Vienas populiariausių praėjusios savaitės New York Times straipsnių duoda puikią visų patarimų asmeninių finansų klausimais santrauką:
Index (mostly). Save a ton. Reallocate infrequently.
Pirk (daugiausia) indeksinius fondus. Daug taupyk. Investicijas keisk retai.
Paprastam investuotojui geriausia savo lėšas patikėti indeksiniams fondams, kadangi jų valdymo mokesčiai būna mažiausi, o tuo tarpu jų grąža neretai aplenkia aktyviai valdomų fondų grąžą — tik nedaugeliui fondų valdytojų ilguoju laikotarpiu pasiseka investuoti lėšas pelningiau nei indeksas. Tačiau tai nereiškia, jog paprastas investuotojas turi apsiriboti tik indeksiniais investavimo produktais: bet, norintis rizikuoti labiau, ir rinktis kitus investavimo produktus, tam turėtų skirti tik nedidelę savo turto dalį. Riziką reikia valdyti.
Tikriausiai sunkiausiai įgyvendinamas, nors paprasčiausias, patarimas yra „daug taupyk“: tiesiog reikia išleisti mažiau, nei uždirbi. Finansinės laisvės nepasieksi, jeigu išleisi daugiau nei uždirbi, o ir tikėtis staiga praturtėti iš netikėtai nusisekusios spekuliacijos biržoje irgi yra naivu. Asmeninių finansų valdymas padeda pasiekti finansinę laisvę, tačiau tai yra ilgas (ir nuobodus) procesas, trunkantis ne vienerius metus. Kadangi dažniausiai esame išleisti nemažai, o mūsų norai neriboti, geriausia susidaryti kokį nors griežtą taupymo planą, ir, tarkime, kiekvieną mėnesį tiesioginiu debetu automatiškai už dalį atlyginimo nusipirkti investicinių fondų. Jei pinigų net nepamatai (jie iš karto investuojami), tai nekyla pagundos juos iš karto išleisti.
Dar vienas patarimas: nesimėtyti tarp savo investicijų. Jeigu nutarei investuoti ilgam, tai neverta panikuoti, jeigu rinkose įvyko korekcija. Taipogi neverta savo investicijų kas kelis mėnesius perkelti iš vieno fondo į kitą — dažniausiai nieko daug tuo nelaimėsime, tik sumokėsime komisinius. Svarbiausios investuotojo savybės yra kantrybė ir disciplina — reikia daug užsispyrimo, kad nenukrypti nuo užsibrėžto investavimo (ir taupymo) plano.