Month: November 2005

Skandinavijos mitas

Ekonomika, Trupiniai

Iki šiol lyg ir manoma, jog Skandinavijos šalys yra geras pavyzdys, kaip galima vienu metu turėti ir paternalistinę valstybę, besirūpinančią socialine gerove, ir rinkos ekonomiką. Dažniausiai Skandinavijos šalys laikomos vienomis turtingiausių, ir jų pavyzdys lyg ir rodo, jog socializmas gali būti labai naudingas. Bet ne viskas taip gražu, kaip teigia Martin De Vlieghere, Paul Vreymans ir Willy De Wit – didžiųjų Skandinavijos ekonomikų efektyvumas tėra mitas:

However, despite Bruegel, distorted academic studies and the European media’s praise, the efficiency of the major Scandinavian economies is a myth. The Swedish and Finnish welfare states have been going through a long period of decline. In the early 1990s they were virtually bankrupt. Between 1990 and 1995 unemployment increased five-fold. The Scandinavian countries have not been able to recover.

Kaliningrado perspektyvos

Ekonomika, Pastebėjimai

Vilniaus meras Zuokas savo internetiniame dienoraštyje rašo, jog artimiausiu metu Kaliningrado srityje gyventojų skaičius turėtų viršyti Lietuvos gyventojų skaičių:

Per artimiausius penkerius metus Kaliningrado gyventojų skaičius gali išaugti iki 4 milijonų, vien per ateinančius porą metų – jų skaičius gali padvigubėti. Ir Kaliningradas tam ruošiasi. Plečiamos aprūpinimo energija galimybės, statomi gyvenamieji metai, ir galima prognozuoti, jog Kaliningradas išgyvens tikrą augimo bumą.

Sunku pasakyti, kokią ekonominę reikšmę galėtų turėti toks gyventojų augimas. Savaime suprantama, infrastruktūros vystymo projektuose Lietuvos įmonėms galėtų nubyrėti papildomi užsakymai, o taipogi turėtų išaugti Lietuvos eksportas į šį regioną (ar bent jau padidėti prekybos apimtys). Kitas klausimas, ar staiga padvigubėjus gyventojų skaičiui, dar nesuprastės jų gyvenimas — jau dabar apie trečdalis Kaliningradiečių gyvena žemiau skurdo ribos, pramonės produkcijos apimtys 60 procentų mažesnės nei 1990 metais, o apie pusė gyventojų yra bedarbiai. Iš tokio skurdžių gyventojų pagausėjimo neverta tikėtis kažko itin gero.

Dar apie Mažeikius

Ekonomika, Lietuva, Pastebėjimai

Nors jau šiandien Respublikoje teigiama, jog Lehman Brothers neatsisakė Lukoil ir TNK-BP, mano komentaras apie vakarykštę situaciją Lietuvos ryte:

Bendrovės „Finastos investicijų valdymas“ analitikas Petras Kudaras tvirtino, kad Vyriausybės ir „Jukos“ interesai akivaizdžiai išsiskyrė.

Žlungantis Rusijos naftos koncernas siekia kuo brangiau parduoti akcijas, tuo tarpu Vyriausybei svarbu ne tik jų kaina – svarbu surasti strateginį investuotoją, kuris būtų naudingas ir Lietuvai, ir pačiai įmonei.

Pasak P.Kudaro, Vyriausybė galėtų akcijas pirkti ir brangiau negu už 3 mlrd. litų, bet tai – pakankamai komplikuotas variantas, nes reikėtų ieškoti papildomų lėšų arba prašyti Seimo didinti skolinimosi limitą.

Dar didesnė problema yra vėliau įtikinti „LUKoil“ ar TNK-BP išpirkti akcijas iš Vyriausybės didesne kaina, negu šios bendrovės siūlo dabar.

Vaistų rinkos ypatumai (2)

Ekonomika, Pastebėjimai

Tęsiant vaistų rinkos temą, mano mintys šiuo klausimu.

