko su Tom Peters knyga „In Search of Excellence“

Ši knyga yra autoriaus (na, dviejų autorių) atlikto geriausių JAV kompanijų vadybos principų tyrimo rezultatas apie 1980-uosius metus. Knygoje skiriama daug dėmesio darbotojų motyvavimui, hierarchijoms (o tiksliau jų nebuvimui) ir panašiems dalykams. Skaitant šią knygą ne kartą buvo apėmęs jausmas, jog visa tai jau kažkur girdėta, bet tai iš dalies paaiškinama tuo, kad pastoviai skaitau autoriaus weblogą.

Knygos autorių teigimu, sėkmingos vadybos principai dažniausiai remiasi pasitikėjimu žmonėmis. Jeigu darbuotojams skiriamas dėmesys, jeigu su jais elgiamasi kaip su suaugusiais žmonėmis, jeigu jie patys gali eksperimentuoti ir turėti laisvę iniciatyvai, rezultatas būna labai teigiamas. Manoma, jog sėkmingoms kompanijoms visiškai netinka griežta vadovų hierarchija, kuri yra sutinkama kariuomenėje – kiekvienas darbuotojas turi pats jausti savo atsakomybę, dirbdamas turi jausti džiaugsmą (work is fun!), turi jaustis kompanijos dalimi, kurioje jis yra labai reikšmingas. Tuo tarpu kariuomenės principu valdomos kompanijos, kuriose vyrauja griežta tvarka ir biurokratija, dažnai veikia neefektyviai, o jos darbuotojai būna visai nemotyvuoti.

Motyvuojant darbuotojus reikia apdovanoti ne tik kelis išrinktuosius, o kone visą kolektyvą, nes tie keli išrinktieji ir šiaip jau turbūt yra pakankamai motyvuoti, kad gerai dirbtų, tuo tarpu vidutinybėms reikai paskatinimo. Dažniausiai geriausiose JAV kompanijose vyrauja netgi ne piniginių premijų ir paskatinimų kultūra: paprastas darbuotojas itin didžiuojasi tapęs „savaitės darbuotoju“ ir stengiasi atlikti sav darbus žymiai geriau nei gavęs keliasdešimt papildomų dolerių. Žmonėms ypač reikia dėmesio, juos reikai nuolat girti ir skatinti, tada jie pasitemps dirbti dar geriau.

Dar vienas svarbus geriausių JAV kompanijų bruožas: jų fanatiškas atsidavimas klientams. Viena iš dažniausiai minimų kompanijų knygoje yra IBM, kuri parduoda ne pačius pigiausius informacinių technologijų sprendimus, tačiau viskas atsiperka jų darbuotojų fanatizmu sprendžiant klientų problemas. Panašiai yra ir su kitomis geriausiomis kompanijomis: jų darbuotojai verčiasi per galvą, sėdi naktimis, trenkiasi per liūtis ir audras į kitą pasaulio galą, kad tik pasitarnautų savo klientams. Tiesa, daugelis kompanijų teigia, jog klientai joms labai rūpi, bet kiek iš jų būtų pasiruošę naktį prikelti iš lovos kelis savo darbuotojus tam, kad jie galėtų padėti klientui kokiame nors Pakruojyje, kuriam antrą valandą ryto užstrigo serveris? Geriausiose kompanijose dirba savo darbo fanatikų būriai.

Emmm…

Meta

Kaip sako Lakūnas, prisikepiau žuvies. Kreivos mano rankos netyčia ištrynė weblogo programinę įrangą :)

Bet turbūt bus nebloga paskata daug ką savo dienoraščio kode perrašyt (backupus turiu, bet kol kas tik šiek tiek atstačiau).

Google žemė

Trupiniai

Užtikau dar vieną naują Google technologiją, kurią pamatęs tesugebėjau pasakyti „oho!“ – Google Earth. Tai programėlė, kurioje panaudotos visos Google Keyhole technologijos galimybės: naudojantis pele galima naviguoti po visą žemės rutulį, matant bet kurios pasaulio dalies satelitines nuotraukas, o kai kurių iš jų raiška tokia didelė, jog galima pamatyti gatvėse važiuojančias mašinas. Tiesa, su Lietuva ne taip smagu, tačiau raiška vis tiek ganėtinai didelė, jog beveik galima atpažinti atskirus namus.

Beje, įdomu, kad JAV Kapitolijus (JAV senato rūmai, esantys Vašingtone) specialiai pateikiami bloga rezoliucija. Cenzūra?

