Revoliucijas nuo šiol geriausia sekti per twitterį?

Pagrindinė pastarųjų dienų naujiena pasaulio žiniasklaidoje – neramumai Irane. Bet atrodo, jog greitai besikeičiančią situaciją šiais laikais geriausia sekti nebe per tradicinius žiniasklaidos kanalus, o per Twitter. Kaip šiandieną per BBC radiją teigė britų žurnalistas, žiniasklaidos darbuotojų judėjimas apribotas, tad tenka remtis kitais šaltiniais, o pats išsamiausias iš jų yra ta pati 140 simbolių mikrodienoraščių platforma Twitter. Įvykių eigą gana neblogai galima atspindėti vien tik sekant Twitter srautą – tinklaraštininkas Andrew Sullivan būtent taip ir padarė. Twitter padeda ne vien žurnalistams ar tiesiogiai neramumuose nedalyvaujantiems žmonėms kitame pasaulio krašte sekti įvykius: patys Irano piliečiai naudojasi šia tarnyba skleisti naujienas, gandus, organizuoti mitingus, protesto akcijas ir pan. Ši tarnyba pastarosiomis dienomis tapo tokia svarbi, jog JAV vyriausybė paprašė kompanijos Twitter atidėti planuotus techninius darbus, mat Irano piliečiams ši tarnyba tapo kritine.

Tačiau Twitter nebūtinai yra pats geriausias revoliucionieriaus draugas. Viena, jis nėra anoniminis, ir labai prireikus, galima bandyti atsekti tikrąjį žinutės autorių. Antra, lygiai taip pat Twitter galima naudoti ir klaidinančios informacijos skleidimui, arba, tarkim, agituoti susirinkti į mitingą, kurio visi dalyviai būtų suimami. Šiuo metu Twitter efektyvus, nes juo kol kas nemoka naudotis vyriausybių bei slaptųjų tarnybų žmonės, siekiantys nuslopinti neramumus. Ne taip kaip nerūpestingai ištartas žodis, Twitter įrašų istorija išlieka (beveik) amžinai, tad totalitarinės valstybės jėgos aparatui tai ateityje turėtų palengvinti užduotį valdyti savus piliečius.

Beje, naftos kainos per daug į Irano sumaištį nereaguoja. Galima tik įsivaizduoti kiek nafta būtų subrangusi per kelias tokių neramumų dienas, jeigu jie vyktų prieš metus. Naftos pasiūla šįmet jau nebe problema.

Kodėl nėra (daug) lietuviškų tinklaraščių apie ekonomiką?

Šį klausimą išgirdau iš Artūro Račo Login 2009 konferencijos vakarėlyje: jis lenkė pirštus ir skaičiavo, kas Lietuvoje rašo apie ekonomiką bei finansus. Tuo metu irgi pagalvojau, kad iš tiesų nedaug. Bet dabar, prisėdęs sudaryti sąrašiuko, galėčiau išvardinti visai nemažai:

  • Anarchistas.lt – gana naujas tinklaraštis, bet man labai patinkantis dėl savo gilumo ir minčių kokybės. Gal dėl to, jog dažnai mano ir autoriaus mintys sutampa (Beje, būtų įdomu sužinoti, kas yra šio tinklaraščio autorius: turėtų būti su juo nenuobodu ir alaus kada išgerti :)
  • Antanas Skovorodinas – neretai gilus ir išsamus, o be to ir operatyvus: ne kartą turėjau kokią nors idėją įrašui, bet Antanas mane aplenkdavo ir pakomentuodavo savo tinklaraštyje žymiai geriau nei pats būčiau parašęs. Taipogi jį galima rasti ir twitter tarnyboje.
  • Lietuvos Laisvosios Rinkos Institutas – viskas pasakyta pavadinimu.
  • fin.blogas.lt – kaimyno ir buvusio kolegos tinklaraštis, su įdomiais pastebėjimais, bet ne tiek daug gilios analizės.
  • Donatas Frejus – retokai, bet visgi pildomas tinklaraštis, dažniausiai apie rinkas.
  • Common Sense – ne visada apie ekonomiką, bet visada užkabinančiai.
  • Tamagochi.lt – įrašai apie finansus kruopščiai parengti ir apgalvoti, nors ne visada su jais sutinku.
  • Artūras Račas – daugiau apie politiką, nei apie verslą ir finansus, bet juk viskas susiję.
  • Aurimas.eu – gaila, kad įrašų apie ekonomiką nedaug, bet jie tikrai įdomūs.
  • kurmis.org (dar vieno spekulianto svetainė) – retai retai, bet įžvalgiai.
  • Audrius Gelžinis – pastebėjau jį tik rašydamas šį įrašą, tad plačiau pakomentuoti negaliu.
  • Stasys Jakeliūnas – vargu ar tai galima pavadinti tinklaraščiu, nes jame nėra komentavimo funkcijos (o komentuoti norisi dažnai, nes su autoriaus nuomone dažniausiai nesutinku!)
  • investuotojas.eu – anksčiau buvo beveik vien apie techninę analizę, kuri manęs nežavi, bet dabar tinklaraštyje apstu ir kitokių įdomių pastebėjimų.

