Kaip viskas per pastaruosius metus pasikeitė! Jei po 1998-ųjų metų Rusijos krizės Vladimiro Putino vadovaujamas Kremlius laikė prioritetu kuo greičiau grąžinti visas Rusijos skolas – Rusijai būti kažkam skolingai buvo laikoma vos ne gėdos ženklu – tai, atrodo, šis požiūris keičiasi. Vakar finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, jog jau kitais metais Rusija norėtų tarptautinėse kredito rinkose išleisti euroobligacijų emisiją ir pasiskolinti 5 milijardus JAV dolerių. Anot jo, visai ne todėl, jog reikia pinigų biudžeto deficitui padengti, o tam, kad Rusijos įmonės galėtų lengviau skolintis toje pačioje euroobligacijų rinkoje. Lyg jokių finansinių problemų Rusijoje nebūtų, o iki pilnos laimės truktų tik benchmark obligacijų emisijos. Šiais metais Rusija turės itin didelį biudžeto deficitą, kuriam finansuoti gali būti išleista didžioji dalis per pelninguosius metus, kai naftos kainos mušė rekordus, sutaupytos sumos: deficitui padengti reikės 90 milijardų JAV dolerių, tuo tarpu sutaupytų lėšų tėra 121 milijardas. O dar apie 200 milijardų (trečdalis visų užsienio valiutos rezervų) buvo išleisti ginant rublio kursą. Taigi, planuojama 5 milijardų JAV dolerių emisija tikrai tėra lašas jūroje.
Tiesa, Rusijos valstybinės užsienio skolos yra itin mažos, tad tikriausiai skolinančiųjų bus nemažai. Rusijos skola šiuo metu siekia tik 28 milijardus JAV dolerių. Su didelėmis problemomis grąžinant skolas susiduria tik Rusijos kompanijos: jos skolingos užsienio kreditoriams 423 milijardus JAV dolerių. Tačiau tikėtina, jog valstybė ant savo pečių vis tiek turės prisiimti dalį šios skolos, mat gelbėti su finansiniais sunkumais susiduriančias kompanijas vis tiek reikės – neuždarysi didelių industrinių kompleksų ir nepaleisi žmonių be darbo, ypač kai ištisi miestai priklauso nuo tokių gamyklų gerovės. Tikėtina, jog valstybei skolintis reikės kur kas daugiau nei 5 milijardus JAV dolerių.