Žvelgiant labai paprastai, gali pasirodyti, jog rinka veikia neefektyviai, nes tiems, kuriems reikia gydymo, jo negali gauti. Bet tam yra dar paprastesnė priežastis – norintieji gauti gydymą, jo negauna, nes jis yra per brangus. Dėl šio gydymo brangumo netgi negalima kaltinti gobšių farmacininkų, ar lupikautojų vaistinių pardavėjų – gydymas yra brangus, nes brangiai kainuoja jį pagaminti (į gamybos kaštus įeina ir atradimo kaštai, kurie šiuo atveju yra itin dideli). Farmacijos bendrovės neturi neišsenkamų pinigų šaltinių, todėl, veikiamos laisvosios rinkos jėgų, stengiasi išrasti tokius vaistus, kurie būtų pelningiausi, o tai dažniausiai reiškia, jog tie vaistai padėtų daugiausiai žmonių (aišku yra galimas ir ekstremalus variantas, kai vaistai atrandami ligai, kurios vienintelis sergantysis pasaulyje yra Bilas Geitsas, bet to tikimybė ganėtinai nedidelė, nors realiame pasaulyje irgi pasitaiko – būtent todėl išrandama mažiau vaistų sergantiems kokia nors maliarija, kuri paplitusi beturtėje Afrikoje, nei erekcijų strikimus gydančių vaistų, kurie populiarūs turtingoje JAV).

Taigi, atrodytų, jog viskas sutvarkyta taip, kaip ir turėtų būti: farmacijos kompanijos visada stengiasi savo lėšas panaudoti taip, kad būtų maksimizuota jų atrandamų vaistų nauda visuomenei. Tad ar reikia vyriausybei kištis į šią sistemą? Tai ne toks jau lengvas klausimas, į kurį norint atsakyti reikia žinoti ir kokios yra vyriausybės lėšų panaudojimo alternatyvos. Iš esmės šiuo atveju vyriausybė perka tam tikrą paslaugą – vaisto išradimą, tad reikia svarstyti ir kiek ši paslauga yra naudingesnė visuomenei nei kitos paslaugos, kurias gali už tas pačias lėšas nupirkti vyriausybė. Gal būt visuomenės gerovė padidėtų daugiau, jeigu būtų išrasti ne vaistai, o pastatytas koks šimtas mokyklų? O gal už vis geriausia būtų, jeigu vietoje to, kad vyriausybė leistų pinigus vaistų subsidijoms, ji sumažintų mokesčius, ir taip mums patiems leistų nuspręsti, ką mes norime daryti su šiuo puse milijardo dolerių, kurie atsirastų mūsų kišenėse?

Tiesa, čia turbūt neturėtų būti pamirštamas ir moralės klausimas. Visada, kai ekonominiai klausimai sukasi apie ligas, mirtį ir panašius dalykus, ekonominė teorija atrodo subyra, ir imamasi lėšas skirstyti remiantis kitomis kategorijomis. Jeigu šiuo atveju tie tūkstantis žmonių, sergantys itin reta liga būtų labai aršūs, reikalaudami, kad vyriausybė mokėtų už jų gydymą, galimas dalykas, kad jie jį ir gautų. Politikai nenori atrodyti rinkėjų akyse, jog jie nepadeda sunkiai sergantiems, o tuo labiau, jog jie verčia sergančiuosius mirti be (bent teoriškai) galimo gydymo. Situacija gal šiek tiek panaši į Prancūzijos fermerių situaciją: nors Prancūzijoje fermeriai sudaro tik kelis procentų gyventojų, bet jie reikalauja itin didelės paramos iš Europos sąjungos ir vyriausybės, grasindami blokuoti kelius. Ir tenka visuomenei „dėl šventos ramybės“ jiems nusileisti, nors dėl kelių triukšmą keliančių procentų fermerių, likusieji 98 procentai visuomenės gyvens šiek tiek vargingau, nes turės mokėti didesnius mokesčius.