Kai paskaičiuoji, tai tų lietuviškų tinklaraščių apie ekonomiką apstu, tik dažniausia (ir didžiausia) jų bėda yra ta, jog jie pildomi gana retai. Mano paties tinklaraštis čia ne išimtis. Bet lietuviškoje ekonominėje blogsferoje vis tiek kažko trūksta. Gal labiausiai gilios ir originalios analizės, kurią gali pateikti tikriausiai ne kiekvienas tinklaraštininkas, kad ir makroekonomikos temomis (pats apie makroekonomikoje jaučiu tam tikrą spragą, nors slapčia viliuosi, jog ir makroekonomistai nelabai ką nutuokia). O gal prieštaringo balso, galinčio puikiai pagrįsti savo nuomonę, kuri skiriasi nuo bendros bandos (Povilo Gylio išvedžiojimams dažniausiai nepritariu, bet būtų puiku skaityti jo tinklaraštį ir su juo diskutuoti: keista, kodėl jis skundžiasi, jog jam neduoda pasireikšti – juk visada galima rašyti tinklaraštį!)

Gal praleidau kokį nors įdomų Lietuvos tinklaraštininką? Pasidalinkite komentaruose.

Žodžio laisvė finansiniuose tinklaraščiuose

Krizės metu būti finansiniu tinklaraštininku gali būti pavojinga. Ypač, jeigu skleidi niūrias prognozes ir priekaištauji valdžiai. Šį savaitgalį Pietų Korėjoje buvo suimtas tinklaraštininkas slapyvardžiu Minerva, kuris pritraukė daug gerbėjų ir skaitytojų po to, kai teisingai išpranašavo vietinės valiutos (Pietų Korėjos vono) nuvertėjimą bei JAV investicinio banko Lehman Brothers žlugimą. Per savo, kaip tinklaraštininko, karjerą Minerva parašė apie 100 įvairiausių straipsnių apie Pietų Korėjos finansus bei ekonomiką. Tos kelios teisingos pranašystės tinklaraščio autoriui uždirbo neregėtą populiarumą: jo įrašus perskaitydavo apie 100000 lankytojų, perspausdindavo laikraščiai, jo pastabas nagrinėdavo bankų analitikai, valdžia vis būdavo priversta teisintis ir paneiginėti Minervos siūlomus scenarijus. Guru įvaizdį visai nesunku palaikyti, kai jau jis uždirbtas, ir nesvarbu, jog daugelis tolimesnių Minervos analizių nebūtinai pataikydavo į dešimtuką.

Įdomu ir tai, jog Minerva yra ne koks bankininkas ar analitikas. Jam 31 metai, jis dvejus metus lankė kolegiją, kur mokėsi informatiko specialybės, o šiuo metu nedirba, dienas leisdamas naršant internetą ir skaitant knygas apie finansus. Šiais laikais tapti įtakingu tinklaraštininku iš tiesų gal būti bet kas, jeigu tik jo mintys pasirodo įdomios ir naudingos. O tinklaraštininkai gali visuomenėje turėti labai daug įtakos: šios istorijos herojus galėjo daryti net labai apčiuopiamą įtaką šalies vyriausybei ir valiutų rinkai.

Gruodžio 29 dieną Minerva tinklaraštyje paskelbė, jog vyriausybė paprašė finansinių institucijų ir didelių kompanijų nepirkti JAV dolerių, taip bandydama išsaugoti krentantį Korėjos vono kursą. Vyriausybei teko šią informaciją paneigti, ir tai buvo paskutinis lašas, perpildęs jų kantrybės taurę – būtent dėl šio įrašo Minervai buvo išrašytas arešto orderis, o dabar jam gresia iki 5 metų kalėjimo už teisybės neatitinkančios informacijos skleidimą siekiant piktų kėslų. Ekonominės krizės metu žodžio laisvė kartais gana greitai paaukojama.

