Month: August 2008

Bendrovių pirmojo pusmečio rezultatai

Ekonomika, Investicijos, Pastebėjimai

Šiandieną jau beveik visos Lietuvos listinguojamos kompanijos yra paskelbę savo pirmojo pusmečio rezultatus (kol kas savo uždirbto pelno nėra pranešusios tik City Service ir Linas). Žvelgiant į rezultatus ir lyginant juos su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu labiausiai krenta į akis du dalykai: kiek daug įmonių šįmet pradėjo dirbti nuostolingai, ir koks iš tiesų didelis Lifosos uždirbtas pelnas.

Pernai metų pirmąjį pusmetį nuostolingai baigė tik dvi bendrovės: Snaigė ir amžinai sunkiai gyvenanti Gubernija. Šįmet nuostolingų bendrovių yra jau 13, be to, tikėtina, jog nuostolį skelbs ir Linas. Tarp nuostolingų kompanijų pateko visas pieno sektorius, sunkius laikus išgyvena ir alkoholio kompanijos (tik vienintelis Stumbras išvengė pelno mažėjimo, tuo tarpu Vilniaus Degtinė uždirbo tik simbolinį pelną). Tradiciniams gamintojams šie metai irgi ne itin sėkmingi: į nuostolį įbrido Grigiškės, Vilniaus Baldai, o Snaigės nuostoliai vis didėja. Pieno sektoriaus ateitis labiausiai priklauso nuo pasaulinių tendencijų, ir nors žaliavinio pieno supirkimo kainos stabilizavosi, vargu ar galima greitu metu tikėtis tokių didelių pelnų, kuriuos šios kompanijos skaičiavo praėjusiais metais. Alkoholio gamintojus neigiamai veikia tiek lėtėjantys ekonomikos augimo tempai, tiek pabrangę grūdai, nuo kurių priklauso spirito kaina. Šių metų rekordiniai derliai turėtų numušti grūdų kainas, tad tikriausiai alkoholio gamintojai gali tikėtis šiek tiek lengvesnių laikų.

Tarp savo pelnus padidinusių: laivininkystė, transportas, energetika ir bankai. Listinguojami bankai šiemet savo pelną didino nebe tokiais dideliais tempais, kaip anksčiau: bendras keturių bankų pelnas padidėjo apie 15 procentų, tačiau tai neblogas rodiklis, mat kaimyninėse Baltijos valstybėse bankų pelnai pradėjo mažėti.

Listinguojamų bendrovių pirmojo pusmečio rezultatų palyginimas
Listinguojamų bendrovių pirmojo pusmečio rezultatų palyginimas. Lifosos pelnas – ryškiai raudona spalva.

Sparčiausiai iš visų listinguojamų bendrovių savo pelną didino Lifosa: jis padidėjo daugiau nei penketą kartų. Lifosos pelnas tarp listinguojamų bendrovių Lietuvoje yra toks didelis, jog sudaro bene ketvirtadalį viso biržos bendrovių uždirbto pelno per pirmąjį pusmetį. Jei ne Lifosos rezultatas, bendras Vilniaus Vertybinių Popierių biržoje listinguojamų bendrovių pelnas būtų sumenkęs apie 16 procentų. Tai labai aiškiai rodo, jog nors ekonomikos augimas Lietuvoje išlieka teigiamas, kompanijos išgyvena nebe tokius lengvus laikus, kaip pernai metais.

George Soros: The Alchemy of Finance

Investicijos, Knygos

George Soros pristatinėti tikriausiai nereikia: jeigu kas jo nepažįsta kaip hedge fondo vadovo, privertusio Britanijos svarą iškristi iš valiutų keitimo mechanizmo per juodąjį trečiadienį, tai tikrai apie jį yra girdėję dėl jo filantropinės veiklos (Open Society Institute ir lietuviškasis Atviros Lietuvos Fondas). Jo knygoje „The Alchemy of Finance“ pateikiama jo spekuliavimo rinkose filosofija, kurią, Soros‘o nuomone, galima pritaikyti ir ne vien ekonomikoje, bet ir politiniams įvykiams aiškinti. Be to, nemažą knygos dalį užima „realaus laiko eksperimentas“: autorius, rašydamas knygą, valdė savo investicinį fondą, ir aprašinėjo kiekvieno savo sprendimo priežastis. Eksperimento tikslas buvo pažiūrėti, kaip jo teorija apie rinkas atitinka realybę.