Vaistų rinkos ypatumai

Ekonomika, Pastebėjimai

Retkarčiais su bendradarbiais padiskutuojame įvairiais teoriniais klausimais, į kuriuos ne visada gal ir yra vienas paprastas atsakymas. Vakar užtikau kažkokį straipsnį apie vaistų rinkos subsidijavimą, kuris privedė prie diskusijos apie rinkos efektyvumą. Šiandien išdėstysiu problemą, o vėliau parašysiu ir savo mintis šiuo klausimu. Gal ir kitiems pasirodys visai įdomi problema :)

Tarkime turime tokią hipotetinę situaciją: pasaulyje yra kokia nors reta liga, kuri nėra užkrečiama (tarkim, genetinė, arba kokia nors panaši į vėžį), kuria serga kokia 1000 žmonių. Vidutiniškai naujų vaistų atradimas farmacijos kompanijoms atsieina apie pusę milijardo dolerių. Jeigu tokia padėtis būtų laisvosios rinkos sąlygomis, tikėtina, jog farmacijos kompanijos net nesiimtų ieškoti vaistų prieš šią ligą, nes tam, kad šie vaistai būtų pelningi, kiekvienas pacientas už gydymo kursą turėtų būti pasiryžęs sumokėti bent po pusę milijono dolerių (neskaitant vaistų gamybos, pardavimo ir kitokių kaštų). Kitaip tariant, farmacijos įmonės nesukurs reikiamo produkto, nes to produkto rinka yra per maža, kad padengtų įmonės investicijas. Ar tai yra rinkos neefektyvumas, kurį vyriausybė turėtų panaikinti subsidijuodama vaistų išradimą?

Dievo nuolaužos

Knygos, Religija

Dilbert kūrėjas Scott Adams neseniai išleido dar vieną savo knygą, kuri šį kartą nėra apie juokingą korporacinių varžtelių gyvenimą, o parašyta apie žymiai rimtesnius dalykus – filosofiją, religiją, mokslą ir šiaip požiūrį į pasaulį. Naujoji knyga vadinasi „God’s Debris“, o jos elektroninis formatas platinamas nemokamai. Autorius teigia, jog jis bandė įsivaizduoti, kaip būtų galima paaiškinti filosofinius klausimus remiantis prielaida, jog paprasčiausias atsakymas yra teisingiausias. Čia įvado dalis:

Therein lies the thought experiment: Try to figure out what’s wrong with the simplest explanations. The central character states a number of scientific “facts.” Some of his weirdest statements are consistent with what scientists generally believe. Some of what he says is creative baloney designed to sound true. See if you can tell the difference. You might love this thought experiment wrapped in a story. Or you might hate it. But you won’t easily get it out of your mind. For maximum enjoyment, share God’s Debris with a smart friend and then discuss it while enjoying a tasty beverage.

Perskaitęs apie pusę knygos galiu teigti, jog ji užkabina, bet daugelis idėjų lyg ir kažkur girdėtos. Gaila tik, jog pastaruoju metu nelabai lieka pasigilinti ir pasukti smegenis tokiomis filosofijomis. Gal savaitgalį…

Nekilnojamo turto burbulas ir ekonomikos teorija

Ekonomika, Lietuva, Pastebėjimai

Šiandien Kauno dienoje (ir Delfyje) publikuojamas straipsnis „Būsto kainų burbulas plyšta“, kuriame teigiama, jog nekilnojamo turto kainų kilimas turės prislopti. Pilnai sutinku su SEB Vilniaus banko finansų analitiko Gitano Nausėdos nuomone šiuo klausimu: didėjant palūkanų normoms mažės paskolų paklausa, o kadangi didelė dalis bsto pirkimų finansuojama per paskolas, tai turėtų sumažinti ir būsto paklausą, kas savaime turėtų ir lėtinti būsto kainų augimą.