Klausimas, į kurį neturiu atsakymo: ar žodžio laisvė ekonominėmis ir finansinėmis temomis visgi turėtų būti absoliuti? (klausiu tik apie finansines temas, nes rasizmo ir kitokios neapykantos kurstymas su žodžio laisve nesiderina) Neteisingų gandų skleidimas iš tiesų gali išjudinti ne itin stabilią sistemą (kiekvienas bankas bankrutuos, jei visi klientai vienu metu puls atsiiminėti indėlių), bet juk nuomonę apie nestabilią situaciją turėtų būti įmanoma reikšti. Latviai lyg ir linksta į didesnį žodžio laisvės ribojimą, o kur ta riba būtų Lietuvoje?

Penki geri lietuviški dienoraščiai

Taigi, kaip tarėm, taip ir darom — pateikiu penkių neblogų lietuviškų dienoraščių sąrašą. Visus juos pradėjau skaityti dar nevisai seniai, tad gali būti, jog ir kiti dar jų nespėjo pastebėti.

  • Rytis. Mano nuomone, pats įdomiausias lietuviškas dienoraštis, rašomas ekonomikos studento.
  • Donatas Frejus. Miniu jį ne dėl to, jog jis mano kolega, o dėl to, jog dalinasi savo mintimis apie investavimą. Be to ir komentaruose galima atrasti įdomių įžvalgų.
  • labas.co.uk. Pastebėjimai iš Britanijos. Malonu pasiskaityti apie šį bei tą.
  • lokyz. Pastebėjimai, paburbėjimai, kaip.tik.ten ir kitokie reikalai. Kartais šiek tiek kompiuterastiška, bet man tinka.
  • Paraštės. Subjektyvi nuomonė, komentarai.

Papildoma, šeštoji nuoroda: nežinau.lt bob (best of blogs) kategorija, kurioje kiekvieną dieną pateikiami įdomesni įrašai iš lietuviškos blogsferos.

Dar prie „penkių lietuviškų“ idėjos prisijungė scorps.

Blogerių konferencijai pasibaigus

Pirmiausia noriu padėkoti Lietuvos dienoraštininkams, kurie išrinko mano dienoraštį geriausiu Lietuvoje verslo/ekonomikos srityje. Manau, jog turiu dar daug kur tobulėti: tiek pačioje ekonomikoje, tiek sklandesniame minčių dėstyme apie ją.

Konferencija buvo organizuota puikiai, žemai galvą lenkiu prieš organizatorius. Visi pranešėjai man buvo labai įdomūs. Taip, netgi užsieniečiai — dienoraščių pritaikymas verslui man turbūt viena įdomiausių temų apie dienoraščius, o ir Lenkijos IT/media rinka labai įdomi, dėl kelių ten besisukančių kompanijų, kurių akcijomis prekiaujama Varšuvos biržoje.

Viską apvainikavo pats pats geriausias after-party. Didžiosios dalies tų žmonių, kurie buvo Mano kavinėje, nesu matęs realybėje (ar bent jau esu matęs tik kokį vieną-du kartus), bet su jais galima jaustis kaip su geriausiais draugais („labas, aš apie tave viską žinau“). Dėkui jums už nuostabų vakarą.

Gal tik šiek tiek gaila, jog Karolio Jachimavičiaus pranešime vaidyba nustelbė turinį, o jis visgi vertas apmąstymų. Interneto dienoraščiai yra šnekamosios kultūros dalis, tai šiuolaikinis folkloras, tad manyčiau, jog dabar vykstantys procesai (web2.0, dienoraščiai, kurianti ir bendraujanti visuomenė) tėra evoliucija. Kaip kad vargu ar folkloras gali pakeisti profesionalųjį meną, taip vargu ar dienoraštininkai gali pakeisti įprastą žurnalistiką. Nesutikčiau ir su teiginiu, jog 99% dienoraščių yra niekalas — manau tas skaičius žymiai artesnis 100% (taip, įskaitant ir šį dienoraštį): labai retai man teko sutikti dienoraštininkų, kurių įrašai būtų kokybiškesni nei tradicinės žiniasklaidos straipsniai. Šia tema visai neblogai pakalbėjo Bruce Sterling ką tik vykusioje konferencijoje SXSW (audio įrašas, apie 24-a minutė):

To valorize them because they are shiny and new is the act of an electronic hick. It’s like, you are fetishizing the object and you are not looking at its effects. […] “Well, it’s cool and I couldn’t do it before, so it’s got to be good” — No. “55 million blogs, so some of them have to be good” — Well, no, actually. […] [Blogging] is good for some things, but it’s not a very potent media. It’s hard to find a blog that will make you cry. Or a blog that has the effect of fine art. And now you are seeing really weird developments, the kind of discourse like “three paragraphs, embedded video, two more paragraphs, five hot links, flickr set, digg this!