Soros‘as investuoja remdamasis prielaida, jog rinkos tikriausiai klysta. Kai jis gali atrasti pakankamai argumentų, kad paremti šią savo pradinę prielaidą — metas šią prielaidą paremti pinigais. Tai nėra aklas „contrarian“ investavimas: net jeigu galvoji, jog prasidėjo naujas burbulas, dažniausiai reikia pirkti, o ne parduoti, kadangi burbulai taip greitai nedingsta — pardavimui ir „shortinimui“ dar bus laiko. Pagrindinė Soros‘o filosofijos mintis yra refleksyvumas. Jo nuomone, ne vien akcijų (ar bet kokio kito finansinio instrumento) kainas lemia fundamentalūs veiksniai, kaip kad ekonomikos augimas ar pelnų didėjimai. Ekonomikos augimą ir pelnus taipogi lemia ir akcijų kainos — taigi įtaka yra ne vien pusė, o abipusė. Akcijoms kylant, žmonės jaučiasi turtingesni, finansinės institucijos uždirba daugiau, o tai vėl didina akcijų kursus. Panašiai ir su bankų paskolomis: didėjant skolinimosi galimybėms, daugėja imančių paskolas; už šias paskolas perkamas nekilnojamas turtas, o tai kelia nekilnojamo turto kainą; didėjant nekilnojamo turto kainoms, jų savininkai užstatę tą patį turtą gali gauti didesnę paskolą, o tai didina paskolų apimtis, ir t.t. Taigi, Soros’o nuomone, rinkos yra linkę į burbulų kūrimą, o klasikinėje ekonomikoje vyraujanti nuostata, jog kainos linksta į pusiausvyrą yra mažų mažiausiai klaidinga. Burbulai tęsiasi tol, kol sprogsta ir tada prasideda atvirkštinis procesas — perdėtas susitraukimas atgal.

Filosofai ir ekonomistai labai skeptiškai priima Soros‘o išvedžiojimus, daugiausiai dėl to, jog jo teorija yra visiškai nesufalsifikuojama, ji neturi aiškaus ateities prognozavimo. Kitaip tariant, ji yra per daug bendra, kad būtų aiškiai naudinga (teorijos pritaikymas dažniausiai apsiriboja prognoze „jeigu kils burbulas, tai jis kils gana ilgai, o po to sprogs, bet gali būti jog jis ir nekils, ir tada nebus kam sprogti“). Paskutinio savo knygos leidimo įvade su tuo sutinka ir pats Soros‘as:

I am forced to conclude that the theory of reflexivity as it stands today cannot serve as a new paradigm. It is a philosophical theory, not a scientific one.

Na, o ar pasisekė eksperimentas? Ar galima refleksyvumo teoriją pritaikyti rinkose? Nors per tuos metus, kai buvo rašoma knyga, fondas pakilo daugiau nei dvigubai, pats Soros‘as pripažįsta, jog viskas vyko ne visai taip, kaip jis tikėjosi. Tiksliau, pirmuosius keletą mėnesių viskas vystėsi maždaug taip, kaip planuota, bet paskui rinkos poelgius tapo vis sunkiau prognozuoti. Ypač, atrodo jam sunkiai gavosi prekiauti valiutomis: autorius teigia, jog knygos rašymo metu, per visą jo spekulianto karjerą uždirbtas pelnas iš valiutų prekybos geriausiu atveju buvo nulinis (knyga rašyta 1986-1987 metais, pelningoji šlovės valanda iš prekybos Britanijos svaru buvo 1992-aisiais). Nors spekuliacijos nafta buvo pelningesnės.