Šypsena daro stebuklus

Lifehacks, Pastebėjimai

Grįždamas namo galvojau, jog šiandien neturėsiu ką parašyti į savo dienoraštį, nors diena buvo labai produktyvi: sugebėjau ne vien nudirbti daugybę darbų, bet dar ir pataisyti moblogo RSS. Keisčiausia, jog tai ruošiausi padaryti kokį gerą pusmetį (o iš tikrųjų tai turbūt dar ilgiau, nes negaliu prisiminti, kada jis veikė), o visas tas darbas užtruko tik kokias geras 15 minučių. Kartais tikrai reikia didelio spyrio į užpakalį, kad pradėtum judinti savo reikiamus nudirbti darbus: jie atrodo tokie dideli ir sunkiai nudirbami, jog net nekyla rankos bent pradėti juos krapštinėti.

Visgi grįžtant namo temą įrašui į dienoraštį suradau, ir ne kur kitur, o šalia namų esančioje „Saulutėje“. Laukiau eilėje, o priešais mane stovėjo gerokai įkaušęs vyriškis, kuris rankose laikė du bambalius pačio pigiausio ir pačio stipriausio alaus. Tiesa, vienas iš jų buvo pratrūkusiu dugnu, tad jame alaus nelabai jau buvo likę. Pasirodo, tą butelį jis negrabiai imdamas iš lentynos buvo numetęs ant žemės, todėl jis sprogo. Pilietis nevisai buvo nusiteikęs prisiimti savo kaltę, ir, kaip matėsi iš jo pasiryžimo tąsytis su savimi visai išbėgusį butelį, tikėjosi bent kelis alaus gurkšnius gauti nemokamai („Juk jūs vis tiek tą butelį išmesit, tai geriau man atiduokit“). Man, stovinčiam eilėje, darėsi įdomu, kuo ši situacija baigsis, nes jau atrodė, jog be apsaugos įsikišimo nieko nenuveiksi. Pasirodo klydau, ir labai stipriai. Pardavėja, kuriai teko mus aptarnauti, buvo gana pagyvenusi moteris, kurią jau anksčiau esu įsiminęs dėl niekad jos veide nedingstančios šypsenos – atrodo, jog dirbdama kasininke „Saulutėje“ ji yra laimingiausias žmogus pasaulyje. Ir šį kartą, užteko jai nusišypsoti kauštelėjusiam piliečiui, paprašyti sumokėti už visą butelį, ir visa situacija išsisprendė be jokių nesusipratimų. Dar daugiau: pilietis sumišo, puolė atsiprašinėti, netgi nusipirko „Saulutės“ nuolaidų kortelę, sukrapštęs paskutinius centus. Tokios magiškos šypsenos galios dar nesu gyvenime matęs: vienas šypsnis sugebėjo visiškai perkeisti žmogų tiesiai prieš pat mano akis.

Internetinis pokeris

Trupiniai

Šiandieną Didžiosios Britanijos akcijų rinkoje pasirodė nauja kompanija – PartyGaming, kuri užsiima internetinių lošimų organizavimu, ir kurios pagrindinis pajamų šaltinis yra pokeris. Ši Gibraltare registruota kompanija uždirba tikrai nemažus pinigus: pernai metais ji gavo 602 milijonus JAV dolerių pajamų ir uždirbo 350 milijonus grynojo pelno, o šiemet tikimasi, jog ji uždirbs pusę milijardo dolerių (apie tai rašo BusinessWeek).

Įdomu tai, kad internetinis pokeris tampa kai kurių žmonių vieninteliu darbu ir pragyvenimo šaltiniu, nes pokeris yra gana matematinis žaidimas, kuriame galima nesunkiai laimėti prieš nepatyrusius žaidėjus, kurie mano, jog žaisti (ir laimėti) pokerį yra visai nesunku. Manoma, kad pokeris ypač vilioja moteris, kurios dienos metu gali žaisti azartinius žaidimus, kai tuo tarpu į tikrą kazino joms eiti yra nepatogu. Financial Times mini netgi kompiuterastus, kurie rašo pokerių botus, kurie žaistų internetinį pokerį ir taip uždirbinėtų pinigus. Tiesa, pokerių svetaines administruojančios kompanijos bando su jais visomis išgalėmis kovoti.

Kita įdomi detalė: PartyGaming gauna 87 procentus pajamų iš JAV piliečių, nors JAV internetinis pokeris yra uždraustas. Dėl tokio fakto, bet kurį aukštesnį kompanijos darbuotoją JAV federaliniai pareigūnai gali patupdyti į cypę vos tik jam įkėlus koją į JAV, bet akcijų rinka kol kas tokias rizikas priima lengvai: šiandien PartyGaming kompanija Londono biržoje vertinama beveik 10 milijardų JAV dolerių.