Dienoraščiai, populiarumas, -iausių rinkimai

Kitą savaitę Vilniuje vyks Lietuvos weblogerių (interneto dienoraštininkų) konferencija, kurios metu bus paskelbti ir geriausi 2006 metų internetiniai dienoraščiai Lietuvoje (šiuo metu vyksta balsavimas, kas jais taps). Pastaraisiais mėnesiais lietuviškoje blogsferoje tapo labai populiaru aiškintis, kas yra geriausi, o tai kai kuriems kelia baisų susierzinimą.

Gali pasirodyti keista, bet priėjau išvados, jog nelabai noriu būti populiarus. Na, tiksliau, noriu būti populiarus tik tarp tam tikrų skaitytojų, kurie domisi tais pačiais dalykais, kuriais domiuosi ir aš. Tokie skaitytojai praturtina šį dienoraštį, duoda idėjų, galbūt užduoda klausimus ir siūlo temas, kitaip tariant — skatina pokalbį. Intelektualūs skaitytojų komentarai, diskusijos ir klausimai yra pats geriausias atpildas už dalinimąsi savo mintimis dienoraštyje, ir tam neprilygs jokie nominavimai tarp -iausių (nors, savaime suprantama, tai yra malonu) — nors sekant paskutinių mėnesių tendencijas Lietuvos blogsferoje gali susidaryti vaizdas, jog tam tikra dalis dienoraštininkų mano atvirkščiai. Nesmerkiu jų, tiesiog dėstau savo poziciją (tam tikros kitos dalies dienoraštininkų neišpasakytas piktinimasis šia padėtimi ir susierzinimu man kelia ne mažesnę nuostabą).

Besikraustydamas į naują serverį peržvelgiau savo dienoraščio statistiką ir pastebėjau, jog daugiausia beverčių komentarų sulaukia tie įrašai, kurie sutraukia didžiausią srautą atsitiktinių skaitytojų, kurie dažniausiai čia patenka per kokią nors mažai su šiuo dienoraščiu susijusią frazę Google paieškoje. Taigi, senokai nesistengiu pritraukti kuo didesnės bendrosios auditorijos (nors prieš kokius trejus-ketverius metus ta liga irgi sirgau), o norėčiau turėti geriau jau tik keliasdešimt, bet įdomių skaitytojų. Dėl jų verta stengtis.

kaip.tik.ten

Nesu iki galo tikras, kokia iš tikrųjų turėtų būti neseno lietuviško digg.com atitikmens kaip.tik.ten paskirtis, ir kas iš to gali gautis ateityje, bet iniciatyva sveikintina. Man pačiam labiausiai norėtųsi matyti lietuviškų (ar bent jau su Lietuva susijusių) straipsnių, žymių ir dienoraščių sistemą, tam kad būtų galima patogiai sekti Lietuvos internetinio gyvenimo įvykiu. Tai iš karto iškelia klausimą, ar į kaip.tik.ten turėčiau dėti savo nuorodas anglų kalba, kurios visiškai nesusijusios su Lietuva (o dažniausiai dar ir ištrauktos iš del.icio.us ar reddit populiariausiųjų sąrašo). Nemanau, kad kaip.tik.ten galėtų (ar turėtų) man pakeisti del.icio.us. Aišku, tai, kad man norėtųsi kaip.tik.ten matyti orientuotą į Lietuvos internetą, nereiškia, kad ir kitiems jo vartotojams taip atrodo – ko iš tikrųjų reikia Lietuvos internautams turėtų parodyti masinė moderacija ;)

Kad ir kaip ten bebūtų, pridėjau prie kiekvieno įrašo po nuorodą, kurią paspaudę, galite pridėti įrašą prie kaip.tik.ten gairių. Tikiuosi iš lietuviško web2.0 išaugs kas nors gero.

Finastos dienoraštis

Šiandien pradėjome Finastoje rašyti kompanijos dienoraštį. Corporate weblog‘ai Lietuvoje dar nėra labai populiarūs, tad tai kažkas nauja, ir tikimės, bus naudinga ir mūsų klientams. Dienoraštį Finastoje turėtų pildyti makleriai, kurių planuose yra įdomesnės prekybos sesijos apžvalgos, o taipogi ir fondų valdytojai, tarp kurių esu ir aš. Komentarus įrašams gali palikti visi registruoti svetainės lankytojai.

Tikiuosi artimiausiu laiku shvln pridės ir RSS, kad internetinis dienoraštis būtų toks, kaip reikiant.