The Economist apie ambicingą Lietuvos planą reformuoti valstybines įmones

Šios savaitės žurnalas The Economist rašo apie Lietuvos vyriausybės planą reformuoti valstybines įmones, kurios dažniausiai dirba nuostolingai (visos valstybinės įmonės kartu sudėjus Lietuvoje „uždirbo“ -6% nuosavybės grąžą (ROE)). Uždavinys tikrai nelengvas, jau vien dėl to, jog dabartinė vyriausybė yra tikriausiai pati nepopuliariausia per visą Lietuvos istoriją, o tokiems sprendimams reikai daug politinės valios. Ne paslaptis, jog valstybines įmones valdantieji susiję su partijomis ir sudaro itin galingą lobistinę jėgą: šiais klanais atsikratyti bus nelengva. Užtat jei šis planas pavyks, Lietuva taptų puikiu pavyzdžiu ir kitoms Rytų Europos šalims, o gal netgi ir bėdų kamuojamai Graikijai.

Tiesa, gana keistas The Economist argumentas, jog efektyvi valstybinių kompanijų veikla ne visada yra gerai, nes taip bus atimamos (tikėtina per didelės) pajamos iš jų vadovų ir darbuotojų, mat taip sumažėtų jų perkamoji galia. Juk tie pinigai niekur nedings: tiesiog jie pasieks valstybės biudžetą dividendų pavidalu, o šias gautas pajamas bus galima panaudoti dėl valstybės sektoriaus efektyvinimo kylančioms socialinėms problemoms (kaip kad bedarbystė) spręsti.

Patarimai, artėjant įmonių pusmečio rezultatų sezonui

Šios dienos Financial Times Lex skiltyje surašyta 10 puikių patarimų, į ką atkreipti dėmesį, vertinant įmones. Nors šie patarimai skirti kaip tik artėjančiam pusmečio rezultatų skelbimui, bet, manau, jog juose vyraujantis sveikas skepticizmas turėtų būti naudingas vertinant įmones bet kuriuo metų laiku.
  1. Nekreipkite dėmesio į jokius pranešimus spaudai ar paruoštas prezentacijas: savo nuomonę susidarykite iš originalių finansinių ataskaitų, kad ir kokios jos būtų netobulos.
  2. Nekreipkite dėmesio, ar ketvirtiniai rezultatai buvo geresni ar blogesni nei tikėjosi analitikai. Analitikų prognozės per paskutinius 25 metus vidutiniškai dvigubai atsilikdavo nuo tikrovės, tad jų nuomonės paisyti per daug nereiktų.
  3. Pardavimai nebūtinai yra vienas svarbiausių ir daugiausiai ką pasakančių skaičių. Pardavimus galima atidėti, perkelti, atkelti, ištęsti, sutraukti, nupirkti ar jais kitaip sumanipuliuoti. Be to, juos veikia valiutos kursai.
  4. Pelnu irgi galima manipuliuoti. Kaštai kinta, mokestinė aplinka taipogi. Nusidėvėjimo politiką nesunku pakeisti. Vienkartiniai nuostoliai dažniausiai būna ne tokie jau ir vienkartiniai.
  5. Užtat nenumokite ranka į balansą: ten daug įdomių dalykų. Ar kompanijos investicijų bei pardavimų santykis krenta? Gali būti, jog kompanija pereis į nebe tokio staigaus augimo fazę. Ar gautinos sumos didėja greičiau nei pardavimai? Kas iš to, jei duodi klientams prekes, o jie neatsiskaito. Staigus atsargų sumažėjimas irgi yra įtartinas, kaip ir kito turto didėjimas lyginant su viso balanso dydžiu: kompanija gali taip kapitalizuoti veiklos sąnaudas.
  6. Kainos ir pelno (Price/earnings – P/E) visai nerodo ateities pelno augimo tendencijų.
  7. Kompanijų dividendų politika visiškai neturi reikšmės jų vertinimui (o didelis dividendų pajamingumas nebūtinai yra gerai)
  8. Ne visada su balansu susiję rodikliai kaip P/BV yra geresni už pelno rodiklius, kaip P/E.
  9. Nuosavybės grąža (ROE) amžinai nebūna išskirtinė: ji grįžta prie vidurkio.
  10. Ir negalvokite, jog kompanijų vadovai nuoširdžiai rūpinasi akcininkų gerove.