Birutė Galinienė: turto ir verslo vertinimo sistema

Knygos

Šiaip jau turbūt šios knygos neaprašinėčiau savo dienoraštyje, nes perskaičiau ją ne visai savo noru – tai yra vadovėlis, iš kurio šiandieną laikysiu egzaminą. Bet visgi knyga perskaityta, tad pagal visas tradicijas, reikia ją paminėti ir čia :)

Turto ir verslo vertinimas buvo mano pasirenkamas dalykas, kurį rinkausi tikėdamasis kažko naujo ir įdomaus, ką galėsiu pritaikyti ir savo darbe. Bet kaip jau dažnai būna, pasirodė, jog pats dalykas dėstomas labai jau teoriškai, apžvelgiant įstatymus, teisinę bazę, vertintojų asociacijos reikšmę, vertintojų kvalifikacijos rangų struktūrą ir dar ką tik nori, išskyrus patį turto ir verslo vertinimą. Perskaitęs knygą nelabai ką sužinojau apie patį vertinimą ir jo metodus (na, metodai išvardinti, bet daugiausiai dėmesio visgi skirta minčiai, kad vertinimas turi būti atidus ir kvalifikuotas, bet juk tai kiekvienam turėtų būti ir šiaip aišku). Dar vienas man užkliuvęs dalykas šioje turto ir verslo vertinimo sistemos apžvalgoje buvo šioks toks nelabai atviras, bet visgi pastebimas pabėdavojimas, jog įstatymai Lietuvoje nesutvarkyti, o turto vertintojų asociacija neturi reikiamų įgaliojimų turto vertintojų kvalifikacijai atestuoti. Heh, man tai visai neįdomu, norėčiau daugiau sužinoti apie diskontuotus pinigų srautus ar apie patį paprasčiausią lyginamąjį vertinimo metodą. Matyt reikės šių žinių ieškotis ne universitete.

Kokia jūsų didžiausia programavimo klaida?

Programavimas, Trupiniai

Andy Lester, vienas iš pasaulinio lygio Perl programuotojų užduoda klausimą „kokia buvo tavo didžiausia su programavimu ar sistemų administravimu susijusi klaida?“ ir svarbiausia, ko ji tavęs išmokė? Nors jau pats nebeužsiimu programavimais ir administravimais, bet vis dar pamenu vieną pamoką, kurią išmokau kažką ne taip pakeitęs serverio konfigūracijoje: po to teko praleisti vos ne pusę nakties atstatinėjant duomenis ir taisant klaidą. Dabar prieš lendant prie serverio ar tvarkant kokį nors seniai matytą kodą visada užduodu sau klausimą, kas bus, jeigu mano pertvarkymai ką nors sugadins – ar turiu atsargines duomenų kopijas, ar sugebėsiu jas greitai ir efektyviai atstatyti ir ar iš viso esu įsitikinęs, jog žinau ką darau. Kartais šias pamokas galima pritaikyti ir ne vien programavime, bet ir kitose gyvenimo srityse :)

Koreliacija ir priežastingumas

Pastebėjimai

Pasižiūrėjęs į savo dienoraščio lankytojų sąrašą ir pamatęs, jog dažniausiai mane iš pono Google pasiekia internautai surinkę paieškos žodį koreliacija, šiek tiek nustebau. Na, bet tai priminė man kai kurias mintis, kurias man įskiepijo universitetas: būtent, kad egzistuojanti koreliacija ne visada parodo, jog egzistuoja ir ryšys tarp kintamųjų.

Patį koreliacijos apibrėžimą labai nesunkiai galima rasti wikipedijoje: tai yra statistinio ryšio tarp kintamųjų stiprumo matas. Iš esmės, paėmę duomenų poras galima statistiškai parodyti, kad vienam kintamajam pasikeitus, pasikeičia ir kitas kintamasis. Tačiau iš viso to galima daryti tik tokią išvadą, jog egzistuoja statistinis ryšys, o ne koks nors priežastingumas (t.y. A nebūtinai veikia B, nors A ir B yra statistiškai susiję). Viena geriausių tokio teiginio iliustracijų yra pavyzdys su ledų suvartojimu ir nuskendusiųjų skaičiumi: pastebėta, jog padidėjus ledų suvartojimui, padidėja ir skenduolių skaičius, tad lyg ir norėtųsi daryti išvadą, jog ledų valgymas yra labai kenksmingas plaukikams. Savaime suprantama, čia neatsižvelgiama į svarbiausią užslėptą kintamąjį: oro temperatūrą. Vasarą būna karšta, todėl padidėja tiek ledų suvartojimas, tiek skenduolių skaičius, nes daugiau žmonių maudosi. Gali būti, jog koreliacinis ryšys yra nustatomas, o iš tikrųjų priežastingumas buvo visiškai priešingas: štai praeitame amžiuje buvo manoma, jog žmonėms yra naudinga turėti blusų, nes statistiškai buvo pastebėta koreliacija tarp žmonių sveikatos ir blusų turėjimo – blusas turėjo sveikesni žmonės. Iš tikrųjų, ryšys yra visiškai priešingas: blusos dažnai sukelia ligas, o žmogui susirgus karštine, jog nebegali gyventi žmogaus plaukuose, nes ten per karšta, todėl susirgęs žmogus blusų nebeturi.