Skaitant knygą susidarė įspūdis, jog nors Soros‘as daugiausiai kalba apie savo refleksyvumo teoriją, bet atrodo, jog didžiausią sėkmę jam visgi atneša spekuliacijos reguliuojamose rinkose: nafta (OPEC), surištos (ar bent jau „reguliuojamai svyruojančios“) valiutos ir panašiai. Ten, kur kainos paliekamos laisvai rinkai, jam uždirbti žymiai sunkiau. Refleksyvumo teorija gal ir teisingai paaiškina istorinius duomenis, bet aiškioms prognozėms ji vargu ar tinka: geriausia, ką ja remiantis galima pasakyti, būna „burbulas plėsis dar ilgai, o po to sprogs“. Tik bėda, jog ši teorija nesugeba pasakyti, kada įvyks tas burbulo sprogimas. Tad praktinė nauda mažoka.

Atviras kavos klubas

Lietuva, Pastebėjimai

Šiandieną dalyvavau antrajame „Atviros kavos klubo“ susitikime „Tores“ kavinėje Vilniuje. Klubo idėja — susirinkti ir pasidalinti verslo idėjomis, patirtimi, rasti savo verslui finansavimą ir plėsti savo kontaktų tinklą, arba, kitaip tariant, proga susitikti žmonėms, kurie susiję su verslo kūrimu nuo nulio (startups).

Tiesą sakant, tikėjausi, jog vakaras bus šiek tiek įdomesnis, nes pristatymai buvo gana silpni, tačiau bėda ne pristatytuose projektuose, o susirinkusioje auditorijoje: pranešimai buvo padaryti daugiau ar mažiau turint tikslą pritraukti tolimesnes lėšas (ir nemažas!), tuo tarpu tarp klubo dalyvių buvo gal tik vienas ar du žmonės, kurie realiai gali investuoti į tokius projektus. Didžioji dalis dalyvių buvo studentai ir programuotojai, svajojantys apie savo projektus ir savą verslą. Tai nėra blogai: manau, jiems (ir man pačiam!) tikrai būtų buvę įdomiau pasiklausyti tų pačių pranešėjų pasakojimų apie tai, kaip jie steigė savo verslus, vystė projektus, įveikė kliūtis bei sprendė kilusias problemas. Tiesiog tikriausiai darant pristatymus reikėtų negalvoti, jog Atviras kavos klubas pilnas piniguočių investuotojų: labiau aš jį matyčiau kaip vietą dalintis patirtimi kuriant verslą.

Po pristatymų vykęs pabendravimas su žmonėmis buvo visai įdomus. Bediskutuojant kilo klausimas, ar iš vis Lietuvoje yra žmonių, ar kompanijų, kurios užsiimtų pradedančių verslą finansavimu. Venture Capital stiliaus fondų lyg ir nežinau nei vieno, o verslo angelų tinklai dar tik kuriasi. Tikiu, kad visgi pavienių tuo besidominčių investuotojų turėtų būti, bet bent jau kol kas jie Atvirame kavos klube nesilanko. Bet jei klubo projektas įsivažiuos ir sugebės išlaikyti dalyvių susidomėjimą, galbūt ir investuotojai suras kelią į šiuos susitikimus.

Richard Yamarone: The Trader’s Guide to Key Economic Indicators

Ekonomika, Investicijos, Knygos

Richard Yamarone knyga apie makroekonominius indikatorius pasirodė visai nebloga. Netgi drįsčiau duoti jai keturias žvaigždutes iš penkerių, nors joje buvo mažai rašoma apie tai, ko tikėjausi: kaip visgi makroekonominiai indikatoriai paveikia akcijų rinkas.