Labiausiai šiame straipsnyje nustebino Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio išsakytos mintys:

“Ekonomikoje prekės kainuoja tiek, kiek jas kainuoja pagaminti. Būsto kaina atspindi žemės sklypo, statybinių medžiagų vertę, darbininkų algą ir protingą statybos įmonių pelną”, – sakė R.Kuodis.

Mano nuomone, ekonomikoje prekės kainuoja tiek, kiek jų kainą nustato prekės pasiūla ir paklausa, o tai su prekės pagaminimo kaštais nevisada turi ką nors bendro. Prekės pagaminimo kaštai yra vienas iš faktorių (galbūt ir vienas svarbiausių, bet sunku tai būtų teigti), kuris nulemia prekės pasiūlą, bet lygiai taip, kaip žirklės nekerpa vienais ašmenimis, taip ir kainos ekonomikoje nustatomos kartu pagal paklausą ir pasiūlą.

Kita mintis, kuri irgi nemažai nustebino:

Varžydamiesi vienas su kitu, pardavėjai kainą gali kelti ir kelti

Varžydamiesi pardavėjai, jeigu jie iš tikrųjų stengiasi parduoti prekę, tačiau to negali padaryti esamame kainų lygyje, nes nėra pirkėjų, kainą mažins, o ne kels. Nes jeigu tavo iškeptos bandelės niekas neperka už 100 litų, tai sunkoka tikėtis, kad kažkas nupirks ją už 200 litų. Tikėtina, kad tik nuleidęs kainą iki vieno lito, rasi pirkėją ir sugebėsi parduoti savo prekę. Juk tai elementari ekonomikos teorija — paklausos kreivė leidžiasi žemyn.

Mažeikių naftos pardavimas

Ekonomika, Lietuva, Pastebėjimai

Shameless plug iš Reuters:

Analysts told Reuters while four parties had placed bids, the race to the finishing line was down to two frontrunners.

“Realistically speaking only TNK-BP along with (the joint bid by) LUKOIL and ConocoPhillips have a chance at a deal,” said Petras Kudaras, analyst with broker and fund managers Finasta.

“The Poles have little chance … because of the complexity of their delivery scheme and we’ve seen that Kazmunai’s bid is fraught with delivery obstacles as well,” he said.

Analysts also cautioned that the court decision later this week could lead to a totally different outcome if Mazeikiu ends up being auctioned off in the Netherlands.

Ar šiais laikais būtų išrastas aspirinas?

Trupiniai

Derek Lowe rašo:

With all the headlines in recent years about dangerous prescription drug side effects, many people must be wondering what happened to the days of safe, reliable medicines. Where are the new drugs that can get the job done safely? Where are the new aspirin, penicillin, acetaminophen?

As a drug discovery researcher, I can tell you something that might sound crazy: many of these older drugs would have a hard time getting approved today. Some of them would never even have made it to the FDA at all.

Po garsiosios Vioxx istorijos, kai atradus vaisto šalutinių efektų, Merck teko atšaukti šiuos vaistus ir sumokėti milžiniškas kompensacijas, priteistas teismų, gali pasirodyti, jog šiais laikais naujai sukuriami vaistai yra labia nesaugūs ir daugiau kenksmingi nei naudingi. Bet taip tik gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Jeigu šiais laikais būtų atrastas aspirinas, jo nepamatytume vaistinėse, nes jis turi per daug šalutinių efektų, kad jį patvirtintų vaistų tarnybos. Tiesiog vaistų saugumo kartelė šiais laikais yra žymiai aukštesnė. Autorius klausia, kiek dėl labiau reguliuojamos vaistų rinkos itin perspektyvių vaistų, kurie turi nežymius pašalinius poveikius, numarinama dar laboratorijose?

Via Alex Tabarrok, Ted Frank.