Šiais laikais prastas koreliacijos ir priežastingumo suvokimas irgi yra dažnas, o ypač „tyrimuose“, kurie yra daromi spaudoje, vaikantis sensacijų ir panašiai. Štai JAV buvo atliktas tyrimas, kuris nustatė, jog rūkymas kenkia studentų mokslams, nes rūkantys studentai gauna mažesnius pažymius. Nepagalvota, jog pagrindinė tokios koreliacijos priežastis gali būti tokia, kad rūkantys studentai yra tokie studentai, kurie ir šiaip mokslams skiria mažiau dėmesio, o gal kaip tik, jie rūko tik todėl, jog nesiseka moksluose?

Šios koreliacijos ir priežasčių ieškojimo pastabos buvo vienas vertingiausių dalykų, kuriuos teko išmokti universitete.

Sudoku

Trupiniai

Pasirodo, Didžiojoje Britanijoje laikraščių perkamumas pastaraisiais mėnesiais padidėjo, nes britus krečia nauja karštligė: sudoku. Laikraščiai savo kryžiažodžių ir kitokių galvosūkių skiltyse pradėjo spausdinti sudoku galvosūkius.

Galvosūkio esmė yra labai paprasta: jis susideda iš 9×9 skaičių matricos, kuri dar yra padalinta į 3×3 submatricas. Į langelius reikia surašyti skaičius taip, kad kiekvienoje eilutėje, kiekviename stulpelyje ir kiekvienoje submatricoje nebūtų vienodų skaičių. Tam tikri pradiniai skaičiai jau būna surašyti, tad viską reikia atlikti pasitelkus logiką. O kartais tai nebūna labai lengva.

Teigiama, jog tai sparčiausiai populiarėjantis galvosūkis pasaulyje — jis buvo pradėtas spausdinti Britanijoje tik 2004 metų lapkritį. Ir iš tiesų, jis kažkoks „addictive“ ir verčiantis su pieštuku bandyti matricoje dėlioti skaičius.

Susan Strange: Valstybės ir rinkos

Ekonomika, Knygos

Užbaigiau skaityti Susan Strange politinės tarptautinės ekonomikos knygą „Valstybės ir rinkos“, kurioje analizuojama ekonomikos ir valstybių galios vaidmuo. Autorė bando paaiškinti, kokie faktoriai lemia, kad tam tikros valstybės turi žymiai daugiau galios pasaulinėje ekonomikoje nei kitos. Išskiriami keturi pagrindiniai faktoriai: saugumo struktūra (tos valstybės, kurios gali užtikrinti saugumą, arba kitaip tariant, užtikrinti taiką, gali diktuoti ir ekonomines sąlygas), gamybos struktūra (tie, kas gamina produkciją, gali daryti stiprią įtaką pasaulio ekonomikai — šiuo metu tai ypač aišku Kinijos atveju), finansų struktūra (tie, kas valdo pasaulio finansus, valdo ir papildomus ekonominės galios šaltinius) ir žinių struktūra (tie, kas turi „know-how“, gali nuspręsti kam tas žinias perduoti, o tai nemaža galia). Tiesa, autorė nelabai stipriai įrodinėja, jog ekonominės galios tarptautinėje rinkoje apsiriboja tik šiais keturiais faktoriais.

Įdomiausia mintis šioje knygoje man pasirodė būtent finansų struktūros valdymas ir jos įtaka pasaulinei ekonomikai. Teigiama, jog JAV turi perdėtai didelę įtaką pasauliuui jau vien dėl to, kad JAV doleris yra universaliai priimama valiuta, kuria savo atsargas dažniausiai laiko centriniai bankai. Dar viena su tuo susijusi mintis: didžiausią finansinę galią turi ne tie, kas turi daugiausiai pinigų, o tie, kurie gali daugiausiai jų prieinamomis palūkanomis pasiskolinti. Juk ekonomika ir investicijos dažniausiai ir būna finansuojamos paskolomis, tad didžiausią įtaką pasaulyje gali turėti tos valstybės, kurių finansų rinka yra labai išvystyta, o šiuo atžvilgiu irgi pirmauja būtent JAV.