Knygoje detaliai ir aiškiai aprašomi dažniausiai sutinkami makroekonominiai indikatoriai: nuo BVP augimo ir vartotojų pasitikėjimo indekso iki naujų namų statybos leidimų skaičiaus ir žaliavų indeksų. Kiekvienas indikatorius išsamiai paaiškintas, papasakojama jo sudarymo metodika, istorija, jo reikšmė, galimos interpretacijos ir misinterpretacijos. Tiesa, kaip jau minėjau, pateikiama indikatorių reikšmė ekonomikos augimui ir makroekonominei situacijai, o ne finansų rinkoms: iš sumažėjusių pramonės užsakymų apimčių ar didėjančių atsargų galima spręsti, jog artėja recesija, bet šie rodikliai nebūtinai darys įtakos akcijų ar obligacijų kainoms. Tačiau teminiu makro investavimu užsiimančiam investuotojui, ar BVP augimo prognozes sudarančiam analitikui tai tikrai naudingas skaitinys.

Be standartinių ir visų naudojamų makroekonominių indikatorių knygoje galima rasti ir mažiau sutinkamų bei pamąstyti priverčiančių rodiklių, kaip antai empirinė formulė

20 – infliacija (CPI) = S&P indekso P/E

Pritaikius ją OMXV indeksui gautume, jog Lietuvos akcijų rinkos P/E turėtų būti apie 7.5. Arti tiesos, nors dar kritimui vietos yra.

Dar vienas įdomus santykis: ISM naujų užsakymų ir ISM kainų indeksų skirtumas glaudžiai koreliuoja su S&P indekso metine grąža. ISM atlieka tiekimo vadybininkų apklausas, kurių metu aiškinasi, kokia situacija tiekimo grandinėse: ar didėja žaliavų kainos, ar greitai pristatomos užsakytos prekės, ar padidėjo paklausa, ir todėl reikia užsakyti daugiau žaliavų ir pan. ISM kainų indeksas iš esmės atspindi kompanijų kaštų pokyčius, tuo tarpu ISM naujų užsakymų indeksas atspindi kompanijų pajamų prognozes — kompanijos didina užsakymus tiekėjams tik jos turi planus didinti pardavimus. Taigi šių indeksų skirtumas turėtų atspindėti kompanijų pelnus, o tai turėtų koreliuoti su akcijų indekso grąža. Tiesa, šis santykis nėra labai tikslus, bet dažniausiai jei skirtumas būna didesnis nei -20, galima tikėtis akcijų brangimo. Šiuo metu JAV šis rodiklis lygus 45-88.5=-43.5. Tikriausiai nenuostabu, jog akcijos pinga.

Šiek tiek apie techninę analizę

Investicijos, Trupiniai

Daugelis tikriausiai žino, jog technine analize nesinaudoju ir į visą tą būrimą iš kavos tirščių žiūriu pakankamai skeptiškai. Grįžęs iš atostogų aptikau trijų mokslo žmonių iš Naujosios Zelandijos tyrimą, kuriuo jie nepatingėjo patikrinti net 5806 (!) įvairiausių techninės analizės spekuliavimo taisyklių 49 į MSCI indeksą įeinančių valstybių rinkose. Išvada: jeigu teisingai kontroliuosime kintamuosius dėl data-snooping bias, nei viena taisyklė nepadidino grąžos daugiau nei galima tikėtis iš paprasčiausio atsitiktinumo. Tiesa, kuo mažiau likvidžios rinkos, tuo didesni šansai techninei analizei, tačiau šis rezultatas nėra statistiškai stiprus.

Aišku, techninės analizės fanai gali sakyti, jog dažniausiai taip ir būna, kad dvigubo-kūlverstuko-su-dešiniu-apsisukimu-per-gulbės-petį grafiko forma reiškia signalą „pirkti“ tik tuomet, jeigu prieš tai buvo aiškiai nubrėžtas ir tris kartus patvirtintas pakarto-krabo-galvos-su-plaktuku signalas, kadangi šie mokslininkai tyrė tik pavienius indikatorius. Bet pasikartosiu:

We can say that over 5,000 popular technical trading rules do not appear to add value, beyond that which may be explained by chance, when used in isolation.